Kai laisvė paliekama viena: pamoka iš Lietuvos ir Irano tragedija

Tačiau tikslių skaičių nėra, nes internetas ir mobilusis ryšys šalyje išjungtas, karinėmis priemonėmis blokuojamas ir „Starlink“. 

Tačiau yra įdomus niuansas, susijęs ir su Lietuva.

Priminsiu, kad JAV, skirtingai nei daugelis Europos šalių, niekada nepripažino Baltijos šalių prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. 

Laikinojo valstybės sekretoriaus Sumnerio Welleso deklaracija, paskelbta 1940 m. liepos 23 d., buvo JAV oficialus pareiškimas ir jis tapo ilgalaikės JAV politikos pradžia. 

Šiam dokumentui ir JAV laikysenai pagerbti Vilniuje yra Vašingtono aikštė, tačiau turbūt mažai kas žino, kur ji. 

Kaip žinia, pokarį, kai partizanai kovėsi miškuose, „Amerikos balsas“ lietuvių kalba ragino dar šiek tiek prasilaikyti ir sakė, kad „mes ateisime“. 

Vyrai ir moterys laikėsi iki 1953 metų, bet niekas neatėjo.

Ironiškai tai nuskambėjo ir puikiame Vytauto Žalakevičiaus 1965 metų filme „Niekas nenorėjo mirti“. Iki šiol mano atmintyje yra įstrigusi frazė: „O tu ark sovietų žemę, dainuok široka strana moja rodnaja ir lauk amerikonų!” 

Panaši situacija dabar yra ir Irane. 

Ekspertų teigimu, jeigu pagalba iš šalies neateis, protestai Irane bus paskandinti kraujyje. 

Tam liko vos kelios dienos. 

Ir štai šiandien prezidentas Donaldas Trumpas paragino Irano protestuotojus laikytis, nes, anot jo, pagalba ateina - "help is on it's way". 

Kokia tai pagalba ir kokia forma jis nedetalizavo. Pas mus žadėtoji Amerikos pagalba neatėjo, todėl įdomu, kaip bus dabar Irane.