Darius Kuolys: Ar lietuviai tarp žaidimų šiuolaikiniais kauliukais atras laiko ir savo istorijai
Jeigu kas nors sunaikintų istoriją – vienintelį ženklą ir atminimą apie visų mirtingųjų nuveiktus darbus, – tuoj pat žmonių gyvenimą taptų sunku atskirti nuo gyvulių, dar daugiau – pranyktų Dievo pažinimas (kurį mums teikia Mozė, kiti pranašai, apaštalai bei evangelistai) ir sielos nemirtingumas.
Nes juk visa kita yra taip nepatvaru ir trapu, kad gali būti arba jėga sunaikinta, arba pavydžios senatvės suėsta.
Plečiasi ir nyksta imperijos, įvairiomis aplinkybėmis žlunga karalystės, išnyksta miestai, griuvėsiais virsta respublikos...
Tačiau istorijos veikalai, jei tik neišnyks žmonių padermė, nežus niekada“ – rašė pirmos spausdintos Lietuvos istorijos dedikacijoje valdovui Steponui Batorui jos autorius Motiejus Strijkovskis.
Taigi nepražuvo ir 1582-ųjų „Kronika“.
Susirinkę Valdovų rūmuose puikiu jos vertimu ir pirmu pasaulyje akademiniu leidimu pasidžiaugėme.
Ar lietuviai tarp žaidimų šiuolaikiniais kauliukais atras laiko ir savo istorijai – jau kitas klausimas.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje
Taip pat skaitykite
testas
Rašyti komentarą