Karybos ekspertai: Negrįžtamumo svarba ir (kol kas) pavykusi Kremliaus informacinė ataka

Geopolitiniai postūmiai

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio bandymas perkrauti Vakarus, įgarsinant naująjį taikos planą, kuris, iš esmės, yra kosmetinė senojo versija, susidūrė su šalčiu dvelkiančia partnerių dvejone.

Neaiškus, ne visai rišlus bandymas per Donaldą Trampą priminti Vakarams Bukarešto susitarimus nuo nesu(si)pratimo virto gandais paremta Kremliaus informacine operacija, pastiprinta priešprieša Berlyne ir, kas blogiausia, pačiuose Zelenskio administracijos koridoriuose.

Taikos planas, kurį Ukrainos vadovas jau buvo išdėstęs Vašingtone, liko nepakitęs. Kijevas siekia, kad (1) Ukraina nedelsiant gautų besąlygišką kvietimą prisijungti prie NATO, (2) jos gynybiniai pajėgumai būtų sustiprinti ją toliau apginkluojant, keliant gynybos pramonę, didinant oro gynybos pajėgumus, panaikinant Vakarų ginkluotei taikomus apribojimus bei tęsiant karines operacijas Rusijos teritorijoje.

(3) Vakarų sąjungininkės atgrasytų Rusiją nuo tolesnės agresijos, „dislokuojant jos teritorijoje visapusišką nebranduolinį strateginio atgrasymo priemonių paketą“, (4) JAV, ES ir kiti sąjungininkai pasirašytų susitarimus, kurie leistų bendrai investuoti ir naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais, kurių vertė, pasak V. Zelenskio, siekia trilijonus dolerių ir, galiausiai, (5) po karo, Ukrainos ginkluotos pajėgos galėtų būti panaudotos NATO saugumui stiprinti ir pakeisti dalį šiuo metu Europoje dislokuotų JAV pajėgų.

Kitaip sakant, Ukraina mainais į pagalbą laimint karą prieš agresorę Rusiją Vakarams siūlo ne teritorijas, bet savo gamtinius resursus ir karius, kurie, be Rusijos ordos, šiuo metu pasaulyje yra labiausiai patyrę ir užgrūdinti žiauriose kovose.

Dar vienas labai svarbus dalykas, kurį pagaliau suprato Kijevas, ilgą laiką arogantiškai atmetinėjęs tai, apie ką rašėme ir ko vienas iš šių eilučių autorių beveik prieš metus svarbiam Kijevo pareigūnui primygtinai siūlė prašyti partnerių Vakaruose – NATO ir ES šalių karių dislokavimas Ukrainos teritorijoje. 

Būtent tai, kiek mums yra žinoma, yra vienas iš punktų kalbant apie „visapusišką nebranduolinį strateginio atgrasymo priemonių paketą“ Zelenskio siūlomame plane.

Netrukus po šio plano paviešinimo, Maskva ėmėsi gudraus ir, deja, jau galime konstatuoti, kol kas pavykusio informacinio žaidimo nuteikiant vakarų lyderius ir pačius Kijevo pareigūnus prieš Ukrainos prezidentą ir, žinoma, jo siūlomą planą. 

Vienu metu, daugelis dezinformacijos ir propagandos šaltinių Rusijoje išplatino žinutę, esą Kijevas ruošiasi gaminti branduolinį ginklą, ir, neva, gali tai padaryti per dvi savaites. 

Kaip ir sena, idiotiška, bet labai tinkanti Rusijos trogloditams mulkinti pasaka apie JAV biologinio ginklo laboratorijas Ukrainos žemėje ir antis bei karvelius, užkrėstus virusais, žudančius tik rusų tautybės žmones, sukama „ukrainiečių branduolinės bombos“ tema leido „susirūpinti“ tokia esama padėtimi ir Rusijos fiureriui. 

Putinas penktadienį pareiškė, kad bet koks Ukrainos žingsnis įsigyti branduolinių ginklų negali būti slepiamas ir sulauktų atitinkamo Rusijos atsako. „Rusija neleis, kad tai įvyktų, kad ir kas nutiktų“, – sustiprindamas Kremliaus psichoperantų vykdomą informacinę ataką sakė vladyka žurnalistams. Tokiu būdu, galutinai buvo įtvirtintas išgalvotas naratyvas ne tik Rusijoje, bet ir žiniasklaidos antraštėse Vakaruose.

Maskvos įtakos ir dezinformacijos operacijų asai, mūsų nusivylimui, vėl sužaidė nors ir labai primityviai, bet labai tiksliai ir sukalė sąjungininkų politikus per jų bekiaušes plikes į dešimtuką. Suklaidinti buvo ir patys ukrainiečiai, kurie pašiurpo nuo neva pasirodo nuslėpto „visiškai neplanuoto Zelenskio išstojimo, šantažuojant NATO ir Vakarus, kad jei Ukraina nebus priimta į NATO, tai jai liks vienintelė išeitis – gintis nuo Rusijos agresijos pačiai naudojant branduolinius ginklus“. 

Iš tiesų gi, V. Zelenskis kandidatui į JAV prezidentus Donaldui Trampui sakė, jog Ukrainai dėl jos saugumo reikia arba branduolinių ginklų, arba narystės NATO, tačiau, kadangi po Sovietų Sąjungos subyrėjimo ji atsisakė branduolinių ginklų, įstojimas į NATO yra vienintelis būdas atgrasyti Rusiją. 
Vėliau Ukrainos prezidentas patikslino, kad niekada nesakė, jog Ukraina ruošiasi pasigaminti branduolinį ginklą.

„Mes nekuriame branduolinių ginklų. Prašom neskelbti (tokių) pranešimų“, – sakė jis. Tą pakartojo ir jo administracijos vadovas, bandydamas paaiškinti, kad Ukraina nesvarsto galimybės kurti branduolinį ginklą, o neseniai pasirodę pranešimai šia tema buvo neteisingai interpretuoti prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymai. „Mes neturime tokių minčių apie branduolinį (ginklą), mes jo atsisakėme“, – sakė Andrijus Jermakas analitinio centro renginyje Briuselyje, turėdamas galvoje dar 1994 metais perduotą branduolinį arsenalą Rusijai.

Tačiau sena KGB, o dabar – FSB ir GRU PSYOPS taktika suveikė. Ukrainos vadovas turi aiškintis ką jis pasakė ir ko nepasakė, o paskleista Kremliaus dezinformacija dar labiau sustiprino nepasitikėjimą ir susierzinimą V. Zelenskio atžvilgiu. Ir nors jis Briuselyje kelis kartus tvirtai pakartojo, kad „mes nesirenkame branduolinių ginklų, mes renkamės NATO“, pačios kalbos apie Ukrainos branduolinį ginklą dar labiau gilino Kremliaus padarytą žalą. 

Penktadienį į Berlyną atvykęs JAV prezidentas Džo Baidenas eilinį kartą kalbėjo, kad sąjungininkai privalo „išlaikyti savo ryžtą“ remiant Ukrainą, o jo atsakymas į klausimą dėl ilgojo nuotolio ginklų naudojimo Rusijos teritorijoje buvo lakoniškas: „Šiuo metu nėra sutarimo dėl tolimojo nuotolio ginklų.“

Kaip ir nėra sutarimo dėl Ukrainos kvietimo prisijungti prie NATO. Zelenskiui argumentuojant, kad oficialus Ukrainos pakvietimas į NATO aiškiai parodytų Rusijai, jog V. Putinas negali laimėti, Aljansas pareiškė, kad negali priimti kariaujančios šalies, nes taip sąjungininkai tiesiogiai įsitrauktų į konfliktą su Rusija. 

Šuo klausimu Jungtinės Valstijos ir Vokietija ypač atsargiai vertina bet kokį kvietimą Ukrainai tapti NATO nare, o Vokietijos kancleris Olafas Šolcas į tiesius žurnalistų paklausimus teišspaudė: „Jūs žinote Vokietijos poziciją atitinkamais klausimais. Ji nesikeis.“

Visame šiame „branduolinio V. Zelenskio baubo“, kokiu Rusija bando įtikinti jį esant Vakarus, vertybinio nuopuolio, trypčiojimo ir galimų nerašytų susitarimų su Rusija dėl raudonų linijų neperžengimo fone, Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pademonstravo tvirtą lyderystę ir nedvejodamas pritarė raginimui nedelsiant leisti Ukrainai tapti NATO nare.
„Kvietimas yra pirmas etapas, bet tai būtų tikrumas, negrįžtamumas, taškas, iš kurio nėra kelio atgal“, – sakė L. Kasčiūnas.

Sveikiname ministrą už drąsią paramą Ukrainai. Būdami gal ne visai kuklūs, bet objektyvūs, esame linkę manyti, kad šie Lietuvos politiko žodžiai bent iš dalies buvo atliepti vakar vykusiame pasaulio galingųjų – G7 – susitikime Italijoje. Baigiamajame pareiškime visos septynios šalys parėmė Kijevo „negrįžtamą kelią į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“.

Ir nors šis pareiškimas yra tiek pat miglotas, kiek Vakarų šalių siekis padėti Ukrainai švęsti pergalę, vienas ir tas pats žodis, kurį dieną prieš panaudojo ir Laurynas Kasčiūnas, ir vėliau visas G7, įkvepia ir suteikia vilties.

Negrįžtamumas.

Lūžio taškai

Šeštadienį Kijeve vykusioje bendroje spaudos konferencijoje Ukrainos užsienio reikalų ministras kartu su Prancūzijos kolega pareiškė, kad Šė Korėjos karių dalyvavimas Rusijos invazijoje į Ukrainą sukeltų „didžiulę“ eskalacijos riziką. Ukrainos prezidentas šią savaitę sakė, kad šalis-kalėjimas kartu su Rusija dislokavo karininkus ir ruošiasi atsiųsti 10 000 karių, kurie padėtų Maskvai kariauti.

Žinoma, tiek Rusija, tiek Šė Korėja neigia, kad yra įsitraukusios į ginklų ir karių perdavimą. Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Loidas Ostinas šeštadienį sakė negalintis patvirtinti pranešimų, kad Riebuilis Kimas išsiuntė karius į Rusiją prieš galimą jų dislokavimą į karą Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad toks žingsnis keltų nerimą, jei tai tiesa.

Pietų Korėjos žvalgyba teigia, kad Pchenjanas į Rusijos Tolimuosius Rytus išsiuntė apie 1 500 specialiųjų pajėgų karių, kurie mokysis ir aklimatizuosis vietos karinėse bazėse ir tikriausiai bus dislokuoti kovai kare Ukrainoje.

Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos skyrė sankcijas dviem Kinijos bendrovėms ir su Rusija susijusiai įmonei, kurios gamina ir siunčia atakos dronus, ir įspėjo abi šalis nutraukti bendradarbiavimą. 

Naujos sankcijos taikomos Kinijos bendrovei „Xiamen Limbach Aircraft Engine Co Ltd“, kuri gamina variklius Rusijos tolimojo nuotolio bepiločiams orlaiviams „Harpija“. Priemonės taip pat taikomos Kinijoje įsikūrusiai įmonei „Redlepus Vector Industry Shenzhen Co Ltd“ dėl jos vaidmens siunčiant bepiločius orlaivius ir su ja susijusiam Rusijos asmeniui bei įmonei.

Manoma, kad šie bepiločiai orlaiviai buvo ir yra naudojami prieš karinius ir civilinius taikinius Ukrainoje, griaunant svarbią infrastruktūrą ir didinant civilių ir karių aukų skaičių. „<...> tai yra pirmosios JAV sankcijos, taikomos KLR subjektams, tiesiogiai kuriantiems ir gaminantiems visas ginklų sistemas bendradarbiaujant su Rusijos įmonėmis“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Metju Mileris.

O mes eilinį kartą sakome, kad tai – tiesioginis įrodymas, kad Kinija dalyvauja kare prieš Ukrainą ir ginkluote ar jos dalimis remia teroristinę Rusiją. Jei ne Pekinas, Maskva, jo vasalė, nepakeltų šio karo naštos. Jei ne Maskva, nebūtų blogio ašies. Sunaikinus instrumentą, užgesinus rusišką ugnį kiniško drakono nasruose, pasaulis lengviau atsikvėptų.

Donaldas Trampas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas padėjo pradėti karą su Rusija, nors V. Zelenskis buvo išrinktas tik 2019 m. balandį, praėjus daugiau nei penkeriems metams po to, kai Rusija per pirminę 2014 m. invaziją užėmė Krymą, o vėliau dalį Donbaso.

Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą tęsėsi būtent D. Trampo prezidentavimo laikotarpiu. Tinklalaidėje su Patriku Bet-Deividu D. Trampas pažengė gerokai toliau ankstesnės jo kritikos Zelenskiui atžvilgiu, kalbėdamas, kad Ukrainos vadovas kaltas ne tik dėl to, kad nesugebėjo užbaigti karo, bet ir dėl to, kad padėjo jį pradėti, nors visiems žinoma, kad karas kilo Rusijai įsiveržus į suverenią Ukrainos teritoriją.

„Tai nereiškia, kad nenoriu jam padėti, nes man labai gaila tų žmonių. Tačiau jis niekada neturėjo leisti tam karui prasidėti. Karas yra pralaimėtojas“, – sakė D. Trampas.

Nėra ką pridurti. Viską esame susakę jau daugybę kartų. Didžiulė, galingiausia valstybė pasaulyje, o bėdos su kandidatais į prezidentus kaip kartą ar du metuose antraštėse lyg tarp kitko paminimame užkampyje. Nors gal ir didesnės.

Mūšio linija

Ukraina atakuoja Rusiją bepiločiais ir nuožmiai ginasi Kurske, rytų ir pietryčių fronte. 

Vakar ir šiandien ukrainiečių dronai lėkė į Maskvą ir Vakarų Rusiją, o vietinių regionų pareigūnai (dez)informavo, kad sužeistųjų ar didelės žalos nepranešta. 

Rusijos priešlėktuvinės gynybos daliniai (esą) sunaikino bent vieną Maskvos link skridusį droną, pranešė Rusijos sostinės meras Sergejus Sobjaninas per melo, informacinių operacijų ir klaidinimo programą „Telegram“. Preliminariais duomenimis, Maskvos srities Ramenskio rajone nukritus nuolaužoms, žalos ar aukų nebuvo.

Ukrainiečių drono nuolaužos sukėlė kelis trumpalaikius gaisrus Lipecko srityje Rusijos pietvakariuose, taip pat pranešė srities gubernatorius. Jis pridūrė, kad apie sužeistuosius žinių nėra. 

Briansko ir Oriolo sričių, taip pat esančių Rusijos vakaruose, gubernatoriai pranešė, kad priešlėktuvinės gynybos daliniai ten sunaikino kelis dronus.

Tuo tarpu orda giriasi, kad perėmė Maksimiljanivkos kaimo, esančio mažiau nei už 10 km nuo pagrindinio Kurakhovės miesto Ukrainos rytinėje Donecko srityje, kontrolę. Kurakhovės sektorius, esantis į vakarus nuo Rusijos kontroliuojamo regioninio centro Donecko, yra vienas iš pagrindinių Rusijos nuolatinių reidų per regioną taškų. Rusija spaudžia pasiekti už maždaug 50 km į šiaurę esantį Pokrovsko logistikos centrą.

Vėlai vakare paskelbtame Ukrainos kariuomenės generalinio štabo pranešime teigiama, kad Ukrainos pajėgos per 24 valandas atrėmė 36 iš 45 mūšių netoli Kurakhovės. Devyni susirėmimai tebevyko.
Tęsiama masinė ukrainiečių evakuacija iš Kupjansko. Penktadienį taip pat buvo paskelbtas raginimas masiškai evakuotis į pietus esančiam Pokrovsko miestui, kuris yra pagrindinis Rusijos pajėgų, besiveržiančių į vakarus per Donecko sritį, taikinys.

Kijevo kariai išlaisvino Kupjanską praėjus šešiems mėnesiams po to, kai jį užėmė Rusija per 2022 m. vasario mėn. invaziją, tačiau jis vis dažniau atakuojamas, Maskvai stiprinant puolimą išilgai rytinio fronto.

Toliau į pietus esančiame Donecko regione Kremliaus pajėgos žengia kaimas po kaimo, keldamos grėsmę kitiems svarbiems tranzito mazgams, kurie aprūpina didžiąją dalį Ukrainos rytinių pajėgų.

Pokrovsko karinės administracijos vadovas Serhijus Dobrakas ragina gyventojus skubiai evakuotis, nes nėra galimybių teikti būtiniausių paslaugų. „Jau dabar aišku, kad mieste nebus šildymo“, – cituojamas S. Dobrakas. „Kreipiuosi į miesto gyventojus – jei matote, kad netoliese įrengiami drakono dantys (prieštankinės gaudyklės), nedelskite, susirinkite daiktus ir išvykite. Tai (bus) pavojinga.“

Dėkojame, jei perskaitėte iki galo, leisdamiesi į ilgą kelionę su mumis sekmadienio rytą. Vyksta labai svarbūs dalykai, mūsų uždavinys – perteikti jums pačius svarbiausius, bet kartais, norėdami juos paaiškinti, privalome išsiplėsti. 

Mes dirbame jums, jūs – mums, o visi mes kartu – vardan to, kad būtų priimti teisingi, mūsų, mūsų vaikų ateitį lemiantys sprendimai. Giedras ir taikus dangus virš galvos, ne karas, turėtų būti visų žmonių siekiamybė.