Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: JAV stiprina rytinę Aljanso dalį

Geopolitiniai postūmiai 

Šią savaitę fizinės audros Lietuvoje vartė medžius ir elektros stulpus, o politinės audros drebino žmoniją.

 Jų poveikis geopolitinėje strateginėje saugumo plotmėje pasauliui atsiliepė „Hamas“ teroristų vado sunaikinimu Irane, taip pat civilizuoto pasaulio įkaitų, kuriuos laikė teroristinė Rusija, mainais į Maskvos nusikaltėlius bei vis garsiau reiškiamu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio didėjančiu susitaikymu su galimomis taikos derybomis, kurių metu, tikėtina, bus prarandamos okupuotos teritorijos.

Bet pradėkime nuo aštrėjančios Maskvos retorikos – pasiutusio ir nusususio usūrinio šuns lojimo vėl pasitelkiant branduolinio šantažo retoriką. 

Rusijos fiureris Putinas pareiškė, kad Rusija dislokuos anksčiau uždraustas ilgojo nuotolio raketas netoli Vakarų šalių, jei JAV įvykdys savo įsipareigojimą Vokietijoje dislokuoti kelių tipų branduolinius užtaisus galinčias nešti raketas.

Anksčiau šį mėnesį Vašingtonas ir Berlynas paskelbė, kad JAV nuo 2026 m. Vokietijoje pradės "epizodiškai dislokuoti" tolimojo nuotolio tiksliąją ginkluotę, taip parodydamos JAV įsipareigojimą NATO ir Europos atgrasymo priemonėms.

Šią ginkluotę ilgainiui sudarys sparnuotosios raketos SM-6 ir "Tomahawk", taip pat "plėtojami hipergarsiniai ginklai, kurių veikimo nuotolis yra gerokai ilgesnis nei dabartinių sausumos ugnies įrenginių Europoje", - buvo sakoma vyriausybių pareiškime.

Iš dalies tai buvo ir reakcija į Kremliaus birželio pabaigoje išplatintą grasinimą, kad Maskva atnaujins trumpojo ir vidutinio nuotolio branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų gamybą.

Rusijos teroristai siunta. JAV raketų, kurias ketinama dislokuoti po dvejų metų, smūgių zonoje atsidurtų Rusijos valstybiniai ir kariniai valdymo objektai, pramonės centrai ir Maskvos gynybinė infrastruktūra, sakė Putinas.

"Tokių raketų, kuriose ilgainiui gali būti įrengtos branduolinės kovinės galvutės, skridimo laikas sudarys apie 10 minučių, per kurias jos pasieks taikinius mūsų teritorijoje", ūbavo teroristų vadeiva.

Maskva puikiai supranta, kad dėl jos veiksmų Vakarai priversti vėl pereiti į „Šaltojo karo“ laikus, tačiau labai nenori, kad naujas „šaltasis karas“ baigtųsi kaip ir senasis – driskyno subyrėjimu. 

Nuolatinis šantažas branduoline ginkluote yra priminimas Vašingtonui ir Briuseliui, kad visiškai nepagrįstos jų baimės Rusijos pralaimėjimo ir imperinės – kolonijinės federacijos dezintegracijos atveju, esą gali virsti realybe branduoliniams ginklams patekus į „neprognozuojamų“ susiskaldžiusių ir tarpusavyje besivaidijančių autonominių respublikų rankas.

Branduolinio karo šmėkla vis dažniau savo šaltais pirštais sugniaužia pasaulio galių vadovų gerkles, priversdama juos derinti tarpusavio veiksmus ir daryti skambius pareiškimus taip tikintis, kad kalbos, skaidrės ir antraštės yra tinkamos priemonės šiai grėsmei suvaldyti.

 Deja, nuo konkrečių galimų veiksmų, ypač kai turime reikalų su banditais, sulaikyti gali tik veiksmai, ne kalbos. 

Nežiūrint šio paprasto ir akivaizdaus fakto, Tokijuje vykusiame JAV ir Japonijos ministrų susitikime dėl išplėstinio atgrasymo, JAV dar kartą patvirtino savo "branduolinį įsipareigojimą" ginti sąjungininkę Japoniją.

"KLR [Kinija], Rusija ir Šiaurės Korėja, vis daugiau dėmesio skirdamos branduoliniams pajėgumams, ir toliau kelia grėsmę pasaulio saugumui, todėl mūsų išplėstiniai atgrasymo santykiai yra kaip niekada svarbūs", - po susitikimo sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

JAV ir Japonija planuoja per metus parengti pirmąjį bendrą dokumentą dėl išplėstinio atgrasymo, kuriame bus nurodytos aplinkybės, būtinos, kad Vašingtonas, kilus grėsmei Japonijai, galėtų imtis atsakomųjų veiksmų branduoliniais ginklais.

Į šį pasisakymą tuoj sureagavo Pekinas. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas per spaudos konferenciją pareiškė, kad Vašingtonas ir Tokijas perdeda Kinijos keliamą grėsmę ir kelia baimę, kalbėdami apie regioninę įtampą.

"Kinija yra taikos pasaulyje jėga, prisidedanti prie pasaulinio vystymosi ir ginanti tarptautinę tvarką", tvirtino komunistų pareigūnas.

Kur gi ne. Jei Kinijos drakonas būtų taikos balandis, vyriausiasis komunistų partijos begemotas Xi jau seniai būtų paskambinęs specialiąja linija Rusijos vladykai Putinui ir plataus masto karas Ukrainoje būtų nutrauktas.

 Faktas tas, kad Kinijai šis karas, kaip ir kiti karai bei kontroliuojamas chaosas Vakaruose yra naudingas.

 Silpnėjanti Rusija, kaip ir JAV su jos sąjungininkais visame pasaulyje, yra prielaidos, leidžiančios Pekinui tapti dominuojančia jėga per artimiausias dvi ar tris dešimtis metų.

 Pagrindinė ir didžiausia gamykla, nuo kurios jau dabar priklauso daugelis taip vadinamų išsivysčiusių valstybių, planuoja tapti ir pagrindiniu ekonomikos varikliu bei gamtos išteklių, tame tarpe – žmonių, valdytoju.

Lūžio taškai 

Volodymyras Zelenskis Prancūzijos žiniasklaidai pareiškė, kad norint užbaigti karą derybomis ir teritorinėmis nuolaidomis, reikėtų Ukrainos referendumo paramos. 

Ukrainos prezidentas sakė, kad toks žingsnis "nėra geriausias pasirinkimas, nes mes turime reikalų su Putinu, ir jam bus pergalė, jei jis užims dalį mūsų teritorijos". 

Ukrainos vadovas painioje ir netgi kiek sau pačiam prieštaraujančioje kalboje taip pat pabrėžė, kad "Ukraina niekada neatsisakys savo teritorijų, nes tai būtų pasikėsinimas į Konstituciją", ir pridūrė, kad bet koks toks žingsnis "yra labai, labai sudėtingas klausimas".

"Tai prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, valdantieji neturi oficialios teisės atsisakyti savo teritorijų". Kad tai įvyktų, "Ukrainos žmonės turi to norėti", - kalbėjo Zelenskis.

Tai dar vienas patvirtinimas, kad aukščiausios valdžios koridoriuose Kijeve bręsta reikšmingas politinis lūžis, tačiau kol kas nėra nei vieningo požiūrio, nei tinkamos komunikacijos, kaip tą būtų galima pranešti Ukrainos žmonėms.

Aišku viena, kad tokie V. Zelenskio pasisakymai tik mažins jo populiarumą, kuris iš esmės vienija tautą kovoje už laisvę ir išlikimą.

Kad ir kaip kraujo praliejimą derybų būdu norėtų sustabdyti Vakarai, tiesa ta, kad po dvejus su puse metų trunkančio pilno masto karo, Rusija ir Ukraina yra toli nuo įsivaizduojamos taikos. 

Visgi, neseniai Ukrainoje atliktos apklausos rodo, kad gyventojų nuomonė apie derybų perspektyvas keičiasi. Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei pusė (55 proc.) nepritaria teritorijos atidavimui Rusijai, jei tai užbaigtų karą, tačiau šis skaičius sumažėjo nuo 74 proc. 2023 m. gruodį.

Dar kartą turime pasakyt, kad visas šias kalbas apie derybas, taiką ir teritorijų atidavimą mes laikome labai pavojingomis. 

Rusijai nereikia nei taikos, nei derybų, visa tai yra priemonė, kuria Kremliaus psichologinių operacijų asai siekia dar labiau suskaldyti Ukrainą ir jų planuose jiems idealiu atveju privesti ją prie tikro pilietinio karo. Kuo tai kvepia, manome, jums nereikia aiškinti.

Labai liūdna, bet Maskva jau padarė rimtą žingsnį ir Vakarams, galbūt, to nesuvokiant, jau pastūmėjo juos į psichologinę „susitaikymo ir susitarimo būseną“. Ir padarė tą ne kalbomis, o realiu veiksmu.

 Turime galvoje belaisvių mainus, kurių niekaip kitaip, kaip įkaitų mainais su teroristu įvardinti negalime. 

Priešingai, nei teigia daugelis analitikų ir ekspertų, mes visai nemanome, kad savo GRU, SVR agentus ir nusikaltėlius mainais į sulaikytus užsienio piliečius atgavusi Maskva parodė, kad ji rūpinasi savo samdomais žudikais. Ir Putinui, ir visai jo gaujai, yra visiškai nusispjauti į kitų ar savo žmonių gyvybes. 

Ir ne, šie mainai neparodė, kad galima derėtis ir su teroristu, o Putinas esą visai nėra pamišėlis. Tas profesionalams ir analitikams, ne antraščių virtuozams, buvo aiškiai žinoma ir anksčiau.

Kremlius žengė šį žingsnį norėdamas užsitvirtinti Vakarų lyderių susivokimą, kad derybos galimos būtent nedalyvaujant Ukrainai, ir dar daugiau, kad Rusija vis dar yra žaidėjas prie pasaulio galingųjų stalo.

 Blogiausia tai, kad, atrodo, JAV ir jų sąjungininkai tą priima kaip faktinę duotybę, kuri, deja, nei Ukrainai, nei potencialiai ir mums, nieko gero nežada.

Pagaliau žiniasklaidai buvo leista patvirtinti, kad F-16 yra Ukrainoje. Ir nors mums šis faktas jau buvo žinomas gerus keturis mėnesius, tačiau šiuolaikinio informacija persotinto pasaulio taisyklė, kurią dar Persijos įlankos karo metu suformavo CNN, liko nepakitusi.

 „Kol mes nepranešėm, karas neprasidėjo“, - tuomet neva juokavo naujienų agentūros vadovai ir reporteriai, tačiau akivaizdu, kad tai – visai ne pokštas, o faktas.

Taigi, gera sena naujiena! Vienoje nuotraukoje, kuri, kaip pranešama, užfiksuota virš Lvovo regiono Vakarų Ukrainoje, pirmą kartą tariamai matomas ukrainiečių valdomas F-16.

 Socialinėje žiniasklaidoje pasidalytame vaizdo įraše taip pat teigiama, kad jame užfiksuotas ukrainiečių pilotuojamas F-16. Apie naikintuvų pasirodymą Ukrainos danguje pranešė ir agentūra "Bloomberg".

Šešis naikintuvus Ukrainai pristatė Nyderlandai, o netrukus juos pristatys ir Danija, rašė Londono laikraštis "The Times". 

Danijos gynybos ministerija ketvirtadienį atsisakė komentuoti, o Nyderlandų vyriausybė pareiškė, kad nekomentuos, motyvuodama operacinio saugumo sumetimais.

"F-16 Ukrainoje", - pasidžiaugė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį savo įraše X. "Dar vienas neįmanomas dalykas pasirodė esąs visiškai įmanomas", - pridūrė jis.

Tai, kad F-16 yra Ukrainoje, be jokios abejonės, yra džiugus faktas. Neramina, kad jų yra tik keletas, o ir jų pasirodymas užtruko mažiausiai dvejus metus. 

Nenorime gadinti vakarėlio, bet taip pat turime pasakyt, kad numatytų perduoti F-16 skaičius yra gerokai per mažas, kad galėtų iš esmės kažką pakeisti fronto linijoje. Planuojama, kad iš viso Ukraina gaus apie 80 reaktyvinių lėktuvų.

 Net jei jie atvyktų visi vienu metu, kas iš tiesų yra beveik neįtikėtina, be kompleksinių jungtinių pajėgų operacijų, ukrainiečiams išlaisvinti okupuotas teritorijas bus labai sunku.

Visgi net ir keli vakarietiški F-16, skrodžiantys driskiams žarnas mūšio lauke, psichologiškai yra nepaprastai svarbus veiksnys, kuris suteikia viltį.

Viltį, kad ateityje nuo ordos antplūdžio Ukrainos žemėje petys į petį su ukrainiečiais ginsis ir NATO šalių kariai.

Mūšio linija

Ukrainiečių pajėgos užtikrina pozicinę gynybą, o Rusijos orda, koncentruojama Charkivo ir Avdijivkos kryptimis, nesugeba pasiekti didesnių taktinių laimėjimų.

Savaitę laiko, ginkluoti Rusijos valkatos vis bando apsupti Ukrainos karius Pokrovsko kryptimi, į vakarus nuo Avdijivkos, taip pat siekia įsitvirtinti Časiv Jare.

To kaina – didžiausi per pastaruosius tris mėnesius rusų nuostoliai, o laimėjimai labai riboti. Vien ties Pokrovsku rusai per įnirtingų mūšių savaitę įvairiais duomenimis prarado iki 74 artilerijos vienetų, negrįžtamai išvestų iš rikiuotės (žuvusių arba sunkiai sužeistų) taip vadinamų rusų karių skaičius viršija tris tūkstančius.

Be to, Rusijos gilumoje dėl ukrainietiškų dronų atakų ir sabotažo operacijų, orda prarado tris sraigtasparnius, liepsnojo naftos saugyklos, karinės pramonės sandėliai ir kariniai aerodromai. Olenijos oro bazėje sunaikintos rusų šaudmenų atsargos.

 Kryme rusai neteko bent keturių S400 oro gynybos sistemų, kurias sudaužė ATACMS. Čia nuskandintas ir driskių povandeninis laivas B-237 „Rostovas prie Dono“, kuris nuo šiol vadinamas „Rostovu dugne“.

Net Malyje, kuris ganėtinai toli nuo Rusijos ar Ukrainos, buvo sunaikinta mažiausiai 80 “Wagner” teroristų. Įdomu tai, kad Malio sukilėliai, suruošę driskiams kelionę pas Kobzoną, nuotraukoje demonstruoja Ukrainos vėliavą, o dviejų iš jų ekipuotė neatrodo labai būdinga šiai Afrikos šaliai. 

Bet, gyvenime, gi visko pasitaiko, būna, Afrikos dykumose sninga.

Ypač mus maloniai nuteikė dar viena žinia, kad netoli Ukrainos, Lenkijoje užfiksuota greitkeliais važiuojanti amerikiečių karinių transporto priemonių kolona. 

Pasirodo, JAV kariuomenė gabena įrangą visai šalia mūsų, kad sustiprintų aljanso rytinį flangą.

JAV kariuomenė iš karinės bazės Manheime, Vokietijoje, perkelia įrangą į sandėlius Povidze, kur yra NATO finansuojamas kariuomenės atsargų sandėlis (angl. Army Prepositioned Stocks, APS).

 Sandėliai yra greta oro uosto, todėl prireikus, bus galima greitai perkelti įrangą oru kartu su šaudmenų atsargomis, čia bus laikomi 87 tankai, daugiau kaip 150 pėstininkų kovos mašinų ir 18 savaeigių haubicų.

Iš esmės, netoli nuo Lietuvos ir Ukrainos sienų, iki mėnesio galo bus perkelta įrangos, kuria galima aprūpinti tankų brigadą. 

Ją, esant reikalui, bus galima dislokuoti per kelias dienas.

Žinutė – ne žodžiais, o veiksmais – Maskvai yra daugiau negu aiški. Tik tokią kalbą supranta teroristas žudikas.