Karui perėjus į naują fazę jis rašo vėl ir aš galiu tik pasikartoti, kad labai verta skaityti jo žodžius.
Marius labai konkrečiai paaiškina, kodėl Rusijos pajėgų judėjimas yra aiškus ženklas, kad Rusija nebeturi pajėgų naujoms pirmajai prilygstančioms puolimo bangoms, dar daugiau, kad net palaikyti karui Donbase, į kurį susitelkę, ji priversta atidengti jautriausias savo vietas, ištuštinti Kaliningradą, siųsti į Ukrainą pajėgas, kurios ten niekada neturėjo atsidurti.
Dar Marius taiso mane, sakydamas, kad Rusija rimtai nesitikėjo paimti Kijevo, o ten mestos pajėgos tebuvo bandymas išskaidyti Ukrainos pajėgas, neleidžiant joms visa jėga gintis Rytuose ir Pietuose, kur pergalės iš tiesų būtinos.
Kad Kijevo paimti nesitikėta rodo ir tai, kiek ir kokios pajėgos - švelniai tariant, ne pačios geriausios - buvo čia mestos.
Tačiau atsitraukimas nuo Kijevo vis tiek yra ne mažesnis pralaimėjimo įrodymas. Nes kol nelaimėjo Donbase ir neužėmė pakrantės, Rusija visai nenorėjo atitraukti savo pajėgų nuo sostinės. Jeigu galėtų sau leisti, laikytų tas pajėgas ir toliau.
Bet negali. Rusijai labai rimtai trūksta jėgų pasiekti bent tikslus Donbase ir sujungti jį su Krymu. Jei gerai suprantu Marių, tai apskritai nebe realus tikslas.
Taip pat skaitykite
