Darius Kuolys: Lietuva galėjo pasiguosti, kad ji krito su kalaviju rankoje ir laisvės meile širdyje
„Norite savo respublikonišką valdymą visada turėti, bet kur garantijos, kad ši nuostata išliks? Jei nesuteiksite savo jaunimui deramo išsilavinimo...
Tau dėl nieko nelaiduoju.
Visada reikia bijoti ambicijos prezidento, kuris, naudodamasis pinigų ir pareigų įtaka, gali pakeisti santvarkos esmę...
Pavyzdžių netrūksta, ir pasakykime atvirai liūdną bei rūsčią tiesą, kad išties visus žmones galima papirkti.
Tegu niekas daugiau neabejoja, kad respublikonizmas privalo būti neatskiriamai sujungtas su garbingumu, taurumu ir skrupulingu teisingumu, ir kad žmogų labiau dera gerbti už jo dorybes ir žinias, nei dėl jo turtų.“
– rašė Kosciuška 1801-aisiais JAV prezidentu išrinktam savo bičiuliui Thomui Jeffersonui.
Ir citata iš Lenkijos kariuomenės generolu paskirto Kosciuškos laiško, rašyto 1790-aisiais Lietuvos kariuomenės generolui Juozapui Nesiolovskiui:
„Maldauju dėl visko, kas Jums gyvenime mieliausia, dėl žmonos ir vaikučių, kad panorėtum, Jūsų Malonybe geradary, ištraukti mane iš tokios nemalonios vietos. [...] Panorėkite mane susigrąžinti į Lietuvą, nebent išsižadate manęs ir laikote mane netinkamu jums tarnauti?
Kas gi esu, jei ne lietuvis, jūsų tautietis, jūsų pačių išsirinktas?
Kam gi, jeigu ne jums, turiu rodyti dėkingumą, ką turiu ginti, jeigu ne jus ir save patį?
Jei tai jūsų nesuminkštins ir neiškelsite mano reikalo Seime, kad galėčiau grįžti, aš pats turbūt, Dievas mato, pasidarysiu sau ką nors bloga, nes pyktis mane ima dėl to, kad būdamas iš Lietuvos tarnauju Karalystei, kai jūs trijų generolų neturite.
Kada prievarta jus pažemins, gal tik tuomet atsikvošėsite ir imsite savimi rūpintis.“
Beje, šie žodžiai pasirodė pranašiški: 1792-aisiais Rusijai užpuolus Abiejų Tautų Respubliką paaiškėjo, kad karaliaus paskirtas Lietuvos kariuomenės vadas generolas Liudvikas Virtembergietis tarnavo Rusijai ir Prūsijai.
Tad lietuvių kariuomenę išdavė.
1883-iaisiais šį Kosciuškos laišką, išsivertę lietuvių kalbon ir pridėję biografiją, paskelbė „Aušros“ redaktoriai.
O Stasys Šalkauskis 1919-aisiais lietuviams sakė:
"Tado Kosciuškos heroizmas Lietuvos visuomenei turėjo atnaujinamąją galią.
Lietuva galėjo pasiguosti, kad ji krito su kalaviju rankoje ir laisvės meile širdyje – užmiršti tai reikštų nugrimzti į savo negarbę."
Londono graverio James'o Hopwoodo sukurtas Kosciuškos portretas, išleistas Paryžiuje 1842-aisiais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą