Ekspertai perspėja: Jei NATO aljansas panaudotų visą savo galią Ukrainoje, Putinas beveik neabejotinai panaudotų branduolinį ginklą
(20)Rusijos ir Ukrainos konfliktas tęsiasi jau trečius metus, žiemos sniegas užklojo Rytų Europos mūšių laukus, o aukų skaičius vis didėja, rašo britų „Daily Mail“ leidinys.
Dešimtys tūkstančių žmonių žuvo, ištisi miestai buvo sulyginti su žeme, o milijonai civilių gyventojų buvo priversti palikti savo namus šiame didžiausiame sausumos kare Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Tačiau dabar, praėjus maždaug 30 mėnesių po to, kai Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei kirsti Ukrainos sieną, karšti vėjai, pučiantys per griovius ir išdaužytus pastatus be langų, netrukus gali pasikeisti, pasigirdus kalboms, kad artėja paliaubos.
Kasdieniai karo Ukrainoje vaizdai
Svarbus veiksnys, lemiantis šią kylančią galimybę, yra artėjantis Donaldo Trampo (Donld Trump) prezidentavimas, kuris, kaip tikimasi, sieks susitarimo dėl konflikto įšaldymo, galimai paliekant dalį Ukrainos teritorijos Rusijos kontrolei ir dislokuojant Vakarų taikdarius patruliuoti kontaktinėje linijoje.
Kijevui tai būtų karti piliulė, nors ir laikinai sustabdytų kraujo liejimą; Maskvai tai būtų itin brangus trumpalaikis laimėjimas.
Tačiau NATO aljanse kyla bauginantis klausimas: Kas bus, jei jų taikdariai taps taikiniais ir Aljansas bus tiesiogiai įtrauktas į karą?
Tai mažai tikėtina, tačiau, esant didesnei įtampai tarp Rytų ir Vakarų nei bet kada nuo Kubos raketų krizės laikų, tokią galimybę būtina apsvarstyti.
Vien minties apie didelio masto konfliktą tarp Rusijos ir Vakarų vadovaujamo saugumo bloko užtenka, kad net labiausiai patyrę strategai pabustų išpilti šalto prakaito – kataklizmą sukeliantis branduolinis mygtukas niekada nebuvo taip arti nuo jų rankų.
Tačiau kas būtų, jei akimirkai atidėtume šį didžiausią siaubą į šalį ir panagrinėtume, ar NATO jungtinės pajėgos galėtų įveikti Kremliaus kariuomenę kare, kuriame būtų naudojami vadinamieji konvenciniai, arba nebranduoliniai, ginklai?
Kariuomenių vadai, ekspertai analitikai ir komentatoriai nagrinėja, kaip galėtų vykti toks konfliktas ir, svarbiausia, kiek laiko prireiktų, kad neprilygstama NATO galia sutriuškintų Rusijos pajėgas.
Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininkas seras Tonis Radakinas (Tony Radakin) teigia, kad kilus Rusijos ir NATO konvenciniam karui, Vakarų vadovaujamo saugumo bloko ginkluotosios pajėgos greitai sutriuškintų Vladimiro Putino kariuomenę.
Tonis Radakinas
Interviu „Forces News“ jis sakė: „Neišvengiamas faktas yra tas, kad bet koks Rusijos puolimas ar įsiveržimas prieš NATO sukeltų galingą atsaką.
„NATO kovinės oro pajėgos, kurių skaičius 3:1 viršija Rusijos oro pajėgų skaičių, greitai įgytų pranašumą ore.“
NATO jūrų pajėgos užgožtų Rusijos karinį jūrų laivyną Barenco ir Baltijos jūrose, kaip Ukraina išstūmė Juodosios jūros laivyną iš Krymo.
NATO turi keturis kartus daugiau laivų ir tris kartus daugiau povandeninių laivų nei Rusija“.
Jis taip pat pažymėjo, kad NATO kolektyvinės gynybos biudžetas yra tris su puse karto didesnis už Rusijos ir Kinijos bendrą biudžetą, o bendras NATO BVP yra 20 kartų didesnis už Rusijos.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į didžiulį NATO karių rezervą, kurį sudaro 3,5 mln. aktyviosios tarnybos karių, jau nekalbant apie milijonus rezervinių pajėgų.
Edas Arnoldas, Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) vyresnysis mokslo darbuotojas, laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė: „NATO vis dar turi didžiulę galimybę naikinti… ypač kalbant apie tolimojo nuotolio ugnį, pavyzdžiui, viską, kas paleidžiama iš F-35 (pažangių reaktyvinių naikintuvų).
Jei jie (Rusija) kovotų taip, kaip dabar Ukrainoje, prieš NATO pajėgas, jie būtų gana greitai sunaikinti, – pridūrė jis.
Kiti analitikai padarė išvadą, kad visiškai atsidavusios ir gerai aprūpintos NATO pajėgos neabejotinai yra pajėgios sutriuškinti Rusijos kariuomenę, laivyną ir oro pajėgas, tačiau perspėjo, kad pergalė neabejotinai kainuotų daug.
CEPA analitinio centro vyresnysis mokslinis bendradarbis ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Gordonas B. Deivisas (Gordon B. Davis) teigė: „Darant prielaidą, kad vyks tik įprastinė kova, NATO įveiktų Rusijos oro pajėgas ir jūrų laivyną, nors jos bombonešiai, bepiločiai lėktuvai ir povandeniniai laivai sėkmingai smogtų NATO teritorijai ir pajėgoms“.
Aljansas „įveiktų Rusijos sausumos pajėgas…, tačiau NATO negalėtų įveikti Rusijos, atsižvelgiant į jos dabartinius pajėgumus, nepatirdamas didelių nuostolių dėl aukų, žalos ir laikino teritorinio suvereniteto praradimo“, – padarė išvadą jis.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad seras Tonis yra teisus.
Skaičiai rodo, kad NATO kolektyvinė kariuomenė yra pati galingiausia pasaulyje kovinė jėga.
Bendras 32 aljanso šalių karinis biudžetas siekia daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių, jame tarnauja daugiau nei trys milijonai aktyvių karių, apie tris milijonus atsargos karių ir daugiau nei 700 000 karių sukarintose pajėgose.
Be gyvosios jėgos, NATO šalių arsenaluose taip pat yra daugiau kaip 14 000 tankų ir dar dešimtys tūkstančių kovos mašinų, 21 000 karinių orlaivių ir beveik 2 000 karinių laivų.
NATO narėmis taip pat yra trys branduolinius ginklus turinčios valstybės: JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Palyginimui, prieš invaziją į Ukrainą Rusija turėjo tik 350 000 aktyviosios kariuomenės karių, maždaug 1 mln. aktyviųjų karių ir apie 2 mln. atsargos karių.
Tačiau karai vyksta ne ant popieriaus, o didžioji dalis didžiulės NATO jėgos kyla iš to, kad jos narė yra Jungtinės Valstijos.
Artėjant D. Trampo sugrįžimui į Baltuosius rūmus, daugelis baiminasi, kad ilgalaikė JAV parama sąjungininkėms Europoje nėra garantuota.
Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas šių metų pradžioje „MailOnline“ sakė, kad Donaldas Trampas gali palikti Europos valstybes „sėdinčiomis antimis“, jei įvykdys savo grasinimus sumažinti paramą sąjungininkėms žemyne, kurios nelaikomos „svarbiausiomis“.
Jei iš lygties pašalinsime JAV ir Kanados ginkluotąsias pajėgas, Rusijos ir NATO narių Europoje žaidimo sąlygos staiga taps daug labiau subalansuotos, o tai reiškia, kad įprastinis konfliktas gali virsti ilgu, žiauriu išsekimo karu.
Apskritai Europos NATO valstybės vis dar pirmauja prieš Rusiją beveik visose kategorijose, išskyrus šarvuotų sausumos transporto priemonių skaičių ir, žinoma, branduolinius ginklus.
Tačiau NATO pajėgos niekada nesusidūrė su tokia agresija kaip Ukrainoje ir, nepaisant intensyvių karinių pratybų, nėra tikrai išbandytos mūšyje.
Priešingai, Rusija pademonstravo ne tik pasirengimą paaukoti šimtus tūkstančių karių mėsmalės taktikoje, bet ir įspūdingą gebėjimą pasitelkti rezervus ir greitai perkelti juos į fronto liniją.
Ukraina šaukimą į kariuomenę įvedė beveik iš karto po Rusijos invazijos 2022 m. vasario mėnesį, o neseniai pasirodė pranešimų apie Ukrainos komisariatų grupes (TCK), smurtu medžiojančias karinio amžiaus vyrus.
Tačiau Rusijai nėra reikalo griebtis šaukimo į kariuomenę, nes ji remiasi savo gausia veteranų bendruomene ir savanorių antplūdžiu kovojant Ukrainoje.
Kasmet Rusijoje karinio amžiaus sulaukia daugiau nei milijonas žmonių, o visi 18-30 metų amžiaus vyrai privalo atlikti vienerių metų valstybinę tarnybą.
Tai reiškia, kad Rusija turėtų didžiulį skaičių kariškai apmokytų ir pajėgių kovotojų rezerve, jei kada nors susidurtų su NATO mūšio lauke.
Aštuoniose netoli Rusijos esančiose valstybėse – Rumunijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vengrijoje – NATO išlaiko tarptautines kovines grupes, tačiau šie kariai sudaro vadinamosios Aljanso „atgrasymo ir gynybos pozicijos“ pagrindą.
Tačiau jos visų pirma yra skirtos pirmajai gynybos linijai, kad apsaugotų nuo galimos Rusijos invazijos už Ukrainos ribų, o ne kaip aktyvios pajėgos, pasirengusios vykti į fronto liniją.
Ir nors jau nustatyta, kad bendras NATO karių skaičius gerokai viršija Rusijos karių skaičių, mažai tikėtina, kad visos aljanso narės būtų pasirengusios siųsti į mūšį kokį nors didelį kiekį karių, nebent Maskva tiesiogiai užpultų pačią NATO šalį.
Daugelis Europos valstybių stengiasi didinti savo karinę pramonę
Vasario mėnesį Emmanuelis Macronas, kuris ilgą laiką buvo vienas iš nedaugelio Europos lyderių, ketinančių palaikyti dialogą su V. Putinu, atsisakė atmesti galimybę, kad vieną dieną į Ukrainą gali būti nusiųsti Vakarų kariai.
Tuo metu kelios pagrindinės NATO sąjungininkės suskubo atmesti Prancūzijos prezidento pareiškimą.
Jungtinės Valstijos, Vokietija, Didžioji Britanija, Ispanija, Lenkija ir Čekija atsiribojo nuo bet kokių užuominų, kad galėtų skirti sausumos pajėgas karui Ukrainoje, paaiškindamos, kad jos tik toliau rems Ukrainą finansiškai ir materialiai.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ypač kategoriškai paneigė E. Macrono teiginius ir tiesiai pareiškė: „Ukrainos teritorijoje nebus jokių sausumos pajėgų, jokių Europos šalių ar NATO valstybių atsiųstų karių“.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje perspektyva atrodo vis labiau tikėtina, jei D. Trampas toliau stengsis priversti Kijevą ir Maskvą sudaryti paliaubų susitarimą.
D. Trampo sąjungininkai ir patarėjai pasisakė už daugybę planų, kaip užbaigti karą Ukrainoje, arba išdėstė kelis planus, pagal kuriuos Ukraina artimiausioje ateityje didelę dalį šalies atiduotų Rusijai.
D. Trampo specialusis pasiuntinys Rusijai ir Ukrainai, buvęs JAV kariuomenės generolas leitenantas Keitas Kellogas šiemet D. Trampui nusiuntė pasiūlymą, pagal kurį artimiausiu metu būtų įšaldytos mūšio linijos ir panaikinta Ukrainos narystės galimybė tapti NATO nare, o Ukrainoje būtų įvesta demilitarizuota zona, kurioje patruliuotų Vakarų kariai.
Tačiau jis taip pat nurodė, kad jo pasiūlymas buvo pradinis taškas ir kad būsimoji D. Trampo administracija vis dar rengia galutinį planą.
Tuo tarpu trečiadienį V. Zelenskis susitiko su E. Macronu Briuselyje, kur pora aptarė Prancūzijos taikdarių siuntimą į Ukrainą, kad būtų „pasiekta stabili taika“.
„Mus sieja bendra vizija: patikimos garantijos yra būtinos, kad taika būtų tikrai pasiekta, – sakė Ukrainos prezidentas. Toliau dirbome pagal Prezidento E. Macrono iniciatyvą dėl pajėgų buvimo Ukrainoje, kurios galėtų padėti stabilizuoti kelią į taiką.“
Tai įvyko po to, kai vienas aukšto rango NATO pareigūnas Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui (RFE/RL) šį mėnesį pranešė, kad Londone ir Paryžiuje vyksta pokalbiai tarp pareigūnų, kurių metu siekiama suderinti paliaubų susitarimo, dėl kurio Ukraina gali prarasti teritoriją, įgyvendinimo būdus.
Pasak NATO pareigūno, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įgaliotas viešai komentuoti situacijos, viena iš galimybių yra anglo-prancūzų kontingentas, patruliuojantis Ukrainos ir Rusijos kontaktinėje linijoje.
Kai kurie ekspertai, įskaitant buvusius aukšto rango Vakarų karinius pareigūnus, taip pat pasiūlė, kad ES valstybės narės gali apsvarstyti galimybę siųsti karinį personalą Ukrainos gynybai stiprinti nepriklausomai nuo NATO.
Į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas Alexanderis Crowtheris, kuris taip pat yra Europos politikos analizės centro (CEPA) vyresnysis mokslinis bendradarbis, anksčiau šiais metais sakė, kad „atėjo laikas siųsti ES karius į Ukrainą“, jeigu bus aiškiai pranešta, kad jie nedalyvaus jokiose puolamosiose operacijose.
Jis samprotavo, kad Europos kariai galėtų būti dislokuoti saugoti Ukrainos šiaurinę sieną su Baltarusija ir prisiimti svarbiausių logistikos operacijų, oro gynybos ir kitų vaidmenų naštą.
Tai, pasak jo, atlaisvintų dešimtis tūkstančių kitu atveju užimtų Ukrainos karių ir leistų Kijevui „daugiau išteklių ir personalo nukreipti į rytinę kontaktinę liniją“, kartu užtikrinant, kad jokie Europos kariai iš tikrųjų nedalyvautų fronto operacijose.
Duodamas interviu Laisvosios Europos radijui Crowtheris sakė, kad yra keletas Europos šalių, kurios, nepaisydamos Vokietijos kanclerio Scholzo ir kitų šalių nurodymų, greičiausiai norėtų siųsti karius į Ukrainą, kad šie atliktų pagalbines funkcijas.
Ukrainiečiams trūksta karių, kaip ir 1944 m., kai Europoje paėmėme virėjus, įteikėme jiems šautuvus ir pasakėme: „Dabar tu esi pėstininkas“. Taigi Ukraina yra pasiekusi tokį tašką, kai jiems tenka daryti būtent tai.
Techninė priežiūra, logistika, techniniai [dalykai], pavyzdžiui, oro gynybos sistemų valdymas – už kiekvieną ten siunčiamą (Vakarų) kareivį ar civilį gali būti siunčiamas į frontą ukrainietis.
Manau, kad Vakarų karių siuntimas į Ukrainą yra energingos paramos Ukrainai dalis…
Dabar galėčiau išvardyti pusę tuzino šalių, kurios norėtų siųsti žmones į Ukrainą.
Rašyti komentarą