„Financial Times": Baltijos šalys reiškia susirūpinimą dėl paliaubų Ukrainoje

Rusija tęs planus perginkluoti ir perdislokuoti karius NATO šiaurės rytų flange.

Regiono gynybos ministrai perspėjo dėl to, rašo „Financial Times“.

Baltijos šalys pažymi, kad Kremlius jau parengė planus didinti karinę gamybą ir papildomus karius prie savo sienų.

„Visi suprantame, kad pasibaigus karui Ukrainoje Rusija labai greitai perdislokuos savo pajėgas. Tai taip pat reiškia, kad grėsmės lygis labai greitai smarkiai padidės“, - sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.

Jo kolegė iš Lietuvos Dovilė Šakalienė panašias pastabas išsakė šios savaitės pradžioje viešėdama Jungtinėje Karalystėje.

„Neturėkime jokių iliuzijų. Nemeluokime sau, kad po Ukrainos Rusijai bus galas. 

Rusija išnaudoja šį laiką po paliaubų, kad paspartintų savo karinius pajėgumus. 

Jie jau turi didžiulę kovai parengtą kariuomenę, kuri dar labiau padidės“, - sakė ji.

D. Trumpo administracija derėjosi ir su Rusija, ir su Ukraina dėl karo pabaigos, tačiau visiškos paliaubos vis dar laikomos tolimais įvykiais. 

Kijevas sutiko nedelsiant nutraukti karo veiksmus Juodojoje jūroje ir JAV remiamas 30 dienų paliaubas, o Maskva kol kas pažadėjo nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą, teigdama, kad susitarimo dėl Juodosios jūros laikysis tik tada, kai Vakarai atšauks ekonomines sankcijas.

Vis dėlto karo veiksmų nutraukimas leis Rusijai įgyvendinti savo 2022 m. planus padidinti 1,5 mln. kariuomenę ir pridėti visą naują kariuomenės korpusą šiaurėje, padvigubinant karių skaičių prie Suomijos ir Baltijos šalių.

A. Pevkuras sakė, kad iš 600 000 Rusijos kariškių, kurie dabar yra Ukrainoje, 300 000 greičiausiai bus perdislokuoti.

„Šie žmonės neišvažiuos į skirtingus Rusijos kampelius skinti kukurūzų ar užsiimti kuo nors kitu, nes atlyginimas, kurį jie gauna kariuomenėje, yra nuo penkių iki dešimties kartų didesnis nei gimtajame mieste“, - teigiama straipsnyje.

© Rusijos kariai. AP nuotr.

Baltijos šalys ypač nerimauja dėl didelio masto Vakarų karinių pratybų, kurios rudenį vyks prie jų sienų Rusijoje ir Baltarusijoje. Jos imituoja konfliktą su NATO šalimis, jose dalyvauja dešimtys tūkstančių karių, tankų, lėktuvų ir artilerijos.

FT analitikai rašo, kad abu ministrai taip pat perspėjo neperkėlinėti jokių NATO karių iš savo šalių, kad būtų suformuotos vadinamosios Europos raminimo pajėgos, kurios būtų siunčiamos į pokonfliktinę Ukrainą kaip priemonė atgrasyti Rusiją nuo naujo puolimo.

„Negalime kelti pavojaus NATO rytinio flango saugumui. Negalime pakliūti į spąstus, kad mūsų pajėgos yra kažkaip įsitvirtinusios Ukrainoje. Tuomet mūsų pasienyje kyla rizika“, - pabrėžė Pevkuras.

NATO rytinio flango šalys, įskaitant Lenkiją ir Rumuniją, teigė negalinčios įsipareigoti dislokuoti karių Ukrainoje savo saugumo sąskaita. Estija taip pat nepritarė Didžiosios Britanijos planams perkelti į Ukrainą Baltijos šalių gynybai skirtas britų pajėgas.

Lietuvą gina Vokietijos brigada, kuri bus dislokuota artimiausiais mėnesiais, Latviją gina Kanados vadovaujamos tarptautinės pajėgos, o Estiją saugo Didžiosios Britanijos brigada, kuri gali būti skubiai atsiųsta iš Jungtinės Karalystės.

„Šiuo metu Estijoje yra šiek tiek mažiau nei tūkstantis britų karių. Ši nuosekli geležinė ištikimybė Estijai tęsis ir toliau - ir tęsis, nes Estija ir mūsų kariai yra NATO fronto linijoje“, - pažymėjo Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey.

Šaltinis: tsn.ua