Karybos ekspertai: CŽA IR MI6 vadovų įspėjimas pasauliui

Geopolitiniai postūmiai 

Praėjusi savaitė itin ryškiai apšvietė giluminius, tektoninius supratimo apie geopolitinį saugumą ir esamą padėtį Rusijos – Ukrainos kare lūžius. Deja, sarkastiškai pajuokausime, bet tarp vakarų Vakarų ir rytų Vakarų, Kremliaus džiaugsmui, veriasi vis didesnis suvokimo plyšys. 

Maskvos karo nusikaltėliams visą savaitę ant Ukrainos beriant nesibaigiantį dronų, balistinių raketų ir aviacinių bombų lietų, kurio tikslas, greičiausiai, yra visiškai suardyti energetinę ir kitą kritinę infrastruktūrą bei pažeisti logistinius kelius, ypač geležinkelius, Vašingtonas nesutinka leisti Ukrainai smogti ilgo nuotolio ginklais į driskyno gilumą. 

Šią jau prie tūkstančio pilnos invazijos dienų artėjančią makabrišką impotenciją rimtai remti Kijevą geriausiai iliustruoja Lietuvos užsienio reikalų ministro G. Landsbergio žodžiai: Vakarai labiau susirūpinę ir daugiau saugo Rusijos dangų ir rusų karo lėktuvus, nei nuo agresijos besiginančios Ukrainos. 

Tuo tarpu pačioje Ukrainoje ilgą laiką aštrėjusi įtampa tarp prezidentūros ir vyriausybės pratrūko ministrų kabineto ir kai kurių karo fone labiau reikšmingų institucijų vadovų atsistatydinimu. Politikos apžvalgininkai tą kukliai įvertino kaip Kijevo vykdomosios valdžios perkrovimą ieškant naujų iniciatyvių lyderių, gebančių su nauja energija imtis karo eigą pakeisti galinčių užduočių. 

Mes gi nevyniodami į vatą sakome, kad Ukrainos vidaus politikos laivas blaškosi traukiamas gilyn karo, korupcijos, nekompetencijos, pokiliminių ryšių ir nurodymų iš viršaus sūkurio, ir vis mažiau atsiranda tų šaunuolių, kurie ir kurios ryžtųsi tą apdaužytą ir ant šono pavirtusį laivą išvesti į ramesnius vandenis.

Maskvos agentūrinis – žvalgybinis tinklas, mūsų kuklia nuomone ir apgailestaujant, gana tiksliai įvertino besiklostančias aprašytas strategines aplinkybes ir todėl vėl kliūstelėjo žibalo į trypčiojančių vietoje Vakarų baimės ugnį.

Rusijos užsienio teroro reikalų ministerija pareiškė, kad peržiūrės savo branduolinę doktriną, nes Vakarai esą ėmėsi karo Ukrainoje eskalacijos. Lavrovo pavaduotojas Riabkovas sakė, kad "darbas jau pažengusioje stadijoje ir yra aiškus ketinimas atlikti keitimus“. Ir nors tai eilinis blefas bei visiškai nieko nesakanti frazė, ji kuo aiškiausiai yra nukreipta į garsiai išsakomas galingiausių pasaulio valstybių žvalgybų vadovų baimes.

Jas buvo galima išgirsti šeštadienį, kai pirmą kartą per 77 metus trunkančią agentūrų partnerystės istoriją, JAV CŽA direktorius Bilas Bernsas ir JK MI6 vadovas Ričardas Muras viešai pasirodė renginyje Londone, kuriame aptarė prastėjančią saugumo situaciją visame pasaulyje. Būtent šioje bendroje diskusijoje, abu pareigūnai pabrėžė, kad į Putino grasinimus branduoliniu ginklu nevertėtų žiūrėti lengvabūdiškai. 

Iš kitos pusės, CŽA direktorius tuoj pat sušvelnino savo pasisakymą pridurdamas, kad Putinas visada nuolat visus gąsdina, o Vakarai neturėtų leistis būti įbauginami. Paklaustas apie Kurską, jis taip pat sakė, kad tai yra reikšmingas taktinis laimėjimas, kuris pakėlė Ukrainos moralę ir atskleidė Rusijos silpnąsias vietas bei sukėlė klausimų Rusijos elitui apie tai, kur visa tai veda.

B. Bernsui antrino kolega R. Muras, kuris pabrėžė, kad Kursko operacija yra drąsus ėjimas ir nors jokių ženklų, kad V. Putino valdžia dėl to susilpnėjo, nėra, tačiau būtų klaidinga „painioti tvirtą valdžios kontrolę su stabilia kontrole“.

Abu vyrai sutarė, kad artimiausias postūmis, turėsiantis nenuspėjamų kol kas pasekmių yra Irano sprendimas tiekti Rusijai artimo nuotolio balistines raketas. Jei šios raketos iš tiesų bus perduotos karo nusikaltėliams Rusijoje, ir jie jas panaudos, tai, pasak B. Bernso, „reikš dramatišką eskalaciją“.
Nepatvirtintais duomenimis, dar prieš šią viešą diskusiją, Iranas perdavė Rusijos Federacijai apie 200 balistinių raketų „Fath-300“.

Klausimas, kaip visada, o kaip mes, Vakarai, į tai reaguosime? Eilinėmis, nieko nesakančiomis kalbomis, antraščių lozungais bandydami klikbaitinti informaciniu mėšlu perkrautas vartotojų sąmones? 

Kokie konkretūs ir labai aiškūs, tegu visiškai maži, bet labai realūs žingsniai bus daromi atliepiant į Maskvos grasinimus ir labai rimtą JAV ir JK žvalgybų vadų įspėjimą? Nes vien tai, kad Bernsas ir Muras pasirodė kartu ir viešai, savaime yra aliarmo signalas, rėžiantis ausį ir akinantis savo ryškiai raudona šviesa.

Bet tiems, kas dar nesuprato, FT paskelbtame straipsnyje, abu šnipų vadovai išrėžia tiesiai: „Tarptautinei pasaulio tvarkai... iškilo tokia grėsmė, kokios nematėme nuo Šaltojo karo laikų.“

Lūžio taškai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Vokietijoje vykusiame susitikime su Vakarų šalių gynybos ministrais dar kartą paragino Vašingtoną leisti jo pajėgoms naudoti JAV ginklus smūgiams Rusijos teritorijos gilumoje. Jo vizitas į Ramšteiną buvo pirmas kartas, kai jis asmeniškai prisijungė prie susitikimo oro pajėgų bazėje.

„Turime turėti šį tolimojo nuotolio pajėgumą ne tik okupuotoje Ukrainos teritorijoje, bet ir Rusijos teritorijoje, kad Rusija būtų motyvuota siekti taikos“, - sakė jis susitikimo pradžioje. Jis ir vėl labai logiškai argumentavo, kad Ukrainos kariuomenė privalo turėti galimybę smogti Rusijos aerodromams ir raketų paleidimo įrenginiams, taip pat šaudmenų sandėliams, degalų saugykloms ir valdymo bei kontrolės centrams, kurie yra svarbūs Maskvos vykdomame žiauriame kare.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antrino Ukrainos prezidentui ir sakė, kad „daugelis šalių [tam] pritaria, tačiau klausimas yra ne šalių skaičius, o šalys, kurios suteikia raketas“. Deja, jo kolega iš JAV L. Ostinas davė suprasti, kad JAV tokio leidimo neduos.

„Nemanau, kad vienas konkretus pajėgumas bus lemiamas“, - sakė Ostinas. Jis priminė, kad JAV daugiausia dėmesio skiria tam, kad Ukrainos pajėgos sugebėtų integruoti gautus ginklus, turėtų tinkamų įgūdžių jais naudotis ir galėtų susieti jų naudojimą su konkrečiais tikslais.

Užuot keitę politiką dėl gilesnių smūgių Rusijos viduje, JAV pareigūnai teigia, kad Ukraina turėtų teikti pirmenybę vakarietiškų ginklų naudojimui savo rytiniams ir šiauriniams regionams apginti, išlaikydama priėjimą prie Juodosios jūros ir nuolat grasindama Krymui.

Savo ruožtu, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Kiniją nustoti remti Rusijos karą Ukrainoje ir pareiškė, kad Pekino pagalba yra svarbus veiksnys tęsiant karą. „Kinija tapo lemiama Rusijos karo prieš Ukrainą pagalbininke“, - sakė J. Stoltenbergas žurnalistams Osle. „Būtent Kinija sudaro sąlygas gaminti daugelį ginklų, kuriuos naudoja Rusija“.

J. Stoltenbergas įspėjo, kad Pekino nuolatinis karo Ukrainoje kurstymas gali neigiamai paveikti jo interesus ir reputaciją. „Raginu Kiniją nustoti remti neteisėtą Rusijos karą“, - sakė jis.
Mums labai malonu girdėti ir matyti, kad NATO gensekas pagaliau išgirdo, ką daugiau kaip du metus diena iš dienos burblename. Gaila tik, kad ta pareiškimų drąsa atsirado nueinant nuo galingiausio pasaulyje karinio aljanso vadovo kėdės.

Lenkija, suprasdama, kad labiausiai suinteresuotas skęstančiojo gelbėjimu turi būti pats skęstantis ir matydama didėjantį nebaudžiamą blogio ašies siautėjimą, nusprendė dar sparčiau ginkluotis. Mūsų kaimynė nori padidinti 155 mm artilerijos sviedinių gamybą, tikėdamasi užsitikrinti pakankamą jų kiekį, jei Rusija kartais sugalvotų užpulti NATO.

„Mūsų siekis ... yra turėti galimybę užpildyti Lenkijos sandėlius, kartu per penkerius-aštuonerius metus pasiekti visišką, nepriklausomą šaudmenų gamybos pajėgumą Lenkijoje“, - agentūrai ‚Reuters‘ sakė valstybinės Lenkijos ginkluotės grupės (PGZ) valdybos narys Maciejus Idzikas. Jo teigimu, PGZ dar reikia 24 mėnesių, kad pradėtų gaminti visas reikiamas dalis, o jų numatytas tikslas yra apie 100 000 artilerijos užtaisų per metus.

Sveikiname kaimynę su protingais sprendimais. Kaip ir lygiai taip pat sveikiname savo galingiausią sąjungininkę – JAV – pagaliau pamačius, kas vyksta po nosimi. O vyksta – kaip ir Lietuvoje – nuolatinis nesibaigiantis Kremliaus informacinis karas.

Trečiadienį JAV pateikė kaltinimus pinigų plovimu dviem Rusijos valstybinio žiniasklaidos tinklo RT darbuotojams dėl, pareigūnų teigimu, schemos, pagal kurią buvo siekiama pasamdyti Amerikos bendrovę, kad ši kurtų internetinį turinį ir taip darytų įtaką 2024 m. prezidento rinkimams. JAV Iždo ir Valstybės departamentai taip pat paskelbė apie veiksmus, nukreiptus prieš RT, įskaitant tinklo vyriausiąją redaktorę Margaritą Simonjan.

JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos tikslas yra didinti JAV politinį susiskaldymą ir silpninti visuomenės paramą Amerikos pagalbai Ukrainai jos kare su Rusija.

„Mes nepaliaujamai agresyviai priešinsimės ir žlugdysime Rusijos ir Irano, taip pat Kinijos ar bet kurio kito užsienio piktavalio veikėjo bandymus (kištis) į mūsų rinkimus ir pakenkti mūsų demokratijai“, - sakė JAV generalinis prokuroras Merikas Garlandas.

Laikas imtis aktyvių veiksmų prieš Rusijos vykdomą informacinį karą ir Lietuvoje. 
Tiksliau, tas laikas jau buvo mažiausiai prieš dešimt metų.

Mūšio linija 

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Maskvos orda tęsė visą savaitę vykdytų apšaudymų iš oro kampaniją. Kijeve, šalia Ukrainos parlamento pastato buvo rastos numušto bepiločio orlaivio nuolaužos. Rusija per naktį visoje šalyje surengtą ataką paleido mažiausiai 67 dronus.

Didžiausią aukų skaičiumi teroristinę ataką šią savaitę rusai surengė Poltavoje. Per Rusijos raketų smūgį miestui centrinėje Ukrainoje žuvo mažiausiai 51 žmogus, o dar 271 buvo sužeistas. Nukentėjo karo akademija ir netoliese esanti ligoninė. Ukrainos sausumos pajėgos patvirtino, kad per ataką žuvo kariškiai.

Nors ir suveikus oro pavojaus aliarmui, žmonės neturėjo pakankamai laiko pasiekti priedangų nuo bombų, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

Tai dar kartą įrodo, ką nuolat kalbame: svarbiausia civilinės gynybos sistemos dalis yra ne tiek priedangos, kiek išankstinio perspėjimo apie pavojų įranga: radarai, sirenos, koordinuoti pranešimai ir tvarkingas civilių reagavimas į pavojų.

Ukrainiečiai jūrų dronais atakavo driskių laivus, paslėptus Novorosijsko uoste. Okupacinės pajėgos neigia nuostolius, bet ugnis ir dūmų stulpas sako ką kitą.

Driskiai surengė puolimus prie Vuhledaro ir Konstantyniavkos. Jie pasižymėjo tuo, kad prasidėję atakomis, baigėsi bėgimu iš mūšio lauko. Dešimtys taip vadinamų ordos karių buvo sunaikinta, likviduoti trys tankai, keturi šarvuočiai ir 17 transporto priemonių.

12-oji specialiosios paskirties brigada Torecko kryptyje surengė kontr-ataką, sudaužė driskių pajėgas ir išvalė Niujorko kaimą nuo rytų gaivalo.

Per savaitę, bandydami suvaldyti Kursko liaudies respublikos išlaisvinimą nuo Kremliaus režimo, Maskvos generalbalvonai neteko apie 6 000 taip vadinamų karių. Daugelis iš jų – šauktiniai, kurie, Putino teigimu, nedalyvauja karo veiksmuose.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos perkėlė rezervus į Pokrovsko kryptį, kad sustabdytų Rusijos puolimą. Teigiama, kad kariuomenės vadovybė į šį fronto ruožą pasiuntė iki penkių brigadų, aprūpintų šarvuota technika. Kiekvienoje brigadoje yra po 2 000 karių.

Pokrovsko praradimas yra tiesioginė grėsmė ketvirtam pagal dydį Ukrainos miestui – Dnipro.
Dėkojame, kad esate su mumis ir mus remiate.