„Duok leteną, drauge, kursime kartu“

Klaipėdos kultūros bendruomenės nariai dar prieš Tarybos posėdį reiškė nepasitenkinimą ir perspėjo apie mažėjančią demokratiją.

Savo ruožtu naujo sprendimo autoriai argumentavo, kad pasikeitę teisės aktai savivaldos srityje reikalauja pertvarkyti visuomenines tarybas taip, kad jos taptų patariamosiomis grupėmis, pavaldžiomis uostamiesčio merui ir administracijai, į jų darbą įtraukiant kuo daugiau įvairių sričių specialistų. Didinant demokratiją ir skaidrumą.

Iš miesto Tarybos tribūnos pasigirdo abejonių, ar iki šiol veikusioje Kultūros ir meno taryboje visų miestiečių pinigai tikrai yra skirstomi skaidriai.

Daug klausimų kelia įslaptintų ekspertų buvimas. Ar kultūros ir meno projektų finansavimas nėra tapęs savos grupelės žmonių poreikių tenkinimu? Ar tai nėra lesyklėlė prie kurios gali priskristi tik įtakingi paukščiukai?

Iš viešai prieinamų šaltinių pasidomėjome, kaip buvo finansuojami kultūros ir meno projektai mieste 2022- 2023 metais. Kurie projektai sulaukė daugiausiai finansinės paramos ir kas jos gavėjai.

„Duok leteną, drauge, kursime kartu“ - tai vienas iš 2022 m. finansuotų projektų pavadinimų, kurio rengėjas BĮ Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Šią nacionalinę įstaigą pastaruoju metu lydėjo neįtikėtina sėkmė.

Iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto per paskutinius dvejus metus finansuoti net 9 jų projektai už beveik 60 000 eurų: 2022 m. - 5 projektai už 29 284 eurus, 2023 m. - 4 projektai už 29 900 eurų.

Toks išskirtinis dėmesys biudžetinės organizacijos, kurios centras yra Vilniuje, projektams, kelia pagrįstų klausimų.

Čia labai svarbu paminėti dar vieną faktinę aplinkybę. BĮ Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius yra Arūnas Gelūnas. Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje jis užėmė kultūros ministro pareigas.

Ministro asmeninio politinio pasitikėjimo dėka ministro pavaduotojos pareigas tuomet ėjo Nijolė Laužikienė. Šiuo metu ji yra asociacijos „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ pirmininkė bei aktyviai kritikuoja naują visuomeninių tarybų darbo tvarką.

Tiek nacionalinė dailė, tiek Klaipėdos regiono dailininkai yra tikri pirmūnai „įsisavinant“ Klaipėdos biudžeto lėšas.

Štai, asociacija Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga, pasak oficialių šaltinių, vadovaujama Vido Bizausko, per paskutinius dvejus metus gavo finansavimą net dešimčiai projektų, kurių bendra suma siekia per 100 tūkstančių eurų. 2022 m. finansuoti 4 projektai, o šiais metais - 6, kuriems skirta 74 850 eurų.

Dalis pinigų atiteko net ne projektams, o tiesiog asociacijos Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos galerijos veiklai finansuoti.

Beje, oficialus asociacijos elektroninio pašto adresas yra nurodomas [email protected]. Ar gaunamas projektinis finansavimas iš Savivaldybės kažkaip susijęs su miesto menininkų I. ir A. Baroti vykdomomis veiklomis, reikalauja papildomo paaiškinimo.

Asociacija menininkų grupė „Žuvies akis“, vadovaujama Godos Giedraitytės, taip pat visiškai sėkmingai nusižiūrėjusi į miestiečių suneštus biudžeto pinigus.

2022 m. gautas 9 000 eurų finansavimas. O 2023 m. „Žuvies akį“ lydi jau didesnė sėkmė.

Tarptautinio meno festivalio „Plartforma“ trims projektams iš viso numatyta 42 320 eurų.

Jau nemenko viešo ažiotažo susilaukė kitas miesto Savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotas projektas - „MEMEL atvirukų kelias“. Šio projekto rengėjas - VšĮ „Geras vardas“, direktorė Fausta Tavoraitė.

Projekto pagrindinis tikslas yra per atvirukuose esančius vaizdus atskleisti Klaipėdos istoriją, žmones, pastatus. Šiam projektui Savivaldybė skyrė 8 762 eurus.

Kai kurie klaipėdiečiai savo socialiniuose tinkluose jau spėjo suabejoti, ar projektas vertas tokių pinigų. Juolab stebina sutapimai, pasirenkant ekspozicijos vietas: kavinė „Dešimt tiltų“ arba baras „Gaisrinė“.

Kaip žinia, šios vietos yra pamėgtos ar tiesiogiai susijusios su kai kurių uostamiesčio politinių jėgų atstovais. Kaip netikėta.

Šio projekto įgyvendinime dalyvauja ir visur suspėjantis bei šoklias kojas turintis žinomas miesto kultūrininkas. Jo užduotis yra moderuoti diskusijas su žinomais žurnalistais, tyrinėjusiais uostamiesčio praeitį, istorikais.

Iš viso numatytos 3 diskusijos ir finalinis renginys. Nors paraiškoje labai aiškiai įsipareigota, kad diskusijos bus organizuojamos su istoriku, archeologu ir ilgamete žurnaliste Gražina Juodyte, kuri daug metų paskyrė Klaipėdos namų ir ten gyvenusių žmonių istorijoms aprašyti, staiga organizatoriai, tikėtina, vietoj jos pakviečia buvusį Klaipėdos merą, dabartinį Tarybos narį socialdemokratą Vytautą Grubliauską.

Tokia mintis peršasi iš viešai socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos, kurioje numatyta, kad diskusijose dalyvaus istorikas, archeologė, tačiau žurnalistės nėra.

Taip ir lieka neaišku, ar paraiškas teikę ir finansavimą gavę asmenys yra atsakingi už tai, kad būtų įgyvendinama tai, kas nurodyta paraiškose. Ar jiems taikomos sankcijos už projekte numatytų tikslų ir priemonių pakeitimus?

Kultūros ir meno srities projektų turinį, meninį aktualumą ir kokybę bei įkainius palikime vertinti specialistams.

Tik kai viešai kalbama apie demokratiją, skaidrumą, atsakingą ir profesionalų požiūrį miesto kultūrinėje vadyboje, labai svarbu, kad tie žmonės irgi aiškiai įvardintų, kokie jų projektai ir kokio dydžio sumas iš miesto biudžeto gavo.

Kiekvienais metais vertinti yra pateikiama apie 200 kultūros ir meno paraiškų. Finansavimą gauna apie 50 projektų. Galbūt iš tiesų likusieji be nieko yra kokybės standartų neatitinkantys projektai, o gal jiems tiesiog nelieka lėšų, nes miesto biudžeto pinigus pirmiausia pasiskirsto „savi“.