Taip buvo nutraukta ilgametė Ukrainos ir Rusijos partnerystė energetikos srityje, kuri iki pastarojo Zelenskio pareiškimo buvo viena iš nedaugelio bendradarbiavimo sričių, išgyvenusių Rusijos prezidento Vladimiro Putino jau beveik trejus metus trunkančią invaziją į kaimyninę šalį ir prasidėjusį karą Ukrainoje.
Tačiau jei kas nors manė, kad karo sukelta padėtis negali tapti dar labiau nekontroliuojama, nei jau yra, ne tik pačioms Ukrainai ir Rusijai, bet ir likusiai Europai, viskas netrukus taps labai realu, nes Europą ir didžiąją Šiaurės pusrutulio dalį pasieks arktinis šaltasis frontas.
Pirmąją prekybos dieną po to, kai Ukraina nutraukė rusiškų dujų ir naftos srautą, lyginamosios gamtinių dujų kainos Europoje šoktelėjo 4 proc. Ir tai buvo dar prieš paaiškėjant laukiamo šaltojo fronto mastui.
Dabar, kai dar daugiau žmonių visame Šiaurės pusrutulyje ruošiasi laukiamam rekordiniam šalčiui, galimybė gauti dujų šildymui tikriausiai taps šimtų tūkstančių, o gal net milijonų žmonių gyvybės ir mirties klausimu.
Esant tokioms aplinkybėms, istoriškai susiklostė taip, kad neatidėliotinos kainos nukentėjusiose vietovėse dažnai šokteli, todėl šildymui naudojamų dujų prieinamumas ir įperkamumas tampa dar didesne problema.
Europos vadovai jau dabar nerimauja dėl gamtinių dujų kainų poveikio visai pramonei. Nepaisant pastarųjų kelių dešimtmečių nuolatinių naujienų apie „visuotinį atšilimą“, Europoje nuo 2016 m. vidutinė temperatūra nuolat buvo žemesnė.
Dėl to Europoje gamtinių dujų atsargos išsekusios tiek, kad 2025 m. pradžioje jų lygis dabar yra pavojingai žemas didžiojoje šio žemyno dalyje, jei ne visame žemyne. Jau dabar elektros energijos momentinės rinkos kainos yra aukščiausios nuo 2023 m. vasario, ir tai dar neprasidėjus tikrajam šalčiui.
Dėl naujausių Ukrainos veiksmų dabar dar prisideda ir tai, kad dalis Europos, kuri tebėra priklausoma nuo Rusijos energijos, nebegali gauti rusiškos naftos ir gamtinių dujų.
Austrija, Slovakija ir Moldova (ES nepriklausanti šalis) yra arba bus labiausiai tikėtinos valstybės, kurias paveiks šis Ukrainos sustabdymas, kuris, patikimiausiais skaičiavimais, Ukrainai tikriausiai kainuos 1 mlrd. dolerių per metus vien dėl prarastų tranzito mokesčių.
Tačiau „Gazprom“, didžiausia Rusijos energetikos bendrovė, prognozuojamai neteks daug daugiau pajamų – net 5 mlrd. dolerių per metus.
Nors nė viena iš Austrijos, Slovakijos ar Moldovos šalių nėra Europos galia, rusiškų dujų praradimas reikš didesnę konkurenciją neatidėliotinų sandorių rinkoje, o tai lems didesnes kainas Europos lyginamojoje biržoje, Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių biržoje.
Tai neabejotinai reikš dar didesnį spaudimą Rusijai ir ypač Ukrainai rasti būdą, kaip užbaigti karą, kuris, kaip jau minėta, tęsiasi jau beveik trejus metus.
Tuo tarpu sausio 20 d. Donaldas Trampas (Donald Trump) bus inauguruotas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu antrajai kadencijai.
D. Trampas neslėpė savo noro kuo greičiau užbaigti šį karą ir ne kartą yra išreiškęs panieką idėjai, kad NATO šalys, ypač JAV, jau nekalbant apie ES apskritai, tęstų Ukrainos finansavimą, nesant aiškios karo pabaigos.
Todėl daugelis užsienio politikos analitikų prognozuoja, kad V. Zelenskiui bus daromas dar didesnis spaudimas rasti būdą pasiekti kompromisą su V. Putinu ir kartą ir visiems laikams nutraukti visas kovas.
Pastarosiomis dienomis V. Zelenskis kreipėsi į ES šalis, prašydamas didesnės paramos artėjant D. Trampo inauguracijai.
Tačiau Ukrainos kaimynės Europoje gali būti mažiau imlios V. Zelenskio prašymams suteikti daugiau karinės paramos, jei jų žmonės praktiškai šąla namuose, o jų biudžetus žlugdo smarkiai išaugusios gamtinių dujų kainos.
Iki D. Trampo inauguracijos likus vos dviem savaitėms, prie nenuspėjamų Europos reikalų prisidėjo ir orai. Volodymyrui Zelenskiui ir Ukrainai šis šaltasis frontas gali tapti minėtu šiaudu, kuris perlauš kupranugario nugarą, kaip galiausiai gali baigtis bet kokios ugnies nutraukimo derybos su Rusija.
Sustabdęs rusiškų gamtinių dujų srautą per savo šalį, V. Zelenskis gali manyti, kad smogė didžiulį smūgį Rusijai, ir jis tikrai taip mano. Tačiau jis taip pat daro ir Europą, ir save labiau pažeidžiamus dėl oro sąlygų tuo ilgiau, kuo ilgiau tęsiasi karas.
Motina gamta dabar priėmė iššūkį. Pamatysime, kaip žmonės reaguos į jėgą, galingesnę už bet kokią iki šiol žinomą jėgą, net neskaitant didžiulės ekonominės ir karinės paramos, kurią Vakarai teikia Ukrainai nuo pat karo su Rusija pradžios.
Autorius, Danielius Markindas, advokatas, rašantis energetikos ir pasaulio problemų temomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą