Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: Rusija jau vykdo diversijas NATO šalyse

Karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas seka veiksmus mūšio lauke ir šalia jo, juos analizuoja ir pateikia savo įžvalgas. Su jomis gali susipažinti ir „Vakarų ekspreso” skaitytojai.

Strateginės aplinkybės 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis minint penktąsias jo inauguracijos į prezidento postą metines, išskirtiniame interviu agentūrai "Reuters" vakar sakė, kad Vakarų sąjungininkai per ilgai delsia priimti svarbius sprendimus dėl karinės paramos Ukrainai. Prieš tai kelis kartus labai aiškiai įvardinęs, kad Kijevui nereikia NATO šalių karių, šį kartą karo alinamos šalies vadovas įgarsino, kad skatina partnerius labiau tiesiogiai įsitraukti į karą, visų pirma, padedant perimti Rusijos raketas virš Ukrainos ir leidžiant Kijevui naudoti Vakarų ginklus prieš prie sienos telkiamą priešo karinę techniką.

V. Zelenskis ragino paspartinti pagalbos teikimą ir pastūmėti vadinamąsias "raudonąsias linijas", nes padėtis mūšio lauke yra "viena sudėtingiausių", kokią jis žino nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

"Donbase vyksta labai galinga (karo) banga ... Niekas net nepastebi, kad iš tikrųjų daugiau mūšių vyksta šalies rytuose, konkrečiai Donbaso kryptimi: Kurachove, Pokrovske, Časiv Jare." Kartu jis pridūrė, kad padėtis į šiaurę nuo Charkovo dabar "kontroliuojama".

V. Zelenskis dar kartą paragino Jungtines Valstijas ir kitus partnerius greičiau suteikti karinę pagalbą. Ginklai ir šaudmenys iš neseniai JAV priimto paketo jau atkeliauja į Ukrainą, tačiau dėl vidaus politinių nesutarimų jie vėlavo kelis mėnesius.

"Kiekvienas sprendimas, prie kurio prieiname mes, o vėliau visi kartu, vėluoja maždaug vienerius metus", - sakė Ukrainos prezidentas. "Bet yra kaip yra: vienas didelis žingsnis į priekį, bet prieš tai du žingsniai atgal. Taigi mums reikia šiek tiek pakeisti paradigmą."

V. Zelenskis sakė norintis, kad jo partneriai labiau tiesiogiai dalyvautų kare, tačiau supranta, kad jie baiminasi supriešinti Rusiją. "Tai valios klausimas, - sakė jis. "Tačiau visi sako žodį, kuris visose kalbose skamba vienodai: visi bijo eskalacijos. Visi priprato prie to, kad ukrainiečiai žūsta - žmonėms tai nėra eskalacija".

Jis pasiūlė, kad kaimyninių NATO šalių ginkluotosios pajėgos galėtų perimti virš Ukrainos teritorijos atskriejančias Rusijos raketas ir taip padėti Kijevui apsisaugoti. Nuo plataus karo pradžios Rusija į Ukrainą paleido tūkstančius raketų ir nepilotuojamų lėktuvų, todėl Kijevo prioritetas yra oro gynyba.

"Rusai Ukrainos teritorijoje naudoja 300 lėktuvų. Mums reikia bent 120, 130 lėktuvų, kad galėtume pasipriešinti danguje", - sakė jis. Ukraina laukia, kol jai bus pristatyti JAV sukurti naikintuvai F-16. Jis sakė, kad jei šalys negalėtų iš karto pristatyti lėktuvų, jie vis tiek galėtų skraidyti iš kaimyninių NATO valstybių ir numušti Rusijos raketas.

Ukrainos vadovas taip pat sakė, kad Kijevas derasi su tarptautiniais partneriais, kad jų ginklais būtų galima smogti Rusijos karinei technikai pasienyje ir toliau Rusijos teritorijoje. "Kol kas nėra nieko teigiamo", - sakė jis.

Deja, bet tokia realybė. Mes nieko daugiau nuo savęs nepridursime, nes visi šie Ukrainos prezidento žodžiai labai tiksliai, nors labai švelniai atspindi geopolitinę padėtį ir Vakarų politinę valią, tiksliau jos neturėjimą.

Tik pasakysime, kad, mūsų nuomone, 120 naikintuvų, nors ir būtų didžiulė parama ukrainiečiams, karo eigos per daug nepakeis. Reiktų jų mažiausiai dvigubai daugiau, daug kartų daugiau tankų, artilerijos, priešlėktuvinės gynybos. O prie visos šios ginkluotės būtinas esminis „priedėlis“ – NATO šalių kariai.

Reikšmingi postūmiai 

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas (iš esmės, kariuomenės vadas) generolas Čarlzas Braunas vakar žurnalistams sakė, kad "šiuo metu neplanuojama į Ukrainą įvesti JAV karių instruktorių." Ir pridūrė, kad "kai šis konfliktas baigsis ir mes būsime geresnėje padėtyje, tada, manyčiau, galėsime vėl dislokuoti instruktorius."

Deja, per daug dažnai, net ir JAV, vietoje žodžio „karas“ naudojamas žodis „konfliktas“, o tai jau pradžia veiksmo, kai imamasi braižyti raudonas linijas savo pačių galvose.

Generolas Braunas atmetė buvusios aukščiausios Valstybės departamento pareigūnės Viktorijos Nuland siūlymą televizijai ABC News, kad prezidentas Džo Baidenas turėtų atsisakyti draudimo Ukrainai naudoti JAV ginkluotę smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nes esą tai gali sukelti tiesioginį konfliktą su Maskva.

Č. Braunas sakė, kad, jo manymu, Ukraina nenaudojo JAV tiekiamų kariuomenės taktinių raketinių sistemų Rusijos teritorijoje.

Tiesioginis „konfliktas“ su Maskva jau vyksta, o visas šis žaidimas mums primena invazijos pradžią, kai Vakarų šalių lyderiai vaikščiojo išpilti šalto prakaito vien nuo minties, kad ukrainiečiams būtų galima duoti tankų ar kitos sunkiosios ginkluotės.

Ukrainos kariai vis dar kontroliuoja apie 60 % Vovčansko teritorijos ir kovoja nuo namo iki namo, kad apgintų pasienio miestą Charkovo srities šiaurės rytuose. Keliolikos tūkstančių gyventojų turėjusio Vovčansko užėmimas būtų svarbiausias Maskvos laimėjimas per paskutinius metus.

"Priešas ir toliau bando, ypač Vovčansko viduje, išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš miesto", - pirmadienį per nacionalinę televiziją sakė Charkovo srities gubernatoriaus pavaduotojas Romanas Semeniucha.

Rusijos vladyka Putinas vakar paskyrė buvusį ekonomikos ministro pavaduotoją Olegą Saveljevą karo ministro pavaduotoju. Saveljevas 2008-2014 m. dirbo Ekonomikos ministerijoje ir trumpai buvo tuo metu ministerijai vadovavusio Belousovo, pakeitusio karo ministrą S. Šoigu, pavaduotojas.

Deja, tai reiškia, kad Kremlius nori sutvarkyti ir visiškai perorientuoti ekonomiką karui, o taip pat sumažinti vagystes, korupciją ir nekompetenciją, kurią palaikė ilgametis girtuoklis Šoigu.

Veiksmai ant žemės 

Lenkijos teisėsauga suėmė devynis asmenis iš Rusijos agentų tinklo, įtariamų planuojant sabotažą, TVN24 sakė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. "Šiuo metu turime devynis sulaikytus ir apkaltintus įtariamuosius, kurie Rusijos (žvalgybos) tarnybų vardu buvo tiesiogiai įtraukti į sabotažo veiksmus Lenkijoje", - sakė D. Tuskas.

Tuskas sakė, kad grupė planavo sabotažo aktus - "sumušimus, padegimus" - ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje, Lietuvoje ir galbūt net Švedijoje. Lenkijos premjeras nurodė, kad grupė planavo, pavyzdžiui, padegti dažų gamyklą Vroclave, vakarų Lenkijoje, ir "Ikea" centrą Lietuvoje.

Rusija vykdo hibridinį karą rytiniame NATO flange, ir tai jau ne tik informacinės / psichologinės operacijos, o fiziniai diversiniai veiksmai. Deja, mes vis kažko laukiame. Gal bombų į mūsų šalių sostines? Ar ir tada laikysime sukišę galvas į smėlį ir „neeskaluosime konflikto?“

 Lietuvoje 

Šiandien Lietuvoje – tautinių bendrijų diena.

Pats pavadinimas, tautinė bendrija, reiškia, kad atskirų tautų valstybėje atstovai bendrai rūpinasi jos gerove. Kartu dirba, kartu švenčia, kartu rūpinasi švietimu, kultūra, jaunąja karta, tėvais pensininkais.

Kartu moka mokesčius, kartu tvarko aplinką, vienu žodžiu, kartu kuria geresnį pasaulį sau ir kitiems.

Tačiau kai viena tautinė bendrija nori būti ir yra tautine mažuma, reikalauja sau išskirtinių teisių, sakosi besanti engiama, skundžiasi, kad jos kultūrai nėra vietos valstybėje, kad jos kalba lietuviai fašistai neleidžia vaikams mokytis, žodžiu, kartoja tas pačias Kremliaus žinutes, ji nėra bendrija.

Kai rusakalbių getai valstybėje tampa russkij mir tamsos nešėjais, kai jie reikalauja, kad jų kalbą ir kultūrą laikytų aukštesne, geresne, dvasingesne už kitas, iš istorijos žinome, kur tai veda.

Aukščiau visų kitų – su šiuo šūkiu driskiai prievartauja, žudo, degina ir griauna Ukrainoje. Su šiuo šūkiu rusakalbių getų atstovai ir kas baisiausia – kai kurie stribų palikuonys-politikieriai mūsų valstybėje kovoja už žmogaus teises, prisidengdami dar ir savo išskirtine religija bei Maskvos patriarchato vado Kirilo kvietimu.

Kvietimu žudyti.

Mums regisi, kad laikas iš tiesų imtis šio labai svarbaus klausimo. Laikas dabar – ne rytoj – padaryti viską, kad russkij mir mažuma būtų išmontuota ir integruota kaip tautinė rusakalbių bendrija.

O jei kas nenori ir mano, kad taip negalima, kad taip negerai – siūlome kelionę į Charkovą, netoli prie jo esančio ežero paplūdimio, kur dar dabar ryškiomis civilių kraujo dėmėmis ant žolės švyti rusų kultūros dvasingumas, atneštas mirusių sielų paleistomis raketomis iš driskyno.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder