Karybos ekspertai

Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: „Taika“ mainais į „teisėtą“ karo grobį?

(7)

Karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas seka veiksmus mūšio lauke ir šalia jo, juos analizuoja ir pateikia savo įžvalgas. Su jomis gali susipažinti ir „Vakarų ekspreso” skaitytojai.

Strateginės aplinkybės

Teroristinė Rusija pranešė, kad grupė jos karo laivų atvyko į Iraną dalyvauti pratybose su Iranu ir Kinija Omano įlankoje bei Arabijos jūroje.

Bendrose pratybose, pavadintose "Jūrų saugumo juosta - 2024", dalyvaus karo laivai ir aviacija, sakoma Rusijos karo ministerijos pranešime.

"Praktinė pratybų dalis vyks Arabijos jūros Omano įlankos vandenyse", - teigė ministerija.

"Pagrindinis manevrų tikslas - išsiaiškinti jūrų ekonominės veiklos saugumą".

„Aiškinimasis“ vyks blogio šalims demonstruojant raumenis.

Pačios pratybos, kaip ir vandenyje plūduriuojančios geldos savaime nieko nereiškia, išskyrus tai, kad teroristams Maskvoje dar nesibaigė pinigai, nežiūrint rožinių Vakarų svajonių apie įsivaizduojamai labai griežtų sankcijų Rusijai poveikį.

Tačiau tai, kad pratybos vyksta kartu su Kinija ir Iranu yra aiškus signalas, kad karo nusikaltėliai Kremliuje turi sąjungininkų, su kuriais kartu toli nuo driskyno gali projektuoti savo galios šou.

Rusijos grupuotei vadovauja jos Ramiojo vandenyno laivyno raketinis kreiseris "Variag", o pratybose kaip stebėtojai taip pat dalyvauja Pakistano, Kazachstano, Azerbaidžano, Omano, Indijos ir Pietų Afrikos Respublikos karinių jūrų pajėgų atstovai.

Ką gi. Matome visą puokštę Kremliaus draugų, kurioje prie vieno stalo, už vieno šturvalo teroristams kažkaip pavyko sustatyti įprastus priešininkus – Pakistaną su Indija, o pastarąją su Kinija.

Rusija laiko aiškų halsą į pragarą, o į puotą su velniu – bent jau žmogiškųjų resursų prasme – prie jos prisijungė trečdalis pasaulio.

Žinoma, dėl vienų pratybų kažkur toli Ramiojo vandenyno pakraštyje gal ir nevertėtų per daug nerimauti.

Bet mūsų pasaulis tampa vis mažesnis, o blogio jėgų demaršai vis labiau nori įsiūbuoti jo saugumo laivelį beveik tiesiogine prasme.

Geldos ir jūreiviai prie naftos rausyklų krantų yra nedidelė tos pačios dėlionės detalė.

„Hamas“ išpuoliai, husių apšaudymai pagrindiniame laivybos kelyje, plataus masto karas Ukrainoje, skerdynės Sudane, neįgalios Jungtinės Tautos kaip organizacija, turinti užtikrinti taiką, GRU psichoperantų žinutė Popiežiaus lūpose, nesibaigiančios kalbos Europos Sąjungoje su Trojos Orbanu ir Fico, svyruojantis galingiausias karinis aljansas, kai vienos NATO šalies vadovas prieštarauja kitai dėl karių ar ginkluotės siuntimo – štai jums platesnis vaizdas, kuriame ryškėja Vakarų civilizacijos, gėrio, tvarkos ir taikos eižėjimas geopolitiniame kontekste.

Reikšmingi postūmiai 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu "Le Monde" sakė, kad padėtis Ukrainos fronte dabar yra daug geresnė nei pastaruosius tris mėnesius.

"Turėjome sunkumų dėl artilerijos amunicijos, priešlėktuvinės gynybos, tolimojo nuotolio ginklų trūkumo ir rusiškų bepiločių lėktuvų tankumo.

