Gintaras Furmanavičius: Visuomenė pastoviai šeriama informaciniu šlamštu

Pradedant gerai organizuota pseudopandemija, nuo kurios pradžios praėjo jau daugiau, nei ketveri metai, mus norima panikos būsenoje laikyti kasdien. 

Pagrindinis panikos skleidimo šaltinis, be jokios abejonės yra mūsų teisingoji nupirkta žiniasklaida, kuri mielai už įvairių fondų ir biudžeto pinigus kala į galvas mums tai, už ką jai moka valdžia.

Užtenka atsibudus iš ryto atsidaryti bet kurio sisteminio portalo pirmąjį puslapį ir iš karto kils noras vėl užmigti, gal ne tik žiemos, bet ir amžinu miegu. 

Šiuo metu, kai rašau šį tekstą, atsidarau populiariausiais save vadinančius portalus ir štai jų pagrindinės naujienos: „Lietuvių pasirengimą karui įvertinęs A. Kumpis: galiu garantuotai pasakyti, kas bus."; „Karas Ukrainoje. 

Iš britų pulkininko - žinia dėl Trečiojo pasaulinio karo ir Rusijos branduolinės grėsmės"; „Landsbergis nerimauja dėl Trumpo pergalės JAV rinkimuose: kol kas veiksmai nedaug ką žadantys"; „Karas Ukrainoje. Rusija per rytinę ataką į Ukrainą paleido tarpžemyninę balistinę raketą". Tęsti galima iki begalybės.

Įvertinus tai, kad nuo pat 2020 metų pradžios, kuomet prasidėjo pandeminė psichozė, visuomenė pastoviai šeriama tokiu informaciniu šlamštu, nereikia labai stebėtis, kad į bet kokią naujieną reakcija būna visiškai neadekvati. 

Ir tam jau net nereikia sisteminės žiniasklaidos pastangų, nes visuomenė pati praranda gebėjimą kritiškai vertinti bet kokią žinią.

Naujausias pavyzdys gali būti šią savaitę socialiniuose tinkluose pradėtas pūsti panikos burbulas apie tai, kad iš Vilniaus į Stokholmą išsikelia Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada.

Naujienos įtaigumui padidinti buvo pridedamas skelbimas, kad ambasada parduoda kažkokius jai netinkamus baldus bei 2022 metų Amerikos ambasados Kijeve pranešimas apie tai, kad didėjant karinėms pajėgoms ir įtampai, ambasada buvo perkelta į Lenkiją, likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos pradžios.

Kas gi iš tiesų atsitiko? 

Norint sužinoti tiesą, užteko atsidaryti ambasados internetinį puslapį lietuvių kalba lt.usembassy.gov ir perskaityti dar spalio 2 dieną įkeltą žinutę, kuri skelbė: „Nuo š.m. gruodžio 2 d. JAV ambasada Vilniuje nebeteiks įprastų imigracinių vizų paslaugų. JAV Valstybės departamentas paskyrė JAV ambasadą Stokholmo mieste Švedijoje tvarkyti Lietuvos gyventojų, siekiančių gauti imigracines vizas pagal šeimos narių susijungimą arba laimėjus žalios kortelės loteriją, o taip pat besikreipiančių dėl sužadėtinių (K tipo) ir V92/V93 (prieglobstį/ pabėgėlio statusą turinčio šeimos nario) vizų, paraiškas. 

Asmenų, kurių pokalbis dėl vizos jau įvyko JAV ambasadoje Vilniuje, paraiškos bus išnagrinėtos Lietuvoje."

Tai reiškia, kad tiems, kurie nori gauti imigracines vizas, teks kreiptis į Amerikos ambasadą Švedijoje. 

Ta pati tvarka įsigaliojo ir Latvijos, Estijos bei Suomijos piliečiams. Niekas neatkreipė dėmesio, kad tame pačiame puslapyje buvo patalpintas ambasados skelbimas apie ieškomą darbuotoją su pareigybės aprašymu. 

Verta priminti, kad Lietuvos piliečiams vizų į Ameriką nereikia, nes galioja bevizis režimas ir užtenka gauti Elektroninės leidimo keliauti sistemos patvirtinimą ESTA.

Vėliau, reaguojama į viešoje erdvėje kylančią panikos bangą šią informaciją paneigė ir pati ambasada, išplatinusi sekančio turinio pareiškimą: „Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuva yra tvirtos sąjungininkės. 

Esame pasiryžę stiprinti saugumą rytiniame NATO flange, didinti abipusę gerovę ir puoselėti demokratinius principus bei vertybes, kuriomis grindžiamas transatlantinis aljansas. JAV ambasada Vilniuje, Lietuvoje, neužsidaro, toliau veikia ir ryžtingai dirba šių bendrų tikslų įgyvendinimui".

Žmonių reakcija ir kilusia panika sunku stebėtis, nes tuo pačiu metu pasklido žinia, kad pliažuose ir Brazilijos džiunglėse laiką leidžiantis ir jau pakeliui į istorijos šiukšlyną esantis Amerikos prezidentas Joe Bidenas leido ukrainiečiams naudoti raketas, galinčias pasiekti taikinius Rusijos gilumoje.

Ir tai buvo dar vienas ne iki galo suprastos ir neteisingai interpretuojamos, bet keliančios didelę paniką informacijos pavyzdys. 

Iš tiesų „Bloomberg" paskelbus informaciją, kad rusams padėti gali būti atsiųsti šiaurės korėjiečių kariai, pasirodė ir informacija, kad Bideno administracija gal leis atakuoti taikinius, vėlgi pasakant, kad visų pirma prieš šiaurės korėjiečius ir logistiką, kuri pagelbės šiaurės korėjiečiams Kursko srityje.

Taigi, leidimas naudoti ATACMS raketas buvo duotas tik Kursko srityje.

Jau eilę metų mes gyvename aplinkoje, kurioje panikos kėlimas tampa mėgiamu žiniasklaidos užsiėmimu. 

Prisimenate tuos melo kupinus reportažus apie gatvėse nuo kovido krentančius ir mirštančius žmones, perpildytas ligonines ir krūvas lavonų jose, karstus didelėse salėse, kuriuose buvo, kaip vėliau paaiškėjo daug metų iki kovido prie Italijos krantų nuskendusio pabėgėlių iš Afrikos laivo aukos? 

Tik pasibaigus kovidui prasidėjo karo kurstymo psichozė, kuri tęsiasi iki šios dienos ir tęsis dar ilgą laiką, karo pramonės magnatams trinant rankomis dėl fantastinių pelnų, garantuotų daugeliui metų į priekį.

Kodėl tai vyksta? Paaiškinimas labai paprastas. 

Psichologijos mokslas teigia, jog panikos priepuolius sukelia ypač stiprūs emociniai išgyvenimai, kuriais mus taip dosniai šeria teisingoji žiniasklaida. 

Tai įtraukia tarsi niekada nesibaigiančių nemalonumų grandinė, kuri nemenkai gali pakenkti žmonių gyvenimo kokybei. 

Žmonės tampa užsisklendusiais, jų mintys nuolatos sukasi apie panikos objektą, jie praranda gebėjimą kritiškai vertinti situaciją ir apie ją skleidžiamą informacija.

Panikos būsenoje esantys valstybės gyventojai kreipia mažai dėmesio į valdžios daromas nesąmones ir nusikaltimus, jie tiesiog nustoja domėtis dalykais, kurie nesusiję su jų panikos objektais. 

Toks ir yra nuolat keliamos panikos tikslas.

„Visada geriau, jei tas, kuris kelia tau baimę, bijo tavęs dar labiau, nei tu jo", - sakė Italų rašytojas Umberto Eco.

Įsiklausykite į šiuos žodžius ir prisiminkite juos, kai vėl atsidarysite teisinguosius portalus ir būsite bauginami apokaliptinėmis antraštėmis.