Briuselio ir Vilniaus dvikova: kas iš tiesų valdo Lietuvos eterį?
Diskusija laidoje „Lietuva tiesiogiai“ parodė, kad už techninių teisinių terminų slepiasi kur kas gilesnė takoskyra tarp Lietuvos politikų.
Politinio suvereniteto saugotojai ar manipuliuotojai?
Diskusiją pradėjęs rezoliucijos autorius Rimas Jankūnas neslėpė nusivylimo Europos Parlamentu.
Jo nuomone, Briuselis, priėmęs rezoliuciją dėl grėsmės LRT laisvei, tiesiog aklai pasidavė politiniams susitarimams.
Rimas Jankūnas pabrėžė, kad Europos Parlamentas gina ne žodžio laisvę, o „LRT vadovybės teisę savo nuožiūra spręsti, kam leisti kalbėti, o ką cenzūruoti“.
Politikas negailėjo kritikos nacionalinio transliuotojo skaidrumui, teigdamas, kad net 89 % programų pirkimų vyksta neskaidriai, o pati institucija tapo nekontroliuojama pinigų švaistytoja.
Maža to, Rimas Jankūnas rėžė itin aštriai – dabartinę Briuselio biurokratiją jis palygino su Sovietų Sąjungos centro komitetu, teigdamas, kad abi sistemos bando neutralizuoti demokratinius judėjimus propaganda.
Bandymai Briuselį pavaizduoti kaip „bjaurų išorės priešą“ yra feikinis produktas
Visiškai kitokią viziją piešė liberalas Eugenijus Gentvilas. Jis kolegų iniciatyvą pavadino tiesiog darbu su rinkėjais, pasinaudojant jų informacijos trūkumu.
Eugenijus Gentvilas priminė pamatines taisykles: nuo pat 2004-ųjų Europos Sąjungos teisė yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis. Tad, politiko nuomone, EP rezoliucija nėra kišimasis į svetimus reikalus, o tiesiog bendros šeimos vidaus reikalų aptarimas.
Pasak Eugenijaus Gentvilo, bandymai Briuselį pavaizduoti kaip „bjaurų išorės priešą“ yra feikinis produktas, skirtas sužaidinti patriotizmo jausmais ten, kur iš tiesų galioja aiškūs teisiniai įsipareigojimai.
Vertybių sargyboje – istorinės pamokos
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulienė diskusijoje akcentavo vertybinį pamatą. Jai palyginimai su Sovietų Sąjunga pasirodė absoliučiai nepriimtini ir netgi pavojingi Lietuvos valstybingumui.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulienė pabrėžė, kad žiniasklaidos laisvė yra viena iš principinių ES vertybių, todėl Europos Parlamentas turi pilną teisę reaguoti, kai mato pavojingus precedentus.
Politikė priminė Sakartvelo, Vengrijos ir Lenkijos pavyzdžius, kur spaudos laisvė buvo prarasta žingsnis po žingsnio.
Jos teigimu, geriau būtų, jei problemų dėl LRT valdymo tiesiog nekiltų, tuomet nereikėtų jų „nešti į kitus vandenis“.
Politikai murkdosi mikro įvykiuose ir pučia dirbtinius burbulus
Tuo tarpu komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas į visą šią sumaištį pažvelgė iš šalies.
Jo diagnozė politinei klasei buvo negailestinga: negebėdami pasiūlyti realių vizijų, politikai murkdosi mikro įvykiuose ir pučia dirbtinius burbulus.
Linas Kontrimas pastebėjo, kad kirtus Lietuvos sieną, šis triukšmas niekam nebėra įdomus.
Eksperto nuomone, mes esame paradoksalioje situacijoje – veržiamės į ateities Europą, bet esame visiškai apleidę savo tapatybės reikalus ir vidinio dialogo kultūrą.
Linas Kontrimas taip pat atkreipė dėmesį, kad net ir pačiame Europos Parlamente trūko tikrų debatų, nes kitokią nuomonę turintys Lietuvos atstovai tiesiog nebuvo išklausyti.
Išvada: kova dėl Lietuvos krypties
Galiausiai diskusija išsiplėtė iki fundamentaliausio klausimo: kokią Lietuvą mes matome Europoje?
Rimas Jankūnas užėmė poziciją už „suverenią Lietuvą Europos Sąjungoje“, o Radvilė Morkūnaitė-Mikulienė gynė gilesnės integracijos būtinybę, saugumą matydama bendrose taisyklėse.
Nors aistros dėl rezoliucijos nerimsta, akivaizdu viena – LRT klausimas tapo tik lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip stipriai skiriasi mūsų politikų supratimas apie tai, kur baigiasi Vilniaus ir kur prasideda Briuselio kiemas.
Šaltinis: [Lietuvos ryto TV laida „Lietuva tiesiogiai“, 2026-02-09, „Gentvilas prieš Jankūną: ar Briuselis kišasi į Lietuvos vidaus reikalus?“]
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą