Jolanta Blažytė: kodėl visi galvoje esantys kontrolės mechanizmai išsijungia vienu TV pultelio mygtuko paspaudimu?

Taigi mano kaimynė Zosė turi gilų kritinį mąstymą ir savo galvoje nešiojasi gal milijoną įvairiausių kontrolės mechanizmų.

Ji kontroliuoja viską kas juda ir kas nejuda, bet tik tiek, kiek neišeina iš jos buities ribų.

Pavyzdžiui, Zosė šiuo metu nuo ryto iki vakaro kontroliuoja jos virtuvėje besidarbuojantį plytelių klojimo meistrą ir akylai stebi, kad plytelės būtų pjaustomos pagal patį ekonomiškiausią variantą, o ne taip, kaip meistras susigalvoja.

Zosė jau spėjo patikrinti ir plytelių pristatymo važtaraščius bei pačių plytelių gamintojo šalį.

Greitas plytelių pristatymo terminas Zosei buvo sukėlęs įtarimų, kad plytelės galėjo būti atvežtos ne iš Kinijos, kaip ji norėjo, bet iš nedraugiškos Baltarusijos.

Zosė juk žino, kad žmonės linkę apgaudinėti, jei tik ko nesužiūrėsi.

Eidama į parduotuvę ar į turgų pirkti daržovių, Zosė visada nešasi nitratų kontrolės juosteles ir žiūri kad nitratų kiekis nei agurkuose nei bulvėse neviršytų normos, kuri buvo nurodyta dar tarybinėje enciklopedijoje.

Kontroliuojančiomis institucijomis, tokiomis, kaip Veterinarijos tarnyba, Zosė nepasitiki: o kas , jeigu ten „viskas nupirkta ir papirkta“.

„Žinom mes, žinom, kad už kyšius šiais laikais viskas galima....“

Kiek anksčiau, kol dar gyveno su savo vyru, Zosė visus savo kontrolės čiuptuvus buvo nukreipusi būtent į jį: tikrindavo jo telefoninius skambučius, uostydavo marškinių apykakles, skaičiuodavo ant kojinių prilipusius svetimus palukus ir t.t.

Na, tol, kol vyras nuo jos nepabėgo su visais prie kojinių prilipusiais svetimų moterų plaukais.

Zosė kontroliavo ir savo sūnų: tikrindavo jo kišenes, kelnių siūlėse ieškodavo paslėptų cigarečių, o vėliau, kai sūnus užaugo ir nusprendė vesti, Zosė nuo - iki išnagrinėjo visą būsimos marčios giminės medį - tam, kad nuspręstų, kurias medžio šakas ir šaknis į vestuves reikia kviesti, o kurių ne.

Kai sūnus pirmąją vestuvių naktį su naująja žmona užsidarė savo kambaryje, Zosė, pridėjusi „sloviką“ prie sienos, klausėsi, ar jaunoji šeima teisingai supranta šeimos vertybes.

Laisvu nuo nitratų bulvėse matavimo metu, Zosė mėgsta pakontroliuoti ir svetimų šeimų dramas.

Pavyzdžiui, jei Lietuvoje vyksta kokios nors žymios poros skyrybos, Zosė tampa tikru sekliu morka, filosofu Sokratu ar psichoanalizės tėvu Z. Froidu.

Zosė tuomet tiksliau, nei penki prokurorai, atlieka priežasčių-pasekmių analizę, bei nustato, kad „tėvas manipuliuoja vaiku“, o „motina jau seniai turi kitą chakalį, nes jos kūno kalba tą sako.

Be to, kokia moteris „darytųsi“ lūpas ir nagus, jei neturėtų meilužio?“

Zosė nepatingi iš Registrų centro nusipirkti ir tėvo, kuris manipuliuoja vaiku, įmonės pelno-nuostolio ataskaitų, kad žinotų, kaip teisingai turi būti padalinamas turtas.

Tikrai, apie Zosės paranojišką aistrą viską kontroliuoti galėčiau parašyti ištisą knygą. Bet aš čia ne apie tai.

Aš tiesiog turiu vieną didelį nusistebėjimą: neįtikėtina, bet visi mano kaimynės Zosės galvoje esantys kontrolės mechanizmai bei kritinio mąstymo rezervai išsijungia vienu TV pultelio mygtuko paspaudimu!!!

Pamačiusi iš TV dėžės sklindančią žydrąją šviesą, Zosė staiga tampa tarsi užhipnotizuota ir pradeda tikėti viskuo, ką dėžė sako.

Tikėti besąlygiškai, be jokios minties, kad tą informaciją reiktų patikrinti ir kituose šaltiniuose.

Kažin kodėl Zosė galvoja, kad ją gali apgauti visi, kas tik susiję su jos buitimi – vyras, sūnus, marti, pomidorų pardavėjai, plytelių klojėjai – bet tik ne televizorius?

Gal kas paaiškintų man šį fenomeną? Būčiau dėkinga.

Asociatyvi Respublika.lt nuotr.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.