Aš nemačiau baimės- aš mačiau meilę... Aš žinau, kad tai - meilė

Pamenu, kaip močiutė mus išvydavo laukan, kad netrukdytume seneliui ‘Amerikos balso iš Vašingtono’ pasiklausyt.

Jaučiau, tai - meilė...

Pamenu senelis barstydavo smėliu takutį link bažnyčios, kad močiutė lazdele remdama nepaslystų.

Jaučiau, kad tai - meilė...

Ir kai senelis grįždavo iš tvarto nudūręs kiaulaitę, močiutė jį troboj pasitikdavo su „čierkele" ir palydėdavo prigult kad nesisielotų...

Jaučiau širdy, kad tai - meilė...

Pamenu močiutė atidėdavo kugelio kampą šiltai ant pečiaus apklojus, kad neatšaltų iki senelis grįš nukinkęs arklį

Žinojau, kad tai - meilė...

Kai jie žiūrėdavo vienas į kitą, ar pakšteldavo vienas kitą išsiskirdami, susitikdami, ar tiesiog prasilenkdami dienos bėgime.

Aš jaučiau meilę
...
Kai senelis atgulė ligos patalan, močiutei nerūpėjo mus apšokinėt- jie gulėjo susikibę už rankų prieš neišvengiamai artėjantį išsiskyrimą... 

Aš nemačiau baimės- aš mačiau meilę...

Aš žinau, kad tai - meilė.

Nuotraukos autorius - Romualdas Požerskis

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas Jolantos Kuršės asmeninėje Facebook paskyroje