Igoris Lipsicas: „Palanga – mano atrasta oazė, o Rusija niekada nebegrįš į buvusią gyvenimo kokybę“

Kaip viskas prasidėjo

Pirmą kartą į Palangą ekonomistas atvyko 2001 metais, tiesiog turistine kelione. Tačiau jau po kelių dienų jis suprato, kad šis pajūrio miestelis jam tinka. 

„Tiesiog supratau – čia mano vieta,“ – prisimena Igoris. Juokiasi, kad tuo metu jis net nežinojo apie savo šeimos litvakų šaknis: mat protėviai gyveno Lietuvoje iki XIX a. pabaigos.

Spontaniškas sprendimas – vos per kelias dienas įsigyti butą – tapo pirmuoju žingsniu į naują gyvenimą.

Nuo tada šeima reguliariai grįždavo: pirmuosius metus net atveždavo savo naujagimį į Baltijos vandenis.

Po kelių metų Palanga tapo nuolatine gyvenamąja vieta – žmona tapo Lietuvos piliete, o Igoris su žmona įsikūrė visam laikui.

Kodėl Palanga patraukė

„Čia galima gyventi senatvėje: yra ir jūra, ir parkai, ir ramybė,“ – aiškina jis. Švarios gatvės, tvarkingi parkai, draugiški žmonės – visa tai suteikia komfortą ir ramybę. 

Palanga taip pat tapo kūrybine laboratorija – čia Igoris su žmona diskutuodavo apie literatūrą, ekonomiką, knygų siužetus, sprendimus. 

„Mes dirbame kaip tandemas. Tai teikia energijos ir džiaugsmo,“ – sako jis.

Palangos transformacija

© ELTA

Per daugiau kaip 20 metų Palanga stipriai pasikeitė. „Kai atvykome, miestas buvo kuklus, gatvės – pilkos, parduotuvių mažai. Dabar tai – modernus kurortas, su tvarkingomis erdvėmis, parkais ir naujais objektais,“ – sako Igoris.

Tačiau augimas turi savo iššūkius: nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo, ypač po pandemijos. 

Vis dėlto kurortas plečiasi – atsiranda naujų rajonų, prieinamų gyventi, o pagrindinis iššūkis liko: tapti visus metus patraukliu kurortu, pritraukti medicininius ir rekreacinius turistus bei rengti tarptautinius kultūros festivalius.

Lietuva tarp Baltijos šalių

Lipsicas pabrėžia, kad ekonominė padėtis Lietuvoje sparčiai gerėja. „Šalis jau lenkia Latviją ir Estiją pagal BVP vienam gyventojui. 

Lietuva atrado savo kelią po SSRS žlugimo. Emigracija mažėja, žmonės grįžta, atsiranda naujos aukštųjų technologijų sritys, pavyzdžiui, lazerių gamyba. 

Tai rodo, kad šalis stipri ir turi perspektyvų,“ – aiškina jis.

Migracija – būtina, bet iššūkių daug

Dar vienas svarbus aspektas – darbo jėga ir migracija. „Reikia pritraukti kvalifikuotus specialistus, jaunus žmones su vaikais, geru išsilavinimu. 

Kitaip gausime geto efektą, kai žmonės neintegruojasi,“ – sako ekonomistas. 

Jo siūlomas sprendimas – taškų sistema, panaši į Kanados ar Naujosios Zelandijos modelius, arba „auksinės vizos“ investuotojams.

Rusijos ekonomika: niūrios perspektyvos

© Soc. tinklų nuotr.

Lipsicas išsamiai aptaria Rusijos ekonomikos padėtį: finansiniai rezervai mažėja, karo išlaidos didėja, eksportas apribotas sankcijomis.

 „Rusija niekada nebegrįš į buvusią gyvenimo kokybę. Finansinių išteklių užteks tik dalinai, todėl valdžia bus priversta imtis griežtų priemonių. 

Gyventojai pajus pasikeitimus, nors daugeliui gali atrodyti, kad jie „pripranta“ prie sunkumų,“ – aiškina ekonomistas.

Jo prognozė – Rusija nėra nei Šiaurės Korėja, nei buvęs SSRS variantas. Ji laikosi tik dėl naftos eksporto, tačiau tai – paskutinė atrama. 

Pajamos mažės, o gyvenimas taps sunkesnis. 

„Užtenka tik prisiminti 90-uosius – diskusijas apie rinkos ekonomiką, kurios turėjo Rusiją pastatyti ant kojų. 

Dabar tik lieka liūdni faktai: prarasti finansiniai ištekliai, sankcijos, ribotas eksportas, prarasti pajamų šaltiniai,“ – sako jis.

Pamokos iš rinkos ekonomikos

Lipsicas atkreipia dėmesį, kad rinkos ekonomika nereiškia demokratijos. „Ekonomika gali augti, bet demokratijos gali nebūti. 

Pavyzdžiui, Singapūras – diktatūra, bet su labai stipria rinkos ekonomika. Rusija bandė tikėti, kad turtas sukurs demokratiją, tačiau ši idėja neišsipildė.“

Palanga ekonomistui tapo vieta, kur galima gyventi sveikai, kūrybiškai ir ramiai. 

Lietuva – šalis, kuri rado savo kelią po SSRS žlugimo, su augančia ekonomika ir perspektyvomis. 

Rusija – kitoks pasaulis: ekonomika ir gyvenimo lygis nebegrįš į buvusią būseną, o gyventojai jaučiasi prisitaikę prie sunkumų. 

Lipsicas įsitikinęs: Palangoje ir Lietuvoje jis rado tai, ko nebegalėjo rasti gimtojoje šalyje – ateitį, ramybę ir stabilumą.