Iranas, kurio Vakarai nenori pažinti: skaičiai, kurie keičia viską

Pašnekovai ne tik analizavo pastarojo meto karinę eskalaciją, bet ir tiesiogiai kvestionavo Vakarų žiniasklaidos formuojamą įvaizdį apie Iraną kaip apie „atsilikusią religinę diktatūrą“. 

Diskusijos ašis – kodėl Vakarų strategija Vidurio Rytuose dažnai primena aklą klaidžiojimą, ignoruojantį esminius faktus.

Intelektualinis bastionas: 233 tūkstančiai inžinierių per metus

Vienas didžiausių siurprizų Vakarų stebėtojui, pasak Š. Liekio, yra Irano švietimo sistemos pasiekimai. 

Nors šalį valdo ajatolos, Iranas sugebėjo sukurti itin galingą akademinį aparatą. 

Nuo 1979 m. Islamo revoliucijos valstybė investavo ne tik į mečetes, bet ir į universitetus. Šiandien apie pusė šalies gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, o moterų raštingumas yra artimas 100 proc.

Dar daugiau – Iranas kasmet paruošia apie 233 tūkstančius inžinierių. 

Tai skaičius, kuris verčia sunerimti net pažangiausias Vakarų ekonomikas. 

Būtent šis intelektualinis potencialas leidžia Iranui, nepaisant dešimtmečius trunkančių sankcijų, kurti savo balistines raketas, dronus bei plėtoti branduolines technologijas. 

Tai nėra valstybė, kuri ginklus tik perka; tai valstybė, kuri juos projektuoja ir gamina pati, remdamasi vietine mokslo baze.

Dvigubi standartai ir tarptautinės teisės erozija

Linas Kontrimas diskusijoje kėlė aštrų klausimą dėl tarptautinės teisės likimo. 

Jei Vakarų valstybės deklaruoja besilaikančios taisyklių, kaip vertinti tiesioginius smūgius kitos valstybės politiniams lyderiams jų pačių teritorijoje? 

Š. Liekis pastebėjo, kad tokie veiksmai sukuria pavojingą precedentą, kai tarptautinės konvencijos tampa tik rekomendacinio pobūdžio dokumentais.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį į rėksmingą disonansą Vakarų užsienio politikoje. 

JAV ir Europa griežtai smerkia Iraną dėl žmogaus teisių pažeidimų, tačiau tuo pat metu palaiko itin glaudžius ryšius su Saudo Arabija ar kitomis Persijos įlankos monarchijomis, kurios demokratijos požiūriu yra dar labiau nutolusios nuo vakarų idealų. 

Irano visuomenė, matydama šį nenuoseklumą, režimą pradeda vertinti ne kaip tironiją, o kaip vienintelį skydą prieš išorinę agresiją ir veidmainystę.

Kodėl „režimo kaitos“ strategija pasmerkta nesėkmei?

Istorinė atmintis Artimuosiuose Rytuose veikia kitaip nei Vakaruose. 

Pašnekovai priminė skaudžias pamokas iš Irako, Afganistano ir Libijos. Kiekviena intervencija, žadėjusi „demokratijos eksportą“, baigėsi humanitarine katastrofa, chaosu ir naujų teroristinių grupuočių iškilimu. Iranas šiuo požiūriu yra kur kas sudėtingesnis organizmas. 

Tai gilias valstybingumo tradicijas turinti tauta, kurios tapatybė nesubyra pašalinus vieną ar kitą lyderį.

Š. Liekio teigimu, Vakarų viltys, kad subombardavus kelis objektus Irano žmonės sukils ir nuvers ajatolas, yra iliuzija. 

Priešingai – išorinis spaudimas dažnai suvienija net ir režimu nepatenkintus piliečius po nacionaline vėliava. 

Tai valstybė, kuri išmoko gyventi apgulties sąlygomis, o jos vidinė struktūra yra pakankamai elastinga, kad atlaikytų karinius sukrėtimus, kurie kitas regiono šalis būtų nušlavę nuo žemėlapio.

Civilizacinis atsparumas ir ateities perspektyvos

Diskusijos pabaigoje ekspertai palietė svarbią temą: ar mes tikrai pažįstame Iraną? 

Linas Kontrimas pabrėžė komunikacijos svarbą – mes matome tik tai, ką mums leidžia pamatyti politiniai filtrai. 

Tuo tarpu Iranas yra šalis su viena seniausių civilizacijų pasaulyje, kuri save mato kaip regiono lyderę ne tik karine, bet ir kultūrine prasme.

Ignoruodami Irano progresyviąją dalį, mokslinį potencialą ir istorinę savigarbą, Vakarai rizikuoja įsivelti į konfliktą, kurio kaina bus nepakeliamai didelė. 

Tai nebus „trumpas ir pergalingas karas“. Tai bus susidūrimas su valstybe, kuri inžinerinį mąstymą derina su religiniu fanatizmu, o tokia kombinacija šiuolaikiniame kare yra pati pavojingiausia.

VE.lt įžvalga: Šis Šarūno Liekio ir Lino Kontrimo pokalbis yra šaltas dušas tiems, kurie pratę į geopolitiką žiūrėti pro juodai baltus akinius. 

Mes privalome suprasti, kad Iranas nėra tik „blogio ašies“ narė – tai galingas technologinis ir intelektualinis mazgas. 

Jei vakarai ir toliau remsis mitais apie Irano atsilikimą, jie bus nepasiruošę tam pasipriešinimui, kurį ši šalis gali pademonstruoti. 

Tikroji stiprybė slypi ne tik raketose, bet ir tuose 233 tūkstančiuose inžinierių, kurie kasmet papildo šalies gretas.

Šaltinis: Delfi TV laida Kontrastas / Linas Kontrimas ir profesorius Šarūnas Liekis