Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: Rusija mūšiuose praranda teritorijas

Strateginės aplinkybės 

Pranešama, jog prasidėjo dviejų Rusijos Federacijos Kursko ir Briansko regionų gyventojų evakuacija.

Šių regionų gyventojai bėga iš miestų ir apylinkių, po legiono „Rusijos laisvė“ ir Sibiro bataliono pareiškimo nedelsiant evakuotis, siekiant išvengti aukų.

Šiuo metu Kursko ir Briansko apskrityse verda mūšiai, nes Ukrainos kariuomenės sudėtyje esantys rusų kariniai daliniai įžengė į Rusijos teritoriją ir pradėjo kovinius veiksmus.

Karinė operacija prasidėjo atlikus oro žvalgybą ir pasinaudojus netikėtumo faktoriumi. Taip pat koviniais dronais buvo smogta į Briansko administracijos pastatą. Mieste kilo panika.

Įrašai apie degančius namus ir gyvenvietėse įsitvirtinančius “Rusijos laisvė” legiono karius sparčiai plinta internete.

„Rusijos laisvė“ legiono kovotojas A. Baranovskis teigia, kad ši karinė operacija sukėlė paniką ir Rusijos armijos generaliniame štabe bei Putino aplinkoje.

Nors oficialioji Maskva dar tyli, tačiau nerimas ir baimė Rusijoje plinta kosminiu greičiu.

Pranešama, jog Rusijos armijos, FSB, milicijos pajėgos visiškai nesitikėjo šio puolimo, todėl iš mūšio gėdingai pabėgo.

Manoma, kad Maskva bus priversta permesti savo dalinius iš Kupjansko srities, koreguodama savo karinių operacijų eigą, nes kyla grėsmė prarasti dar daugiau teritorijų.

Atakuotos trys didžiausios Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, kurioms padaryta ženkli žala. Rusijos naftos įmonių atakos tęsiamos jau antra para iš eilės.

Šį įvykių grandinė turi nepaprastai didelę geopolitinę ir karinę reikšmę.

Pirmiausia, tai akivaizdus pavyzdys, kad būtina karinius veiksmus perkelti į Rusijos teritoriją ir atidaryti ten frontą.

Kariniai veiksmai dviejose pasienio srityse pademonstravo, kad Rusija yra labai pažeidžiama, o jos teritorija neapsaugota. Visas karinis potencialas sugrūstas Ukrainos rytuose.

Kitas svarbus akcentas yra tas, jog Kremlius net nekarksi apie kažkokio branduolinio ginklo panaudojimą, kuo grasino anksčiau, jog tuoj pat smogs branduoliniu užtaisu grėsmę sukėlusiai šaliai. Maskva praranda savo teritorijas ir prikrovusi į kelnes tyli.

O svarbiausia tai, jog po daugiau nei 400 000 gyventojų turinčių miestų gyventojai, kaip ir kiti milijonai rusų, šiandien jaučiasi nesaugūs. Nesaugūs savo paties namuose, o tai yra didžiulis moralinis smūgis Putinui į papilvę jo driskių ordos akyse, prieš kuriuos jis vaidino nenugalimą valdovą.

Fiurerio autoritetas akivaizdžiai svyruoja.

Tvirtai teigiame, kad tokie veiksmai yra pavyzdys Vakarams, kaip reikia kovoti su Rusija. O kovoti reikia paprastai – ateiti ir duoti į snukį po ranka esama priemone, žarstekliu ar lygintuvu.

Tik tada Kremlius ims gerbti Vakarus ir nustos svaigti apie kažkokios trečiosios imperijos sukūrimą.

Reikšmingi postūmiai 

Šią naktį Rusijos teroristai vėl atakavo Ukrainą 36-iais “šachedais”. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 22 driskių skraidykles.

Kremlius dezinformuoja, kad virš Rusijos buvo numušti mažiausiai 58 ukrainiečių bepiločiai orlaiviai. Atakuotos Belgorodo, Briansko, Voronežo, Kursko sritys, numušta po vieną droną virš Leningrado ir Riazanės srities.

Nors ši informacija gali būti netiksli, tačiau akivaizdus faktas, kad Rusijos miestai patiria vis intensyvesnes ukrainiečių dronų atakas.

Praėjusią parą fronto linijoje įvyko 79 susirėmimai.

Rusai surengė 2 raketų, 64 oro ir 93 atakas iš salvinių raketų sistemų. Atakų metu žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai.

Driskiai ir toliau mėgina stumti ukrainiečius iš kairiojo Dniepro kranto, tačiau nesėkmingai.

Avdijivkos ir Kupjansko kryptimis ordos puolimo kortas sumaišė rusų partizanų įsiveržimas į Briansko ir Kursko sritis.

Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 7 kartus smūgius į driskių susitelkimo vietas, numušta raketa.

Trumpai

Pranešama, kad artimiausių prognozių skaičiavimais Rusija pagamins beveik tris kartus daugiau artilerijos šaudmenų nei JAV ir Europa Ukrainai.

Rusija pagamina apie 250 000 artilerijos šaudmenų per mėnesį arba apie 3 milijonus per metus, skelbia CNN.

Tuo tarpu Jungtinės Valstijos ir Europa kol kas kasmet gali pagaminti tik apie 1,2 milijono šaudmenų, kuriuos galėtų išsiųsti į Ukrainą.

Teigiama, kad šiuo metu Rusija per dieną iššauna apie 10 000 sviedinių, o Ukraina – 2 000.

JAV nerimauja, kad nepaisant Ukrainai suteiktų tankų „Abrams M1” ir netrukus ore pasirodysiančių F-16, karo eigą greičiausiai nulems artilerijos sviedinių kiekis.

Skelbiama, jog šiuo metu Rusijos karinė pramonė dirba kiaurą parą, dėl ko rusai turi pranašumą mūšio lauke. Rusijos gynybos sektoriuje 7 dienas per savaitę dirba net 3,5 mln. rusų.

Europos šalys mėgina kompensuoti Ukrainos artilerijos sviedinių trūkumą. Vokietija Ukrainoje atidaro gamyklą, kuri pagamins apie 200 000 artilerijos sviedinių per metus. Manome, kad šis skaičius gerokai sumažintas.

Pentagonas taip pat skelbia, jog pasirengęs perduoti Ukrainai ATACMS raketas, pasiekiančias taikinius daugiau kaip už 290 kilometrų.

Dar visai neseniai Pentagonas skelbė, kad ilgojo nuotolio raketos bus paliktos JAV reikmėms, taip pat vengiant smūgių į Rusijos teritoriją.

"The Wall Street Journal" teigia, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą rusams smogė ATACMS raketomis praėjusių metų spalį.

Manoma, kad Ukrainai buvo perduota apie 20 taktinių balistinių tipo "žemė-žemė" ATACMS raketų.

Šių raketų pasiekiamumas buvo iki 165 km. Tuo tarpu kitų ATACMS modifikacijų veikimo nuotolis siekia iki 300 kilometrų, o eksperimentinės raketos PrSM veikimo nuotolis daugiau kaip 500 kilometrų.

Esame tikri, kad 10 raketų smūgis į Kremliaus bokštus sugriautų jo režimą.

Užsienio žiniasklaida skelbia, jog Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pritaria Vakarų šalių karių siuntimo į Ukrainą aparimo idėjai. Nausėda taip pat pridūrė, kad baimė dėl galimos Maskvos reakcijos negali būti lemiamas veiksnys priimant šį sprendimą.

Mes suprantame, tačiau nelabai pateisiname baimę siųsti Lietuvos karius į Ukrainą be Vakarų partnerių pritarimo.

Juk galima juos siųsti po priedanga kaip dūdų orkestro muzikantus. Kad vyrai nesėdėtų prie kompiuterių, o pamatytų, pajustų karo realybę, įsitikintų, išgirstų ir sužinotų, kaip atrodo kovos fronte ne iš monitorių.

Tačiau, deja, kol kas mes visas ataskaitas apie kovas aprašome popieriuose ir ppt tortuose.

Prezidentas kalba apie paradinį karių siuntimą į Ukrainą, net ne į frontą, o šiaip dėl vaizdo. Reprezentatyvaus, paradinio karių buvimo siekia ir Paryžius.

Tačiau ar tokiu būdu mes išmoksime su driskiais kovoti realybėje? Ne popieriuje?

Lietuvoje

Politinių ežiukų klaidžiojimas rūke. Analitikai, politpatologai ir politikieriai tikslingai, o gal dėl paprasčiausios paikybės ir puikybės susipainiojo Rusijos „opozicijos“ mišrainėje.

Kas priešas, o kas draugas?

Jei Putino priešas – tai, vadinasi, mūsų draugas?

Ne, mielieji. Nepainiokim naudingų ir nuodingų idiotų.

Prisiminkime, kaip dar visai neseniai Seime ir Krašto apsaugos ministerijoje buvo tiesiami raudoni kilimai vakarinių karo analizų Ostapui Benderiui, kuris šiandien vapa, kad Rusija šiais metais neabejotinai puls NATO šalis, o nuo Estijos atsiskirs Narva.

Nieko tokio, kai pasakomis tiki eilinis žmogus ir natūralu, kad pasipiktinęs mūsų įžvalgomis, toks pilietis apsvaido mus supuvusiais komentarų kiaušiniais. Tai normalu.

Minia visuomet pasiduoda emocijoms, savo ar kitų išprovokuotoms.

Tačiau tikėjimas melu ir skiedalais politinio teatro parterio pirmojoje eilėje sėdinčių politikų gretose byloja apie jų politinę silpnaprotystę.

Silpno politinio protelio meškiukų apgailėtinumą liudija tai, jog iš savo profilių nevykėliai trina su politiniu klounu iš Ukrainos atliktus selfių aktus.

Kaimo politikos žiopliams patiktukai ir auditorijos euforija atima žadą, dėl ko per žandą varva beviltiška pavydo seilė.

Tačiau net ir tai dar nėra pati didžiausia bėda.

Didžiausias pavojus tame, jog kai kurie “iškilūs” politikieriai atvirai, jėga stumia ir remia kai kurias personalijas, kurios yra akivaizdžiai prokremliškos, proimperinės, atviros Ukrainos priešės.

Pasitaiko, kad žavimasi Rusijoje gyvenančiais atlikėjais, artistais, rašytojais, kurie “atvirai” kritikuoja Putiną, o masės ploja jiems katučių.

Tačiau nors šiek tiek pasikapsčius paaiškėja, jog “kritikai” reklamuoja ir apdainuoja Rusijos raketas, “nenugalimą” armiją ir yra uolūs Kremliaus finansuojami klapčiukai.

Tokių spąstų, paruoštų lėlių, kurių pagalbą Kremlius siekia kanalizuoti savo piliečių nepasitenkinimą ir apgauti Vakarus yra šimtai. Tačiau kai spąstai spendžiami su mūsų politikų pagalba, kyla abejonių ir dėl jų politinės silpnaprotystės.

Palengva ima ryškėti jų žaidimų su tam tikromis Rusijos finansinėmis grupuotėmis kontūrai.