Atlikome gerą darbą prieš Rusijos aviaciją, atkūrėme stabilumą rytuose ir Rusijos puolimas buvo sustabdytas", - sakė jis.

Prezidentas pažymėjo, kad okupantai sunaikino Avdijivką ir sugebėjo užgrobti Ukrainos teritorijas, tačiau jie nebegali judėti į priekį, nes prarado daug lėktuvų.

"Juodojoje jūroje mes vykdome galingus veiksmus. Nesileisiu į detales, bet gavau ataskaitą, kuri rodo labai reikšmingus teigiamus rezultatus", - pridūrė V. Zelenskis.

Kalbėdamas toliau Ukrainos prezidentas davė suprasti, kad jis nemato reikalo, jog NATO šalys dislokuotų savo karinį kontingentą Ukrainoje.

Jis pareiškė, kad Prancūzijos kariuomenei nereikės kovoti su Rusija, kol jai priešinsis Ukrainos kariai.

"Tai, ką jis (E. Makronas) pasakė, kad mes negalime nieko "atmesti", manau, pirmiausia liečia Vladimirą Putiną: kol Ukraina laikosi, Prancūzijos kariuomenė gali likti Prancūzijos teritorijoje", - kalbėjo V. Zelenskis.

Tokius pačius svarstymus iš aukšto rango Ukrainos pareigūnų mes girdėjome patys prieš dvi savaites lankydamiesi Kijeve.

Tiesą pasakius, tokią poziciją mums sunku suprasti. Ko baiminasi ukrainiečiai?

Ar negali būti, kad Kremliaus propaganda kažkokiu būdu pateko į artimiausią patarėjų ratą ir formuojama nuomonė, kad NATO šalių kariai „eskaluos konfliktą“?

Tuo tarpu JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Viljamsas Burnsas pareiškė, kad atsisakymas suteikti Ukrainai karinę pagalbą gali lemti didelius šalies teritorinius nuostolius šiais metais.

JAV Senato specialiojo žvalgybos komiteto posėdyje jis pasakojo, kad neseniai jau dešimtą kartą lankėsi Ukrainoje.

CŽA vertinimu, gavusi papildomą pagalbą, Ukraina galėtų išlaikyti savo pozicijas fronto linijoje iki 2024 m. pabaigos ir kitų metų pradžios, o tai leistų jai "derėtis iš stipresnės pozicijos", pridūrė Burnsas.

"Manau, kad be papildomos pagalbos 2024 m. Ukrainoje pamatysime "daugiau Avdijivkų". Ir tai, manau, būtų didžiulė istorinė Jungtinių Valstijų klaida", - pabrėžė CŽA direktorius.

Zelenskiui kalbant apie tai, kad NATO šalių karių nereikia fronto linijoje, CŽA direktoriaus, kaip ir daugelio kitų pastabos apie derybas, balta Popiežiaus vėliava ir Maskvos reiškiamas „noras“ sudaryti taiką pripažįstant okupuotas Ukrainos teritorijas kaip teisėtą karo grobį atliepia strateginės dėlionės paveikslą.

Jis reiškia, kad Lietuva turi jau šiandien ieškoti sąjungininkų, sudaryti tarpusavio gynybos sutartis ir planus su artimiausiais kaimynais bei pereiti prie visuotinės gynybos.

Kremlius turi aiškiai matyti, kad būsime neįkandamas riešutas, į kurį ji tikrai susilaužys savo išpuvusius dantis, jei tik bandys kąsti.

Trumpai

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė, kad po susitikimo su Karibų jūros regiono lyderiais Jamaikoje, kuriame aptartas smurto krizei šalyje sustabdymas, bus skirta 100 mln. dolerių tarptautinėms pajėgoms Haityje dislokuoti.

Blinkenas taip pat paskelbė apie dar 33 mln. dolerių humanitarinę pagalbą ir bendro pasiūlymo, dėl kurio susitarė Karibų jūros regiono šalių lyderiai ir "visos Haičio suinteresuotosios šalys, parengimą, kad būtų paspartintas politinis perėjimas" ir sukurta "prezidento kolegija".

Dėl ginkluotų gaujų siautėjimo, Haityje uždarytas tarptautinis oro uostas, o pagrindinis jų vadeiva grasina šaliai genocidu.

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį pranešė, kad kelios jos tarnybos tapo "precedento neturinčio intensyvumo" kibernetinių atakų taikiniu, o interneto paslaugoms atkurti buvo įkurtas specialus krizių centras.

Ministro pirmininko Gabrieliaus Attalio biuras pareiškime nurodė, kad atakos prasidėjo sekmadienio vakarą ir smogė kelioms vyriausybinėms ministerijoms, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.

Iki pirmadienio popietės, pasak jos, "atakų poveikis daugumai tarnybų buvo sumažintas, o prieiga prie vyriausybės svetainių atkurta".

Kas stovi už šių atakų? Šė Korėja, Iranas, Kinija, Rusija? Koks skirtumas, kuri iš jų ar visos drauge.

Lenkijos prezidentas pirmadienį paragino kitas NATO aljanso nares padidinti išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. "Karo Ukrainoje ir augančių Rusijos imperinių siekių akivaizdoje šalys, sudarančios NATO, turi veikti drąsiai ir bekompromisiškai", - vakar vakarą kreipdamasis į savo tautą sakė A. Duda.

Jemeno husių teroristai pirmadienį Raudonojoje jūroje raketomis apšaudė su Liberijos vėliava plaukiojantį konteinerių laivą - netoli laivo įvyko sprogimas, tačiau žalos nepadaryta, pranešė valdžios institucijos.

JAV ir Didžiosios Britanijos koalicija į tai atsakė oro antskrydžiais, kuriais smogta husių veikimo centrams.

Per 17 oro smūgių žuvo mažiausiai 11 žmonių, o 14 buvo sužeista šalies pagrindiniame Hodeidos uostamiestyje ir Ras Isos uoste.

Lietuvoje

Vakar TV3 jau 19-ąjį kartą surengtuose „Lietuvos garbės“ apdovanojimuose prisiminti ir Lietuvos kariai, kartu su ukrainiečiais ir kitų šalių savanoriais ginantys Ukrainos laisvę ir užtikrinantys mūsų visų saugumą.

Lietuvių karys Žygimantas „Ziggy“, kaip ir daugelis kitų Ukrainos fronte kovojančių lietuvių nesivaiko šlovės, nesigiria soctinkluose ir nesivaidena žinių portalų puslapiuose.

Atvirkščiai, mums teko pavargti, kad įtikintume jį atvykt į Lietuvą atsiimti garbingo apdovanojimo, kuris simboliškai yra skiriamas visiems lietuviams su ginklu rankoje stojusiems prieš driskius okupantus.

Visi jie supranta, kad Ukrainai teko lemtis stabdyti blogio jėgą savo žemėje, bet mes turime jai visomis išgalėmis padėti – negailint ir savo kraujo – tam, kad plėšianti, žudanti, siaubianti orda neateitų pas mus.

Belieka tik apgailestauti, kad to nesupranta mūsų oficialūs pareigas einantys asmenys ministrų kabinetuose ir svarbių vadų postų kėdes užsėdę uniformuoti klerkai.

Deja, bet jų į save rankų ir kojų pirštais lenktas prioritetas dažnai yra pernelyg aiškus, o pasirinkimas bet kokia kaina rinkti patiktukus apsikarsčius drapanomis su etiketėmis šviečia iš „Žmonių“ viršelių.

Šie politikieriai ir tuščios garbės dvasnos greitai bus pakeisti kitų. Kaip jau yra ne kartą buvę, jie stovės visų pamiršti politikos pavartėse, ištiesta ranka maldaudami dėmesio, tuo tarpu „Lietuvos garbės“ nominantai kaip karys Žygimantas ir kiti nematomi didvyriai bei didmoterės istorijoje išliks pavyzdžiu mūsų šalies žmonėms.

Organizatorių nuotr.
Nuotraukoje: apžvalgų autoriai su Žygimantu „Ziggy“.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder