Keiksmažodžiai ir jų pavojingumas: esami laisvi ar tik sau meluojantys fariziejai
(1)Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalis. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas: Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Baudžiamas bauda. Už pakartotinį pažeidimą gali būti gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Taip pat už tokį pažeidimą, net ir pirmą kartą padarytą viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.
Daugelis mano klaustų žmonių tokiam valstybės kišimuisi pritaria kaip savaime suprantamam ir tai mane tik dar labiau stebina ir liūdina.
Gražūs ar negražūs žodžiai. Nekeiksmai gali būti labai negražūs, o vadinamieji keiksmažodžiai gali būti labai žaismingi ir net elegantiški.
Bet necenzūriniai? kas tai? tie , kurie nepraeina cenzūros? kokios cenzūros? kieno taikomos? ar išvis teisinėje kalboje ir pozityvioje teisėje dar gali būti naudojama cenzūros sąvoka teisėto veiksmo prasme?
Visi lietuvių kalbos žodžiai, net ir vadinamieji negražūs (kodėl jie negražūs?) yra mūsų turtas, mūsų kultūros dalis.
Ne visada aukštos kutūros dalis, ne visada tos, kurią norime įsileisti į savo namus ar tos aplinkos, kurioje norime būti.
Niekaip neginu tų, kurie didžiuojasi, sakydami, kad štai jie tokie, taip kalba ir ką tu jiems.
Chamas yra chamas.
Bet ar vien dėl fakto, kad yra neaukštos kultūros, asmuo nusipelno būti policine tvarka persekiojamas?
Tai gal ir besiklausantys mūsų estradinių dainų nusipelno būti persekiojami?
Tam yra visuomeninio atstūmimo, ignoravimo, galiausiai gal net tam tikro pasmerkimo būdai.
Be to, yra privatūs susitarimai - pvz. su laidos rengėjais galima pasirašyti sutartį, pagal kurią sąlygų pažeidimas baudžiamas sutartine bauda arba pašalinimu iš laidos ar vėlesniu nebekvietimu (gal sutarčių nutraukimu).
O kuo čia dėta valstybė?
Kuo tai skiriasi nuo dabar išjuokiamo XX a. pirmoje pusėje ir net viduryje policijos vykdyto moterų sijonų ilgio matavimo ar maudymo kostiumėlių ploto pakankamumo vertinimo paplūdimiuose?
Arba nuo privalomos pasų kontrolės viešbučiuose, kad tik nesusituokusi pora neapsigyventų viename kambaryje? ar nuo sovietinių milicininkų vykdyto prievartinio vyrų ilgų plaukų kirpimo?
Ta pati davatkiška viešos dorovės kontrolė ir cenzūra, kuri visai galima rateliuose ir būreliuose, bet vargu ar priimtina valstybei naudojant policiją - tokiu atveju policija tampa dorovės policija.
Nekultūringi, nemandagūs - jie yra ant kiekvieno kampo. Bjauriai keikiamasi visur aplink daugiau negu rūkoma, ištisi visuomenės sluoksniai tai priima kaip normą.
Pvz. spauda plačiai aprašinėja kaip kokia nors k..wa dulkin..si su būriu kažko, nors panaudojus visai ne vietoje ir netinkamus atvejui žodžius įžymybė ir mylisi, neva kažkas pridengiama ir taip padaroma teisėta. Ką mes norime apgauti? Save?
Ir staiga policija su vėzdu? Ką mes čia vaidiname?
Taip policija tampa tik blogu instrumentu bausti pasirinktinais atvejais, apie jokį normos palaikymą nėra net kalbos - tik dviveidiškumas, fariziejiškumas, apsimetinėjimas ir melas. Todėl geriau jokios teisinės kontrolės, negu tokia. Bent jau sąžininga.
Prisiminiau, kaip maždaug 2013 m. amžinatilsį ubagų karaliumi tituluotas V. Šustauskas buvo teisiamas dėl to, kad policininkui paklausus ką turi kelnėse (berods, kelnių kišenė pasirodė išpūsta), atsakė sau būdingai stačiokiškai - b..bį.
Neva tuo policininkas buvo užgautas, šokiruotas, įžeistas ir paliktas be garbės, o aplink visa vieša tvarka buvo smarkiai pažeista ir nukentėjo.
Ir pirmosios instancijos teismas V. Šustauską nubaudė, aiškiai parodydamas, ką supranta apie tai, dėl ko sprendžia...
Gerai, kad apeliacinė instancija pasirodė gerokai lankstesnė ir išmintingesnė, nors motyvai, dėl kurių vėliau teko diskutuoti su bylą nagrinėjusiu teisėju, manę tada nuliūdino.
Kaip rašė tuometė spauda, bylą nagrinėjęs "teisėjas nagrinėjo įvairius žodynus ir paaiškėjo, kad V.Šustausko pavartotas žodis yra ne keiksmažodis, o tiesiog vulgarus lietuviškas žodis".
Labai gerbiau dabar jau į pensiją išėjusio teisėjo S.Lemežio ryžtą nesivelti į tai, bet jau motyvai...
O mes nenorime išmokti pamokų.
Ir tai tik gėlelės.
Kažkodėl niekas nenori kalbėti apie pornografijos, kurios atspalvių pilni delfiai kasdien, dekriminalizavimą.
Nes kriminalizuoti veiksmai, kurie daromi masiškai ir yra tarp plačiausiai paplitusių. Temą nusakantis google paieškos raktažodis yra tarp populiariausių Lietuvoje. Kas netingi, gali pats paieškoti statistikos.
Labai jau nekošerna tema.
Bet tai irgi žmogaus teisių, žodžio ir saviraiškos laisvės tema, tegul ir ne kilniausia jos forma.
Todėl neabejotinai svarbi ir parodanti mūsų tikrą būklę - esami laisvi ar tik sau meluojantys fariziejai.
Būtent melas sau yra pavojingas, o ne kažkokie ten negražūs žodžiai, ką jie tiesmukai ir net gal chamiškai, bet bent jau nemelagingai, benurodytų.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas Vytauto Zeliankos asmeninėje Facebook paskyroje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą