Jolanta Blažytė: „Raudonų linijų" stūmėjai, arba „Emanuelio ir Gabrieliaus nuotykiai“

„Tai geras laikas tokioms diskusijoms.

Derybų pradžia padės atmesti raudonas linijas, kurias mes patys ir susikūrėm“, - cituoja G. Landsbergį Ouest France.

https://www.ouest-france.fr/.../entretien-guerre-en...

O šio pareiškimo priešistorė tokia:

Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono pasiuntinys, kuris kartu yra ir šios šalies užsienio reikalų ministras, atvykęs į Lietuvą, kartu su mūsų G. Landsbergiu bei Ukrainos UR ministru D. Kuleba pabrėžė galimybę NATO karius siųsti į Ukrainą.

Toliau seka istorijos tęsinys, kurį tiesiog pavadinčiau „Emanuelio ir Gabrieliaus nuotykiai“

Taigi, už tokius ketinimus Prancūzijos prezidentas savo šalyje gavo, švelniai tariant, nemažai velnių.

E. Macronas į savo rūmus sukvietė opozicinių partijų lyderius, norėdamas paaiškinti savo poziciją pagalbos Ukrainai atžvilgiu.

Tačiau E. Macrono karingieji planai buvo vienbalsiai atmesti.

Susitikimo dalyviai atvirai svarstė klausimą, ar žmogui, kuris yra šalies vadovas, tikrai viskas gerai su galva?

Niekas iš opozicijos nepareiškė E. Macronui palaikymo.

Netgi dalis vyriausybinės frakcijos parlamente yra pasiruošusi prieštarauti prezidentui.

Kaip sakė frakcijos narys J.L Melanchon, „valstybės vadovas papuolė į „ karo logikos“ spąstus, kurie nenuves niekur kitur, kaip tik prie branduolinio Europos sunaikinimo“

https://www.jungewelt.de/artikel/470997.von-sinnen.html

Tuo pačiu Prancūzijos politikoje kyla ir naujos žvaigždės, pasisakančios prieš E. Macrono „pagalbos Ukrainai“ planus bei turinčios potencialą suduoti smūgį pačiai E. Macrono karūnai.

Leidinys Politico rašo:

„ Didžiuliu greičiu auga naujos politinės žvaigždės populiarumas, sukeliantis stresą E. Macrono aplinkai. Ir ši žvaigždė – Marine Le Pen įpėdinis 28 metų politikas Jordan Bardella.

Remiantis apklausų duomenimis, šis politikas gali atvesti prancūzų nacionalistus prie jų didžiausios pergalės tiek Europos, tiek šalies vidaus rinkimuose.

Kad ir kiek šis lyderis sulauktų išpuolių, kuriuose kaltinamas „prorusiškumu“, rinkėjams tokie kaltinimai nė motais.

https://www.politico.eu/.../can-anything-stop-the-french.../

Dėl savo užmojų siųsti karius į Ukrainą E. Macronas velnių gauna ir nuo Prancūzijos komunistų vado F. Roussel:

„Prancūzijai reikalinga taika Ukrainoje, o ne antrasis Dž. Bušas Macrono asmenyje“.

https://www.europe1.fr/.../soutien-a-lukraine-nous-navons...

Taigi, ką aš tuo noriu pasakyti? Noriu pasakyti, kad E. Macronui vargu bau ar pavyks savo karius išsiųsti į Ukrainą: mat prancūzų tauta „durniui kelio neduoda“.

Karių nesiųs nei Amerika, nei kuri nors kita Europos šalis, galbūt, išskyrus Baltijos valstybes (E. Macronas norėtų su jomis sudaryti koaliciją).

Tuo tarpu visų svetimų „kipšų“ dalyvė Lietuva – visomis keturiomis „už“.

Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas dar kartą patvirtino, kad NATO neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą, kadangi NATO nėra konflikto šalis. Sekretorius tuo pačiu patarė E. Macronui tokiais svarbiais klausimais konsultuotis su aljanso nariais.

Panašu, kad E. Macronas NATO gen. sekretoriaus paklausė ir ....pasikonsultavo su mūsų Gabrieliumi. O su kuo dar daugiau gali konsultuotis tie, kuriems „nuvažiuoja stogas“?

Ir jeigu Prancūzijos piliečiai E. Macroną sustabdys nuo šio išprotėjusio žingsnio, tai Gabrielius šiuo atveju – nestabdomas.

Tokios parlamentinės opozicijos, kokią turi Prancūzija, mes neturime. Na, pasipeša pas mus chebra dėl čekučių ir tiek.

Tačiau kai reikia apsaugoti valstybę, o kartu ir Europą nuo sunaikinimo, opozicijos parakas baigiasi.

Visi pritariamai linkčioja savo prisitaikėliškomis galvelėmis: „o taip, tikrai, reikia tuos karius į Ukrainą siųsti.....“ Iš dalies suprantu ir juos: tik pabandyk ką nors ne taip šiuo klausimu leptelėti, tai žiūrėk, nuo Gabrieliaus komjaunuolių tuoj su dalgiu per galvą gausi.

Taip sakant, su tuo pačiu dalgiu, su kuriuo minėtieji komjaunuoliai dabar vaikosi patį Romos popiežių, paraginusį Ukrainą sėsti prie derybų stalo.

O kol komjaunuoliai sėkmingai šienauja visus, pasisakančius prieš karo kurstymą, pats jų vadas Gabrielius buldozeriu nustūminėja NATO nubrėžtas raudonas linijas ir ruošiasi nugalėti branduolinę valstybę – Rusiją.

Na, Kiniją tai gi nugalėjom, kodėl nepastačius į vietą ir Rusijos?

P.S. Kažin, ar NATO sutartyse yra įrašytas toks punktas:

„Jei vienas NATO „psichas“ ,su niekuo nederinęs, peržengė raudonas linijas ir sukėlė karą, visos kitos NATO šalys taip pat privalo ginti tą „psichą“ ir dalyvauti jo sukeltame kare“?

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje