Karybos ekspertai: šviesa visada nugali tamsą

Geopolitiniai postūmiai 

Politikams ir politologams, ekspertams ir diplomatams vis garsiau kalbant apie tai, kad tikimybė susitarti dėl taikos Ukrainoje, artėjant 30-ties dienų paliaubų periodui prie pabaigos, vis mažėja, mes dar kartą norime pabrėžti, kad antraščių norimybė, formuojanti sprendimų priėmėjų iliuzijų pasaulį, neturi nieko bendra su realybe. 

Pirma, jokių 30-ties dienų, kaip ir neva vienašališkai Putino paskelbtų Velykų, paliaubų nebuvo, nes jau antrąją menamos ugnies prieš energetikos infrastruktūrą nutraukimo dieną, teroristinė Rusija raketomis ir aviacinėmis bombomis smogė civiliams objektams. 

Toliau buvo tik blogiau – kuo labiau JAV prezidentas Trampas ir jo administracija stengėsi įtikti fiureriui Kremliuje, tuo žiauresnes civilių skerdynes Ukrainoje dronų ir raketų atakomis vykdė Maskva.

Antra, nebuvo ir jokios tikimybės susitarti dėl taikos. Rusija, kurios normalus, kaip valstybės, būvis yra karas, nesiekė, nesiekia ir nesieks derybų dėl taikos. Jos tikslas yra Ukrainos kapituliacija, NATO ir ES suskaldymas ir, galiausiai, Europos sunaikinimas. 

Su dabartine JAV prezidento Donaldo Trampo ir jo lojalių klerkų pagalba, greitesniam, nei planavo pats Kremlius, Rusijos tikslų įgyvendinimui, trukdo tik Ukrainos užsispyrimas – nenoras pasiduoti.

Turbūt dėl šio netikėto „trukdžio“, laisvės ir demokratijos bastionas už Atlanto, kuriam atstovauja su kiekviena diena ryškesnius despotizmo požymius demonstruojantis prezidentas, nusprendė, kad Jungtinės Valstijos pasitrauks iš pastangų tarpininkauti sudarant Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimą, jei greitai nebus aiškių pažangos ženklų. 

„Greitai, mes norime, kad tai būtų padaryta“, – sakė D. Trampas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose. „Dabar, jei dėl kokių nors priežasčių viena iš dviejų šalių tai labai apsunkins, mes tiesiog pasakysime: „Jūs esate kvaili, jūs esate kvailiai, jūs esate baisūs žmonės, ir mes tiesiog pasišalinsime“. Bet tikėkimės, kad mums to daryti nereikės“.

Taigi, nei per 24 valandas, nei per 24 dienas ar per bet kokį kitą sufantazuotą laiko tarpą, JAV prezidentas nepasodino Putino ir Zelenskio prie vieno stalo ir stebuklingu būdu, „kažkaip“, nenutraukė karo veiksmų, kuo tikėjo kai kurie jo ištikimi gerbėjai Lietuvoje.

Tiesą pasakius, kiečiausiu pasaulio derybininku save laikantis Trampas tik pablogino ir šiaip jau bjaurią geopolitinio saugumo padėtį: Rusija dar labiau suartėjo su Kinija (ir tuo pačiu, aišku, Šė Korėja), o ant snarglių laikęsis Izraelio ir „Hamas“ susitarimas žlugo, išsiverždamas nauja karinių veiksmų banga.

Egipto tarpininkams bandant atgaivinti sausio mėnesį sudarytą paliaubų susitarimą, „Hamas“ atmetė Izraelio pasiūlymą nutraukti ugnį, kuris, pasak teroristų, neatitiko jų reikalavimo susitarti dėl visiško karo nutraukimo. 

Penktadienį Izraelio kariuomenė oro antskrydžiais smogė maždaug 40-čiai taikinių Gazos Ruože, o jos sausumos pajėgos atnaujino valymą Šaburos ir Tel al-Sultano rajonuose netoli pietinio Rafos miesto, taip pat šiaurinėje Gazos dalyje, kur ji perėmė didelių teritorijų į rytus nuo Gazos miesto kontrolę.

Tuo tarpu JAV prezidento administracijos pasiuntiniai ėmėsi naujo darbo – Romoje bandė išspręsti dešimtmečius trunkančią Irano ir JAV priešpriešą dėl Teherano atominių tikslų. 

Donaldas Trampas, prieš kurį laiką grasinęs imtis karinių veiksmų, jei diplomatijos pastangos nepavyks, penktadienį žurnalistams sakė: „Aš esu už tai, kad Iranui, labai paprastai tariant, būtų užkirstas kelias turėti branduolinį ginklą. Jie negali turėti branduolinio ginklo. Noriu, kad Iranas būtų didis, klestintis ir nuostabus“.

Tačiau Teheranas ir toliau tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taiki, nors nuo 2019 m. Iranas pažeidė 2015 m. susitarime nustatytus urano sodrinimo apribojimus ir juos gerokai viršijo, gamindamas daug didesnes atsargas, nei, pasak Vakarų, reikia civilinei energetikos programai.

Aukšto rango Irano pareigūnas, kuris su anonimiškumo sąlyga apibūdino Irano derybinę poziciją naujienų agentūrai „Reuters“, įvardijo Irano raudonąsias linijas: niekada nesutikti išmontuoti urano sodrinimo centrifugų, visiškai sustabdyti sodrinimą arba sumažinti sodrinto urano atsargas žemiau 2015 m. susitarime sutarto lygio. Iranas taip pat atsisako derėtis dėl gynybos pajėgumų mažinimo, pavyzdžiui, savo balistinių raketų programos.

Tai rodo, kad nepaisant JAV prezidento įtikėjimo savo superderybininko galiomis, ir trečiojo konflikto sureguliavimas su blogio ašies valstybe, panašu, baigsis tuo pačiu, kuo ir derybos su Rusija bei „Hamas“ – visišku fiasko, gilinančiu duobę, į kurią smenga žmonijos pastangos gyventi taikoje ir gerovėje.

Lūžio taškai 

Rusijos vladyka Putinas ir Rusijos užsienio teroro reikalų ministras S. Lavrovas, atsakydami į Paryžiuje vykusių Europos bei JAV diplomatų pastangas priartėti prie taikos Ukrainoje susitarimo, pakartojo bekompromisius reikalavimus Ukrainai padaryti didelių teritorinių nuolaidų, pakeisti demokratiškai išrinktą prezidentą V. Zelenskį į Maskvos statytinį, nuginkluoti Ukrainos kariuomenę ir, de facto, atsisakyti suvereniteto. 

Kremliaus ultimatumai apima Ukrainos pasitraukimą iš visų Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių, oficialų narystės NATO siekio atsisakymą bei Rusijos okupuotų teritorijų aneksijos pripažinimą. 

Šios sąlygos, Kremliaus reikalavimu, yra būtinos, kad būtų esą rimtai pradėta kalbėti apie taikos susitarimą. Kitaip sakant, Rusija iš esmės reikalauja vieno paprasto dalyko – visiškos Ukrainos kapituliacijos.

Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų, tačiau žiniasklaidos kanalas „Bloomberg News“ remdamasis su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis skelbia, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios pripažinti, kad Rusija kontroliuos Ukrainos Krymo regioną kaip platesnio taikos susitarimo tarp Maskvos ir Kijevo dalį. 

Toks Amerikos užsienio politikos posūkis reikštų, kad Valstijos ne tik nebėra patikimas Europos partneris. Tai reikštų, kad jos nuo šiol – pats tikriausias Rusijos partneris.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo JAV pasiuntinį Styvą Witkoffą už tai, kad jis užsiminė, jog taikos susitarimas su Rusija priklauso nuo Ukrainos okupuotų teritorijų statuso.

„Manau, kad S. Witkoffas perėmė Rusijos pusės strategiją. Manau, kad tai labai pavojinga, nes jis sąmoningai ar nesąmoningai, nežinau, skleidžia Rusijos naratyvus“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.

„Nemanau, kad jis turi mandatą diskutuoti apie Ukrainos teritorijas, nes mūsų teritorijos priklauso mūsų žmonėms, ne tik mums, bet ir būsimiems ukrainiečiams. Taigi visiškai nesuprantu, apie ką jis kalba“, – pridūrė V. Zelenskis.

Deja, ir Zelenskis, ir Witkoffas, ir jūs, ir mes visi puikiai suprantame, apie ką yra kalbama. Apie pasaulio dalinimąsi, vertybinės politikos degradaciją, naująją stipresniojo, galingesniojo teisę bei aižėjantį stabilumą. 

Sąlyginai ramus ir tingus 80-ties metų po Antrojo Pasaulinio karo tvarkos laikotarpis baigėsi. Mes įžengiame į naują erą, kurios artėjančio chaoso lemiančių priežasčių negalime, o gal ir nenorime, suvaldyti.

Rusijos užsienio teroro reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pagrasino Berlynui, kad Vokietijos raketų „Taurus“ panaudojimas prieš Rusijos infrastruktūrą paverstų Vokietiją „tiesiogine“ karo dalyve.

Toks „smūgis prieš bet kurį Rusijos svarbiausios transporto infrastruktūros objektą... visa tai būtų laikoma tiesioginiu Vokietijos dalyvavimu karo veiksmuose“, – žurnalistams sakė M. Zacharova.

Maskva su nauja jėga nurodinėja senosios Europos šalims, ką jos turi daryti, ir ko nedaryti. Ar mes dar turime savigarbos atsakyti bent žodžiu, ar susitaikysim su pastumdėlio likimu atrodo, belieka, tik retoriniu klausimu.

Mūšio linija 

Per pastarąsias penkias dienas Rusijos pajėgos smarkiai suintensyvino šarvuotosios technikos naudojimą ir mechanizuotus puolimus keliose Ukrainos rytų fronto vietose. Driskiai puola sustiprintos mechanizuotos kuopos dydžio pajėgomis, kurių sąstatuose naudojamos ir pėstininkų kovos mašinos, ir motociklai šalia jų.

Karščiausi taškai – Časiv Jaras ir Novopavlivka, atnaujintas puolimas Zaporižės kryptimi. Ukrainos pajėgoms pavyksta atremti ordos atakas, sunaikinant daugybę rusų šarvuočių. 

Šis mechanizuotų padalinių suaktyvėjimas žymi pokytį nuo ankstesnio veikimo naudojant beveik plikus pėstininkus ir rodo, kad Rusija bando pralaužti Ukrainos gynybines linijas naudodama didesnę ugnies galią.

Be tiesioginių veiksmų ant žemės, Rusijos karo nusikaltėliai raketomis, bombomis ir dronais griauna civilinę Ukrainos infrastruktūrą bei žudo civilius gyventojus Dnipre, Chersone, Nikopolyje, Sumuose, Charkive ir kituose miestuose. 

Nuolatinių oro atakų tikslas yra ukrainiečių oro gynybų sistemų amunicijos atsargos. 

Rusija, ruošdamasi pavasario puolimui, siekia ne tik įsiutinti ir / ar įbauginti ukrainiečius, sąmoningai smogdami civiliams, kaip tai pavyzdžiui, buvo padaryta Sumuose per Verbų sekmadienį. 

Rusijos generalbalvonai pagrįstai mano, kad mažėjant Vakarų paramai, ukrainiečiams ims trūkti oro gynybos priemonių, o tai leistų rusams aktyviau naudoti aviaciją bei raketas/dronus puolimo metu.

Ordos pavasarinio planuojamo puolimo kryptys išlieka nepakitusios – Sumai ir Charkivas. Ukrainiečiai, savo ruožtu, ruošia ištisus blindažus gynybai ir, atrodo, numatoma rusų ofenzyva bus visiška savižudybė.

Šiandien švenčiame Velykas – Jėzaus prisikėlimo stebuklą. Tai – vilties, tikėjimo gėrio pergale, šventė. Linkėdami santarvės, taikos, norime jus visus, mielieji, įkvėpti žinojimu, kad šviesa visada nugali tamsą, nes net pačią juodžiausią naktį, pati blankiausia žvaigždė apšviečia ir rodo kelią. 

Būkime ryškiomis žvaigždėmis, sušildančia žvakės liepsna, rytmečio saulės spinduliu sau ir kitiems.

Tikėkime, nes kas tiki, tas veikia ir laimi prieš blogį.