Strateginės aplinkybės
Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti savo šalies branduolinių galvučių naudojimą, kaip priemonę, siekiant patikimesnės Europos gynybos.
Leidinio „Politico“ teigimu, E. Makronas kviečia Europos kolegas į diskusiją, plečiant kontinento pajėgumus ne tik priešraketine gynyba ir tolimojo nuotolio ginklais, bet ir branduoliniais.
Prancūzija šiuo metu turi apie 300 branduolinių galvučių ir yra vienintelė didžiausia branduolinė valstybė ES.
Prancūzija, prezidento Makrono pavidale, demonstruoja raumenis, ir tai yra sveikintina.
Tačiau ar tai nėra viso labo tik poza, lygi to paties Makrono bicepsų fotografijoms instagrame?
Putinas taip pat demonstravo savo torsą, tačiau šiuo metu vyksta karas, ir pozuoti kalakuto ar povo pavidalu masinių žudynių akivaizdoje yra šiek tiek netikslu. Reikia vožti į dantis jau be pozavimų.
Ir suprantama, ne branduoliniu ginklu.
Po Lenkijos pareiškimo apie pasirengimą dislokuoti branduolinius ginklus savo teritorijoje, buvo įjungti ar patys įsijungė Kremliaus samdiniai arba naudingi idiotai.
Tūlas Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos karas yra sąmoningas etninio slavų valymo procesas.
Todėl esą dabar Vakarai tęsia šią politiką, stengdamiesi į slavų etninio valymo procesą įtraukti ir lenkus.
Šiuos kliedesius po Krymo okupacijos masiniu būdu skleidė ir iki šiol skleidžia FSB kontroliuojama Rusijos žiniasklaida, teigdama, jog JAV ir kitos šalys, slavus, kaip ir juodaodžius, laiko žemesne „rase“, todėl kuria etninio valymo planus.
Šie planai esą kuriami ne šiaip sau, o tam, kad būtų užvaldyti Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir kitose slavų šalyse esančius gamtinius resursus.
Mat kitose šalyse tų resursų nėra.
Juokaujame.
Kyla klausimas, ar Žemaitaitis tokias kvailystes vapa iš durnumo, ar iš uolumo Maskvai.
Pagal pirmos klasės lygio gramatines klaidas, panašu, jog politikierius mirksta Kremliaus informacinės kanalizacijos srutose.
Tačiau net ir tokiu atveju, ši veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Minėtos žinutės tarnauja Kremliaus tikslui vienyti slavų tautas žygyje prieš “fašistinius Vakarus”.
Toks kandidato lojimas kenkia mūsų valstybei tarptautiniu mastu, o Generalinei prokuratūrai laikas imtis veiksmų.
Reikšmingi postūmiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad niekas tiksliai nežino, kada baigsis karas tarp ukrainiečių ir rusų, tačiau pabrėžė, kad Ukrainos piliečiams svarbu išlikti visus 2024 metus.
Visokie rimti ir nerimti leidiniai bei ekspertai burinėja iš kavos tirščių ir “laikų” kiekio, prognozuodami karo pabaigą šiemet arba po penkerių metų.
Šio pasimetimo fone norime akcentuoti, jog pergalė priklauso nuo mūsų visų realios situacijos suvokimo ir blaivaus mąstymo.
Jei mes ir sprendimų priėmėjai suvoksime, kad esame daug kartų stipresni už Kremliaus chuntą, ją pribaigsime nedelsiant.
Šiemet.
Jei gyvensime iliuzijų ir baimės pasaulyje, karas tęsis labai ilgai.
Tokioms iliuzijoms priskiriame ir karo „egzpertų“ svaičiojimus, kad štai dabar į Ukrainą jau plūsta JAV ginklai, ir ukrainiečiai tuoj taip duos, kad Rusija iš karto pasiduos.
To, deja, nebus, ir tokie kliedesiai yra pavojingi, kaip nepamatuotos pernykštės pergalės viltys.
Būsime ir vėl rūgštūs bei nepatogūs.
Lengvos pergalės ukrainiečių rankomis nebus. Kijevas stokoja žmonių, todėl net ir pakankamas raketų ir kitų ginklų kiekis kol kas nėra lemiamas svertas kare.
Mes neskleidžiame nei pesimizmo, nei optimizmo.
Mes sakome tiesą.
Pernai buvome išvadinti vos ne Kremliaus agentais, kuomet abejojome Kijevo pergale, nes buvo šventai tikima, kad 18 HIMARS sistemų ir 300 Leopard tankų perlauš fronto liniją.
Į mūsų perspėjimus buvo žiūrima, kaip į kenkimą tikėjimui ir kovinei dvasiai. Mielieji.
Tikėjimas, jog su šakute kitas žmogus gali pradurti neperšaunamą liemenę yra jo bei nuosavų vilčių pasmerkimas žlugimui.
Kas ir įvyko.
Nepamatuotas tikėjimas pergale ir dabar naudingas tik Kremliui.
Tuo tarpu mes visi choru turime reikalauti dar daugiau ginklų, karių, NATO šalių dalyvavimo misijose Ukrainoje, o ne svaičioti apie pergalę, tikint stebuklais.
Tik tvirtai stovėdami ant žemės, o ne levituodami padebesiuose, įveiksime Rusijos hidrą.
Vokietijos kancleris Olafas Šolcas dar kartą atmetė ne tik idėją tiekti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Taurus“, bet ir pasisakė prieš vokiečių karių siuntimą į Ukrainą.
Maža to, Šolcas pareiškė, kad karių nesiųs ir NATO, tarsi jau būtų paskirtas Aljanso generaliniu sekretoriumi. „Šiame kare nebus nei vokiečių karių, nei NATO karių“, - skelbia vokiečių kancleris.
Tokie uolūs Vokietijos kanclerio naudingi įtūpstai Maskvai, verčia priminti gerbiamo Olafo ryšius su Rusija.
Vokiečių kancleris buvo paskutinis Vakarų lyderis, susitikęs prieš plataus masto invaziją su Putinu Maskvoje.
Olafo socialdemokratų partija buvo viena didžiųjų Putino draugų ir projekto „Nord Stream 2” stūmikių Europoje ir Vokietijoje.
Šolcas buvo vienas didžiausių draugystės su Rusija propaguotojų, „Berlyno linijos“ statytojų net ir po Krymo okupacijos.
Berlynas neklausė Vašingtono raginimų nutraukti ryšius su Maskva ir padaryti „galą“ Rusijos įtakai Europoje.
Dėl šio prorusiškumo, Vokietijos kancleris buvo vadinamųjų naudingųjų Kremliaus idiotų gretose.
Panašu, jog Kremlius rado įrankių, kurių pagalba vėl suspaudė ir laiko Šolco sėklides.
Tačiau kancleris turi suvokti, jog jis istorijos vadovėliuose gali taip ir likti naudingu idiotu ir Kremliaus tarnu, o ne Vokietijos ir Europos lyderiu.
Matydami, kaip suaktyvėjo prokremlinės jėgos, o tuo pačiu infiltracinę veikla aktyviai vykdo senoji komunistinė ir kagėbistinė agentūra, teigiame, jog FSB aktyvuoja visus turimus resursus, įskaitant agentūrinį tinklą mūsų šalyje.
Tad nenustebkit ir nepasimaukit, jei koks nors buvęs komunistas staiga taps partizanų gerbėju, o „patriotas“ ims kartoti Putino tezes savais žodžiais.
Visi jie dirba tą patį darbą, tam pačiam šeimininkui.
Veiksmai ant žemės
Sudėtinga situacija prie Charkovo ir Časiv Jaro. Į pastarąjį driskiai vis dar aktyviai braunasi, lyg į vodkos prikrautą sandėlį.
Rusai taip pat didina kovinių dalinių sankaupas Charkovo kryptimi, imituodami ar iš tiesų ruošdamiesi miesto šturmui.
Jei Kremlius sumanė užimti Charkovą taip paprastai, kaip Mariupolį ar Alepo, tai yra operaciją planuojančių balvonų strateginė klaida.
Rusai neturi jokių šansų užimti milijoninio miesto.
Fronto linijoje įvyko 131 kovinis susirėmimas.
Okupantai paleido 1 raketą, surengė 82 oro smūgius į Ukrainos teritoriją. Rusai kasdien po truputį stumiasi į priekį, organizuodami puolimą keliomis kryptimis vienu metu.
Taktinės pergalės nedidelės - keli šimtai metrų arba kilometras teritorijos.
Problematiškiausia situacija Donecko regione. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos kirto vandens telkinį ir perėmė Semenovkos kontrolę bei užėmė Berdyčių gyvenvietę.
Pranešama, kad už kelių kilometrų į šiaurę esanti Solovjovė taip pat yra rusų rankose. Rusų daliniai gali pajudėti į pietus link Karlivkos, persikelti per Vovčos upę ir susijungti su kitais daliniais, besiveržiančiais iš neseniai užimtos Pervomaiskės.
Lietuvoje
Reikia. Reikėjo. Reikės. Paskaityti naujienas, sužinoti, kas vyksta pasaulyje, nes reikia neatsilikti nuo įvykių, bet reikia pažiūrėti šou per TV.
Ne, šiaip nežiūriu televizoriaus, bet tąkart žiūrėjau, nors buvo šūdas... bet parašiau fb, kad šūdas, todėl visi žino, kad man tai nepatiko.
Nors žiūrėjau. Šiaip nežiūriu teliko, žiūriu internetą, nors žiūriu, iš tiesų, viską iš eilės. Nes noriu būti onlaine visų įvykių.
Bet šiaip, aišku, sutinku, kad reikia mažiau brausinti, nes rytais skauda galvą, o vakarais besikoliojant komentaruose kyla spaudimas.
Todėl sau sakau, kad nereikėtų brausinti, bet vis tiek brausinu.
Na gerai, savaitgaliais griežtai nebebrausinsiu, eisiu į gamtą... ne, pirmiau nueisiu apsišopinti, nes reikia naujų batelių, šortų, maikutės, nes nuo pirmadienio bėgsiu į parką bėgioti, bo reikia numest kelis kilus.
Reikia gerai atrodyti.
Po to dar reikia į pardę mėsos šašlams, nes kepsim sodyboj arba namo kieme. Reikia pakviesti draugus ir paklaust, ko jie nori, ką jų vaikai valgo ir jiems pagamint skanėstų. Tada reikia dar katiną pas veterinarą, reikia suklijuot dviračio padangą.
Žodžiu, tiek daug reikalų, kad savaitgalis prašvilpė ore. Net nepastebėjau. O dabar, ryte, dar ir galva biški traška po vakarykščio.
Tas, blemba, pirmadienis.
O tas, blemba, pirmadienis sunkus dėl to, kad savaitgalis buvo ne poilsio dienos, o reikalų ir visokių tvarkalų metas.
Nes viską reikėjo tvarkyti: namus, vaikus, automobilius, maitinti svečius, duotis po parduotuves, dažyti blakstienas, plaukus ir virti visokią kitokią velniavą.
Nes gi nu o kaip kitaip. Juk reikia. Negi nereikia?
Nu reikia, nes visi taip daro, visi taip gyvena, vadinasi, reikia.
Ne, viso to, ką išvardinome, greičiausiai jums tikrai nereikia. O reikia tik to, kas būtina. Jūsų laimei ir sielos ramybei.
Visa kita – rūbai, daiktai, svečiai, namai, šašlykai... ar visa tai tikrai būtina?
Ar pabuvote nors akimirką sau, su savimi, su savo mintimis, ar pasikalbėjote su sielos draugais, gyvai, ne virtualiai, ar pamąstėte, kur esate ir kur mes visi einame?
Jei taip – tai nuostabu. Nes būnant sau ir su savimi, diena yra nepaprastai graži ir ilga.
Ji net per ilga visiems darbams ir visoms mintims, todėl lieka tiek daug laiko šypsenai ir gerai nuotaikai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą