Iššūkiai gerovės valstybėje - demografinės problemos

Modernioje gerovės valstybėje demografinės problemos tampa dideliu iššūkiu, kuris pasižymi didele įtaka socialinei politikai. Tai gali reikšti didesnį socialinių išmokų, ir, apskritai - finansinį krūvį (pensijoms, sveikatos priežiūrai ir pan.). Mažėjant darbingo amžiaus asmenų, kai kyla iššūkiai pensijų finansavimui, gali prireikti tokių nepopuliarių reformų, kaip mokesčių didinimas ar pensinio amžiaus prailginimas.

Taip pat didėja sveikatos priežiūros išlaidos. Socialinės politikos svarbą gerovės valstybėje matome ir dėl to, kad 2024 metais valstybės biudžete didžiausia dalis asignavimų buvo skirta būtent socialinei apsaugai. Šiai sričiai skirta daugiau nei 10 mlrd. eurų, t. y. beveik 1 mlrd. eurų daugiau nei praėjusiais metais.

Oficialiosios statistikos portale, pagal pateikiamus 2022 metų duomenis, su senatve susijusios išlaidos sudarė 39,2% visų išlaidų, skirtų socialinės apsaugos išmokoms. Išlaidos išmokoms, skirtoms ligos atveju ar sveikatos priežiūrai, sudarė 31,7% visų socialinių išmokų dalies, šeimai ir vaikams skirtos išmokos siekė 11,7% , išlaidos negalios atveju 8% ir kt. Matome, kad didžiausia dalis socialinės apsaugos išmokų skiriama su senatve susijusioms išlaidoms.

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050” augantis demografinis pokytis įvardinamas kaip vienas didžiausių iššūkių valstybės gerovei ir plėtrai. Tačiau galima teigti, kad šios problemos spendimo siūlymas įvairiose strateginėse programose yra gana vienpusiškas – imamasi tik gimstamumo skatinimo politikos.

Ir nors Lietuva yra viena iš valstybių lyderių Europos Sąjungoje pagal motinystės ir vaiko priežiūros atostogų trukmę bei išmokas – tai vis tiek niekaip nesukelia gimstamumo proveržio. Reikia tobulinti šeimos politiką iš esmės: valstybė turi sudaryti sąlygas tėvams derinti profesinę veiklą ir šeimyninį gyvenimą, gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą.

Tai atsispindi ir valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“, kurioje teigiama, kad „net ir mažesnėje ir senstančioje Lietuvoje galima pasiekti aukštą gyvenimo kokybę – sukuriant jaunimui palankią aplinką kurti šeimą ir gimdyti bei auginti vaikus; užtikrinti orią, sveiką senatvę ir skatinant vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje bei visuomenės gyvenime; plėtojant kartų solidarumą ir socialinę gerovę visiems“.

Gerovės valstybėje, kur vienas pagrindinių uždavinių – visuomenės gerovės užtikrinimas ekonominiu ir socialiniu požiūriu, socialinės apsaugos sistema nuolat plečiama atsižvelgiant į vidinius ir tarptautinius veiksnius, įtraukiant į ją vis daugiau gyventojų ir prisiimant vis daugiau atsakomybių.

Tačiau senstant visuomenei ir mažėjant darbingo amžiaus gyventojų, valstybės prisiimtos atsakomybės (pirmiausia - išmokų pavidalu) gali tapti sunkiai pakeliamos.

Todėl demografinės problemos ir toliau turėtų būti sprendžiamos tiek socialinės politikos, tiek ir ekonominėmis priemonėmis – skatinant gimstamumą, suteikiant šeimoms finansinę paramą, investuojant į sveikatos priežiūrą ir švietimą, ir taip pritraukiant naują darbo jėgą arba išlaikant jau esančią.

Aukšti skurdo ir prasti sveikatos rodikliai tarp senjorų rodo, kad Lietuva dar turi kur tobulėti siekiant vadintis „gerovės valstybe“.