Buvęs NATO vadovas Europoje perspėjo dėl aljanso iširimo grėsmės dėl Donaldo Trumpo pozicijos dėl Ukrainos

Stavridis sakė, kad pagrindinis nesutarimas, kuris gali tapti lemtingas, yra pasirinkimas, ką remti: „užpultą demok

ratiją“ Ukrainoje ar Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurį jis apibūdino kaip diktatorių, pradėjusį karą. 

„Tai įrėžia pleištą į aljanso širdį ir peržengia Ukrainos ribas - kyla klausimas, ar Jungtinėmis Valstijomis galima pasitikėti kaip partnerėmis“, - aiškino admirolas. 

Vis dėlto Stavridis mano, kad NATO pabaiga gali tapti naujo karinio aljanso - Europos sutarties organizacijos - pradžia. 

Jis priminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „leido aiškiai suprasti, kad ateityje nenori padėti Ukrainai“. 

„Tai epinio masto geopolitinė klaida. Tačiau dabar, kai Europai užsidegė žalia šviesa, jie turės patys pasistiprinti ir imtis šio reikalo“, - pažymėjo admirolas.

„Jei esu europietis, šiuo metu sakau, ko man reikia: didesnių išlaidų gynybai, Europos gynybos kompanijų, kurios didintų ginklų gamybą, Europos ginkluotųjų pajėgų ir vadovavimo struktūros už NATO ribų“, - pridūrė Stavridis.

Jo komentarai išsakyti tuo metu, kai NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir kiti Europos vadovai Londone rengia aukščiausiojo lygio susitikimą dėl paramos Ukrainai ir žemyno gynybos. 

Derybas, kurias suplanavo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, aptemdė vasario 28 d. Baltuosiuose rūmuose įvykęs sprogstamasis D. Trumpo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. 

Pastarasis buvo atvykęs į Vašingtoną pasirašyti susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, tačiau derybos nutrūko po to, kai Ukrainos vadovas susiginčijo su viceprezidentu JD Vance'u dėl naujosios JAV administracijos bandymų įtraukti Rusiją į diplomatiją. 

Stavridis sakė, kad Maskva „gaus geriausius degtinės butelius“ švęsdama skandalą, kuris tapo raudonu pavojaus signalu Europos NATO narėms.

Anksčiau, kad Europos šalys turi būti pasirengusios scenarijui, pagal kurį joms teks kurti gynybinį aljansą, pakeisiantį NATO, pareiškė būsimasis Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas. 

Jis pabrėžė, kad žemynui reikia greitai siekti „nepriklausomybės“ nuo Jungtinių Valstijų gynybos klausimais, ir pasiūlė derėtis su Paryžiumi ir Londonu dėl JAV „branduolinio skėčio“ virš Europos pakeitimo. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė esąs pasirengęs „pradėti šią diskusiją“.

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo spekuliacijų, ar D. Trumpas planuoja išvesti JAV iš aljanso. 

Prezidentas ne kartą ragino bloko nares padidinti išlaidas gynybai iki 2 % BVP, o per rinkimų kampaniją perspėjo, kad paskatins Rusiją daryti „ką tik nori“ su tomis Amerikos sąjungininkėmis, kurios nevykdys įsipareigojimų dėl išlaidų. 

Vėliau D. Trumpas sugriežtino savo reikalavimus ir paragino NATO nares padidinti gynybos išlaidas iki 5 %.

Šaltinis: THE MOSCOW TIMES