Karybos ekspertai: Kova prieš tarptautinį terorizmą liežuviais arba antrasis „pasaulio padalijimas“
Geopolitiniai postūmiai
Pastarosios savaitės įvykiai paaštrino mūsų matymą, leidžiantį preliminariai įžvelgti naujas raudonąsias linijas, turint galvoje pastarųjų dienų „pasaulio galingųjų“ pasistumdymus.
Antonijaus Gutereso susilankstymas prieš Putiną ir Lukašenką gali atrodyti kaip siaubinga išdavystė, tačiau pažvelgus į geopolitinį paveikslą plačiau, matosi viso to priežastys. Tai yra, mūsų akimis, galbūt ir ne visai gražūs, galimai moraliai nusikalstami žaidimai, kurie ateityje bus pasmerkti istorikų.
Bet mes su jumis privalome matyti realybę nusiėmę tiek juodus, tiek oranžinius akinius. Ir privalome dėti visas pastangas, kad Lietuva liktų saugios, sąlyginės taikos ir Vakarų „zonos“ pusėje. Šįkart net ne dėl numanomos Rusijos agresijos, o būtent dėl pasaulio galingųjų įtakos sienų stumdymo. Pavojų yra daug, ir juos matyti mes privalome. Taigi, pradėkime.
Rusijos diktatorius Putinas prieš porą dienų pareiškė, jog neva yra pasirengęs „kompromisams“ derybose su Ukraina, tačiau be jokių „nuolaidų“.
„Kiekvienas rezultatas turi būti Rusijos naudai, aš kalbu tiesiai, be jokios gėdos. <....> Ir turi remtis realybe, kuri susiklosto mūšio lauke. Be jokios abejonės, jokių nuolaidų mes čia neketiname daryti, jokių permainų nebus.
Mes pasirengę ieškoti kompromisų, mes pasirengę priimti šiuos kompromisus protingai“, – pakartojo Putinas savo alogišką ultimatumą (nedarysime nuolaidų, bet priimsime kompromisus protingai – kas čia per kliedesys?) Ukrainai, kurį mokame mintinai.
Nors Putinas pareiškė, kad apie derybas kalbėti anksti, tačiau tai pirmas viešas tariamos taikos „siekimas“ po ilgalaikės pauzės. Tai reiškia, jog Putinas ar jo klapčiukai sės prie derybų stalo su Kijevo atstovais, kai pastarieji bus pasirengę sutikti su Kremliaus ultimatumu.
O kol jokių nuolaidų iš Ukrainos negirdėti, Rusija toliau griaus Ukrainos miestus ir žudys žmones be jokių suvaržymų ir jau net be vaidybinių protesto notų iš taip vadinamų civilizuoto pasaulio šalių sostinių. Tai, deja, tapo niūria kasdienybe.
Mes manytume, jog Kijevui reikia nors trumpam nusiimti „kausimės iki paskutinio savo kraujo lašo“ akinius ir pamatyti šią realybę kitomis akimis. Per Vašingtono ir Pekino santykių prizmę. Naująją pasaulio geopolitinę dėlionę stumdo būtent šie du galios centrai. Ir Ukraina jiems kol kas nėra pirmo svarbumo problema.
Kur kas didesnė vertybė ir tikslas – ekonominė nauda, persipinanti su karo pramone bei investicijomis. Apie tokius ėjimus liudija Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos pareiškimas apie galimus Donaldo Trampo rėmėjo Elono Masko nuolatinius ryšius su karo nusikaltėliu Putinu.
Kai kurie šaltiniai praneša, jog tarp vyrų būta daug pokalbių. Tik neskubėkime visko nurašyti rinkimams ir susitarimams dėl tariamos Donaldo Trampo paramos ir nekurkime sąmokslo teorijų. Tiesiog, paskaičiuokime. Nes skaičiai pasako viską.
Tai, jog vienas turtingiausių pasaulio žmonių gali numesti Trampo rinkimų kampanijai 120 mln. dolerių jau nieko nestebina. Tačiau privalome matyti ir skaičius, kurie sukasi Kinijoje. Ten keletą metų vystomas pelningas Masko elektrinių automobilių verslas, generuojantis milijardines pajamas.
Teigiama, jog vien pernai metais Šanchajaus megagamykloje buvo surinkta beveik milijonas automobilių. Taip pat skelbiama, jog minėti automobiliai jau tampa kinų valdžios, užimamos pozicijos simboliu. Pranešama, kad Pekinas skyrė „Teslai“ žemės (panaudos teisėmis) 50-ties metų laikotarpiui.
Gamyklos finansavimui Kinijos bankai skyrė 521 mln. JAV dolerių palankiomis palūkanų normomis.
Šanchajaus valdžia apmokestino „Teslą“ 15% pelno mokesčio tarifu palyginti su tipiniu 25% tarifu Kinijoje. Tuo tarpu JAV ketina pakelti iš Kinijos importuojamų automobilių eksporto mokestį nuo 27% iki 100%.
Tačiau visi juk supranta, kad Masko automobiliai, plaukiantys iš Kinijos, nebus apmokestinami kaip kiniški. Naivu būtų manyti, kad Vašingtonas viso to nežinojo, nepalaikė ir leido Maskui maustyti amerikiečių vyriausybę. Tokie ėjimai nedaromi be viršūnių palaiminimo.
Verslininko dalyvavimas Trampo rinkimų kampanijoje ir galimi skambučiai Putinui tik įrodo, kad ten, kur yra ekonominiai interesai, galioja nulinis moralinių normų tarifas.
Tad ko galėtų iš Putino norėti žmogus, kurio turtas vertinamas 224 mlrd. eurų? Nors Maskas giriamas, kaip itin progresyvus verslo lyderis, kurio palaikomas Trampas sustabdys karą Ukrainoje, mes šių žodžių nuoširdumu labai abejojame.
Galime naiviai tikėti, kad suaugę vyrai pagaliau susitars nustoti žudyti vaikus ir griauti Europos šalies miestus, tačiau kol kas tokia šviesa tunelio gale nespindi. Spindi krauju nutaškytas auksas, t.y., labai dideli pinigai.
Šaltiniai skelbia, jog kai Maskas karo pradžioje Ukrainai nemokamai pasiūlė savo „Starlink“ palydovus, po kurio laiko nustojo juos finansuoti, o šių metų pradžioje Ukrainos karinės žvalgybos pranešimuose buvo paskelbta, kad „Starlink“ naudoja ir Rusijos urvinių armija.
Taigi, nors JAV kare su Rusija (ribotai) remia Ukrainą, tačiau negalime nematyti, jog per privačius asmenis plečiamas bendradarbiavimas su Kinija ir yra rimtų susitarimų su Maskva.
Matydami, kokios šalys pelnosi iš karo pramonės ir naftos bei dujų einamuoju metu, galime nesunkiai išvardinti, kokioms valstybėms šis karas naudingas ekonomine prasme. Tad jei gaunama nauda su tam tikromis saugumo garantijomis, dėl pelno tariamasi ir su pasaulį terorizuojančiu banditu.
O kieno įtakos zonos pusėje yra Ukraina? Išvadas darykite patys.
Vyriausiasis JAV ginkluotųjų pajėgų vadas Europoje, generolas Kristoferis Kavoli pareiškė, jog kad ir kaip beatrodytų, po karo Ukrainoje „Rusijos armija bus stipresnė nei šiandien.“ Turėsime konkurentą su realiais įgūdžiais, masyvumu ir aiškiu tikslu. Štai kodėl mums reikia būti pasirengusiems ir reikalingos ginkluotos pajėgos, galinčios tam pasipriešinti, – kalbėjo Kavoli.
Generolas pažymėjo, kad Rusija nuolat kelia grėsmę aljansui ir saugumui visoje Europoje, nes Maskva vis labiau žaidžia su tokiais žaidėjais kaip Kinija ir Šiaurės Korėja. Tai daro ją globalia problema. „NATO turi turėti daugiau galimybių nei mūsų priešininkas.
Todėl turime greitai vykdyti reikalavimus, kylančius iš gynybos planų. Kai kalbu greitai, turiu omeny, kad mes turime būti greitesni už rusus. Tik šitaip galime juos sulaikyti“, – pridūrė amerikiečių vadas.
Generolas teisus, o mes, antrindami kariškiui, pridėsime nuo savęs kodėl.
Net jei mes rusus vadiname driskiais, privalome įsisąmoninti, jog rusai treniruojasi ne virtualiose sąlygose, ne taikiuose miškuose su kiškučiais ir iščiustytuose kariniuose miesteliuose, o realiuose mūšiuose, kur kasdien liejasi kraujas ir žarnų turiniu dvokia mirtis.
Rusija išmoko atakuoti ir tuo pačiu gintis plačiu 1500 km frontu, jos daliniai jau geba sąveikauti tarpusavyje, o girtuokliai generolai pradėjo tarpusavyje derinti veiksmus. Iš šimtų tūkstančių bevalių ordos eilinių, dalyvaujančių žiaurioje išlikimo mėsmalėje, karas atrenka nuožmiausius, geriausiai prisitaikiusius profesionalius žudikus, kuo toliau, tuo užtikrinčiau einančius į priekį. Būtent šią ordos savybę Putinas nuolat išnaudoja kare. Ir išnaudos.
Tačiau, kad ši orda, kartu su Šiaurės Korėjos, o vėliau, galbūt, ir tūkstančiais kinų valkatų neatrėpliotų iki NATO sienų, reikia veikti ne tik žodžiais. Ordą reikia stabdyti Ukrainoje. Šiandien. Jungtiniais veiksmais.
Lūžio taškai
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trampas paskelbė, jog kalbėdamas su Putinu, grasino smogti į Maskvos centrą. Rinkimų metu politikų fantazijos necenzūruojamos.
Vokietija tebėra pagrindinis Rusijos dezinformacijos pastangų objektas, o Kremliaus remiamų kampanijų apimtis ir intensyvumas toliau auga, skelbia šalies saugumo tarnybos. Berlynui nerimą kelia naujas informacinių operacijų lygis, nes Vokietiją Kremlius suvokė „kaip priešą“.
Pagaliau.
JAV gynybos ministras Loidas Ostinas šią savaitę apsilankė Kijeve. Apie vizitą saugumo sumetimais nebuvo pranešta iš anksto. Tai geras ženklas Ukrainai, vienok, šiuo metu leidžiantis teigti, jog Ukrainos rytai anksčiau ar vėliau bus Rusijos (laikinai), o likusi dalis – buferinė zona tarp Rusijos ir Vakarų.
Pranešama, jog naftos kaina gali nukristi net iki 50 dolerių už barelį. Mažėjanti naftos kaina būtų bausmė OPEC narėms, kurios nebendradarbiavo (su JAV), siekiant sutramdyti Rusiją.
Moldovoje vos nežlugo referendumas dėl įstojimo į ES. Šalies prezidentė Maja Sandu pareiškė, kad rinkimai susidūrė su „beprecedentiniu“ kišimusi iš išorės, tiksliau, su didžiuliais tiesioginiais Rusijos mėginimais destabilizuoti šalį. Apie tai pareiškė ir vyriausiasis ES diplomatas Džosefas Borelis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, savo ruožtu, apsilankė Moldovoje ir pažadėjo šaliai 2 mlrd. dolerių ekonominę paramą.
Fiureris Putinas kalbas apie Rusijos bandymus destabilizuoti kitas šalis pavadino absurdiškais. „Tai mėginimai demonizuoti Rusiją. Šiandien per spaudos konferenciją buvo keliamas klausimas, ar mes esame (atsakingi) už riaušes kai kuriose Vakarų sostinėse. Tai visiška nesąmonė“.
Putino žodžius kartoja ir kai kurie mūsų kritikai, teigdami, jog esą mes visur matome Rusijos ausis. Ne, mes Rusijos ausų nematome ten, kur jų nėra. Mes nekuriame pasakų prieš miegą suaugusiems vaikams.
Mes remiamės faktais, informacija ir romanų rašymais neužsiimame. Tai, jog Serbija sukasi nuo ES ir puola į glėbį Maskvai, galbūt, taip pat nėra Kremliaus nuopelnas. Galbūt, laisvų šalių laisvi žmonės tiesiog nori draugauti su Rusija. Galbūt, nori susivienyti su draugiška rusų tauta ir parsivežti iš Maskvos į namus saulę, kaip tūli delegatai iš Lietuvos lemtingaisiais 1940-aisiais.
Šiąnakt Sakartvele baigėsi parlamento rinkimai ir dabartinės Sakartvelo vyriausybės atstovai paskelbė visišką pergalę. Preliminarių rezultatų sulaukė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir pasveikino prorusišką partiją „Sakartvelo svajonė“ su pergale.
Nors opozicija teigia, jog „rinkimai pavogti“, tačiau abejojama ar proeuropietiškam sparnui pavyks surengti kažką panašaus į „revoliuciją“.
Į BRICS viršūnių susitikimą Rusijoje atvyko 36 pasaulio lyderiai. Kuluaruose Putinas susitiko su draugu iš Kinijos Si Dzinpingu. Recepas T. Erdoganas pasiūlė Putinui atnaujinti ryšius dėl laivybos Juodąja jūra laivyba, o JT gensekas Antonijus Guteresas pastarajam labai pritarė. Patenkintas Erdoganas net pareiškė, kad Putinas „ieško būdų, kaip pasiekti nuolatinį ugnies nutraukimą“.
Vargšas Putinas. Kaip jam, varguoliui, nesiseka pasiekti taikos... Štai kaip valstybių vadovai ir tautas jungianti organizacija rūpinasi pasauliu: stengiasi, kad jūromis žmones pasiektų grūdai, kad nebūtų smurto artimoje aplinkoje, kad būtų pristabdytas klimato atšilimas.
Atsiverskite oficialų JT organizacijos puslapį ir pamatysite, kiek gerų darbų atlieka ši organizacija. Virtualiai ar realiai nesiginčysime. Tačiau informacijos apie žudynes Ukrainoje taip paprastai nerasite.
Gutereso tūpčiojimai prieš Putiną sulaukė piktos Ukrainos reakcijos. Šalies Užsienio reikalų ministerija tai pavadino „neteisingu pasirinkimu, kuris neskatina taikos“. Susitikimą pasmerkė ir Rusijos „opozicijos“ veikėja Julija Navalnaja. „Eina treti karo metai, ir JT generalinis sekretorius paspaudė ranką žudikui“, – paskelbė Julija socialiniuose tinkluose. Beje, Julija Navalnaja taip pat pareiškė, kad ketina tapti Rusijos prezidente.
Gudrus ėjimas. Nevadinsime ponios Julijos opozicijos lydere tol, kol pastaroji deklaruos, kad siekia pakeisti tik Putiną, o ne visą nusikalstamą FSB, SVR, GRU aparatą, išformuoti represines struktūras bei amžiams atsisakyti imperinių užmojų.
Daugybė arabų valstybių pasmerkė Izraelio smūgius Iranui, išreikšdamos susirūpinimą dėl tolesnio regiono eskalavimo. Nepasmerkė Egiptas, bet ir jis išreiškė susirūpinimą. Riboti Izraelio smūgiai reiškia, jog buvo paisoma Vašingtono perspėjimų dėl karo eskalavimo ir nesmogta Irano valdžios ir branduoliniams objektams.
Manome, jog konfliktas tarp Izraelio ir Irano kol kas liks užkonservuotas ir nebesiplės.
Mūšio linija
Skelbiama, jog Kursko srityje šiomis dienomis turi pasirodyti apie 5000 šėkorėjiečių, kurie bus mesti į karo mėsmalę.
Rusai itin intensyviai pastarosiomis dienomis atakuoja Kijevą ir Kijevo sritį. Yra žuvusiųjų.
Okupacinė orda ir toliau po truputį stumiasi į priekį Donecko srityje. Rusai apsupo Selidovę, kuri yra paskutinis didesnis atramos punktas, žengiant link Pokrovsko.
Ukrainos gynybos pajėgos smogė į rusų karinio aerodromo „Lipeckas-2“ infrastruktūrą Lipecko srityje. Nukentėjo Su-34, Su-35 ir MiG-31 bei kiti rusų orlaiviai.
Oficialiai patvirtintas sėkmingas ukrainiečių smūgis į gamyklą Dzeržinsko mieste. Įmonėje buvo gaminamos cheminės medžiagos artilerijos šaudmenims ir aviacinėms bomboms.
G7 lyderiai susitarė suteikti Ukrainai 50 mlrd. dolerių paskolą, kuri bus grąžinta iš lėšų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą. Deja, net ir tokia Vakarų parama yra skysta, turint omeny, jog Ukraina jau kaunasi su Šiaurės Korėjos bei Kinijos plius Irano remiama Rusija.
Rašyti komentarą