Istorikas: Stalinas rengė invaziją į Europą ir „apsuko aplink pirštą“ JAV prezidentą kaip mažą vaiką

Pasak jo, po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Stalinas pradėjo didelį užsienio politikos žaidimą, kurio metu bandė provokuoti JAV iššvaistyti savo karinį potencialą.

„Siekdamas išsklaidyti JAV pajėgas po visą pasaulį, Stalinas panaudojo dvi manipuliacijų bangas. Nuo 1945 iki 1949 m. jis rengė įvairias provokacijas Vakarų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Europoje“, – sako istorikas.

Šių pastangų rezultatas buvo komunistų pergalė pilietiniame kare Kinijoje, kur jiems priešinosi JAV remiama respublikonų vyriausybė. 

Kai tai pavyko, Stalinas perėjo prie antrojo etapo, kurio metu, atvirkščiai, pradėjo atitraukti JAV dėmesį nuo Europos ir įtraukti ją į kovą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. 

Būtent taip prasidėjo pirmasis karas Vietname, kai komunistai sukilo prieš amerikiečių remiamus prancūzus.

„Stalino machinacijų sugebėjimų viršūnė – karas Korėjoje, kai jis sudūrė kaktomis Kiniją ir JAV. 

Trumenas iki galo nesugebėjo išsiaiškinti šio žaidimo. Sulaikymo politika, žinoma kaip „Trumeno doktrina“, buvo išsklaidymas, išbarstymas išteklių“, – sako Aleksandras Gogunas.

Istoriko nuomone, visa tai buvo naudinga Stalinui, kuris kaupė jėgas ir, tikriausiai, ruošėsi „žygiui į Gibraltarą ir La Mančą, po kurio būtų užkariavęs JAV“.

Gogunas pripažįsta, kad iki šiol jam nepavyko rasti dokumentų su aiškiais SSRS puolimo Vakarų Europai ir JAV planais, tačiau daugelis dokumentų iš paskutiniųjų Stalino valdymo metų iki šiol yra įslaptinti, o tai, istoriko nuomone, „aiškiai liudija, kad X diena buvo jau ne už kalnų“.

Tai ypač patvirtina kai kurie fragmentiniai liudijimai, esantys viešai prieinamuose dokumentuose.

Gogunas konkrečiai remiasi Stalino kalba, pasakyta 1951 m. sausio mėn. Kremliuje prieš SSRS senjorų šalių lyderius.

Jame sovietų diktatorius reikalavo, kad „socialistinio stovyklos“ šalys per artimiausius trejus metus, t. y. iki 1954 m., sukurtų galingas ginkluotąsias pajėgas. (Primename, kad pats Stalinas mirė 1953 m.).

Taip pat yra 1952 m. pabaigos TSRS Valstybės saugumo ministerijos nutarimas, kuriuo čekistams įsakoma pereiti prie „aktyvios žvalgybos“. Pasak Goguno, tai reiškia teroro aktus, „klasinių priešų“ žudymus, padegimus, sprogdinimus.

„Akivaizdu, kad NATO lyderiai nesėdės rankų sudėję, kai jų teritorijoje bus pradėti pasikėsinimai į juos. Tai reiškia, kad Stalinas jau paleido stabdžius“, – mano istorikas.

Šaltinis: unian.net