Kas iš tiesų valdo valstybę: politinė kaukė nukrito - 10 metų trukęs ryšys, kurio niekas neturėjo pastebėti
Vytautas Bakas, žmogus, stovėjęs prie pačių skambiausių parlamentinių tyrimų vairo, prabilo apie sistemą, kurioje „savų“ interesai tampa svarbesni už nacionalinį saugumą.
Paslaptingasis ryšys: Agnė Silickienė ir Saulius Skvernelis
Visuomenei bandoma įteigti, kad dabartiniai skandalai yra tik atsitiktinumai, tačiau tikrovė yra kur kas gilesnė.
Vytautas Bakas atskleidžia, kad ryšys tarp buvusio premjero Sauliaus Skvernelio ir dabar teisėsaugos įtariamos Agnės Silickienės tęsiasi mažiausiai dešimtmetį.
Dar 2015-aisiais, kai S. Skvernelis vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, jo komanda gavo rimtus įspėjimus apie rizikas, susijusias su šia asmenybe.
Nepaisant to, A. Silickienė užėmė strategines pareigas, kuruojančias FNTT, policijos ir sienos apsaugos veiklą, tuo pat metu, kai jos artimiausia aplinka turėjo rimtų problemų su teisėsauga.
Kodėl patyręs pareigūnas ignoravo tokius perspėjimus?
Atsakymas gali slypėti ne tik asmeniniame pasitikėjime, bet ir ilgalaikiuose politiniuose įsipareigojimuose, kurie vėliau lydėjo abu šiuos žmones per visas svarbiausias institucijas.
Pranešėjo istorija: kai valstybė išduoda savo žvalgus
Vienas skaudžiausių Lietuvos politikos epizodų – vadinamoji pranešėjo istorija.
Tomas Gailius, aukšto rango žvalgybos pareigūnas, pastebėjęs galimą specialiųjų tarnybų kišimąsi į prezidento rinkimų procesus, pasielgė taip, kaip reikalauja priesaika – pranešė apie tai parlamentui.
V. Bakas šią situaciją vertina griežtai: tai, kaip su Tomu Gailiumi buvo pasielgta vėliau – jo atleidimas iš tarnybos ir sisteminis puolimas – prilygsta valstybės išdavystei.
Karininkas, kuris siekė apsaugoti demokratinius procesus nuo neteisėto informacijos rinkimo apie kandidatų aplinką, liko vienas prieš visą valstybės mašiną.
Tai buvo aiškus signalas visiems kitiems pareigūnams: tiesa kainuoja per brangiai.
Šešėlis virš Prezidentūros: baltarusiškų trąšų lobizmas
Parlamentinis tyrimas atvėrė dar vieną pūlinį – prezidento aplinkoje esančius asmenis, glaudžiai susijusius su baltarusiškų trąšų verslu. Tai ne tik verslas, tai – Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų įrankis daryti įtaką mūsų politinei sistemai.
V. Bakas pabrėžia, kad prekyba trąšomis veikia lygiai taip pat kaip naftos ar dujų „adata“ – tai būdas pasodinti demokratinę valstybę ant priklausomybės pavadžio.
Faktas, kad tokie lobistai sugebėjo infiltruotis į artimiausią šalies vadovo aplinką, kelia realią grėsmę, kurią politinis elitas dabar bando tiesiog „ištrinti“ iš istorijos, naikinant tyrimų išvadas.
„Politiniai trintukai“ ir ateities viltis
Šiandien stebime pavojingą tendenciją – politikų norą tapti istorijos „trintukais“. Bandymai teisiškai panaikinti pranešėjo komisijos išvadas ar paslėpti surinktus duomenis rodo didelę baimę.
Tačiau, pasak V. Bako, istorijos ištrinti neįmanoma, kol yra gyvų liudininkų.
Lietuva stovi prie kryžkelės: arba mes susitaikysime su nuolat krentančia moralės kartele ir „auksinių tualetų“ politika, arba į valdžią ateis nauja karta, kuri nebijo „susideginti“ vardan padorumo.
Politika nėra tik priėmimai ir raudonos juostelės – tai kova už valstybės galią, kurią nuolat kėsinasi užvaldyti oligarchinės grupės ar svetimų valstybių interesai.
VE.lt įžvalga: Šios atviros išpažintys primena, kad didžiausios grėsmės valstybei kyla ne tik iš išorės, bet ir iš vidinio padorumo deficito.
Kai žvalgybos pareigūnai baudžiami už tiesą, o politiniai ryšiai slepiami po dešimtmetį trunkančia tylos skraiste, demokratija tampa trapi.
Vienintelis priešnuodis tam – viešumas, kurio taip paniškai bijo šešėliniai žaidėjai.
Šaltinis: Vytauto Bako interviu / Lrytas.lt
META aprašymas (SEO): V. Bakas atskleidžia S. Skvernelio ir įtariamosios A. Silickienės ryšio detales, pasakoja apie išduotą pranešėją Tomą Gailių ir šešėlinę įtaką Prezidentūroje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą