Net tyrimų žurnalistai buvo pajungti, kad tik kažkas paneigtų šią labai nemalonią realybę, kurioje gyvena Lietuvos žmonės. Nepamiršta pasitelkti ir vatnikų etikečių.
Net kai paskelbta apklausa, kurioje iš tiesų dauguma žmonių pasisako manantys, kad Lietuvos gyventojai bijo reikšti savo nuomonę, ir ją buvo bandyta sumaišyti su žemėmis.
Pasakysiu iš praktikos. Neseniai rašėme apie tai, kad rusų kalbos mokymas grūdamas iš Vilniaus mokyklų.
Kalbinti rusų kalbos mokytojai neslėpė bijantys atskleisti savo tapatybių, kad nesulauktų puolimo.
Medikai bijo kalbėti apie mobingą darbe, o kolegoms pakomentuoti atsisakė net ir apie naujadarų žodynėlį, kuriame „žmona" ir „vyras" įvardinti žeminančiais kreipiniais.
Prasidėjus karui Ukrainoje, ne vienas žmogus, galintis plačiau papasakoti apie konflikto priešistorę, prisipažino bijantis garsiai apie tai kalbėti.
Panašiai, kaip buvo bijoma skleisti abejones skiepų nuo COVID-19 nauda, net tada, kai „AstraZeneca" vakcinomis paskiepyti pedagogai krito kaip lapai į nedarbingumus.
Savo nuomonę reikšti bijo ir paprasti žmonės, nes tai gali daug kainuoti.
Prabilusi, kad blogai jaučiasi mokykloje, vienuoliktokė sulaukė spaudimo ir tapo nepageidaujama gimnazijoje. Tėvai bijo kalbėti apie tai, kas vyksta mokyklose, darželiuose, nes nenori sulaukti administracijos keršto. Tai tik keli realūs pavyzdžiai.
Po tokio kunigo puolimo, nenustebčiau, kad ir dvasininkai ims bijoti reikšti savo nuomonę.
Beje, tai jau vyksta. Reikia tik prisiminti, kai peticiją prieš Stambulo konvenciją palaikę kunigai buvo užpulti, o paskui ir užčiaupti. Žurnalistams komentuoti atsisakė ne vienas.
Tai bijo ar ne Lietuvoje žmonės reikšti savo nuomonę?
Nuomonės autoriaus pozicija nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už nuomonė atsako autorius
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą