Klaipėdoje per mažai tiltų

Ar dar domitės tuo, kas vyksta mieste? Jau ilgiau nei metus dirba nauja valdžia. Vieni žmonės mano, kad situacija pagerėjo, kiti, kad niekas nepasikeitė. Kokia jūsų nuomonė?

Atkūrę nepriklausomybę gyvename jau 34 metus. Be abejo, kaip ir visa Lietuva, keitėsi ir mūsų miestas. Jame padaryta nemažai gražių darbų. Dabartinį merą Arvydą Vaitkų vertinu labai teigiamai, kaip ir buvusį merą Rimantą Taraškevičių.

Tai žmonės, atėję iš gamybos, tad jiems ūkiniai dalykai labiau suprantami. Svarbu ir kaip sukomplektuojama mero komanda.

Mano supratimu, geras A. Vaitkaus pasirinkimas vicemeru miesto infrastruktūrai paskirti Algirdą Kamarauską.

Nepasakyčiau, kad meras Vytautas Grubliauskas norėjo blogo, bet kiekvienam žmogui sekasi toje srityje, kurioje jis turi gabumų. Vien norėti nepakanka.

Ką pastebite gero mūsų mieste, padaryto pastaraisiais metais?

Džiaugiuosi, kad padarytas geras posūkis tvarkant senamiesčio gyvenamuosius namus ir gatveles. Per 25-30 pastarųjų metų čia nedaug buvo daroma. Dabar skiriama dėmesio fasadams tvarkyti, savivaldybės parama namų savininkams, senamiesčio gyventojams. Tai tikrai geras žingsnis.

Ar turite nuomonę, kaip reikėtų spręsti Biržos tilto problemą?

Jau ne vieną dešimtmetį diskutuojame dėl Biržos tilto. Jo konstrukcija nėra pritaikyta tokiam sunkiasvoriam transportui kaip didieji keleiviniai autobusai su priekabomis.

Tiek jo danga, tiek konstrukcija, matyt, negali atlaikyti tų apkrovų, kurias jis patiria dabar.

Tiltas projektuotas dar sovietmečiu tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) specializuoto instituto „Lengiprotransmost“, pagal to instituto rekomendacijas vėliau darytos ir to tilto rekonstrukcijos.

Mano supratimu, tol, kol nebus nutrauktas didžiųjų autobusų su priekabomis eismas, tol nieko nebus, teks jį vis remontuoti ir remontuoti, išleisti nemažai pinigų, o rezultato nepasieksime. Siūlyčiau nuimti iš šios trasos sunkiuosius keleivinius autobusus, tada tiltas laikys dešimt ar dvidešimt metų.

Mano manymu, tiltų pas mus nėra per daug, tad greičiau reikėtų pastatyti Bastionų tiltą.

Be to, jau reikia galvoti apie dar vieną tiltą, kuris jungtų už Danės upės kairiojo kranto besiformuojančią rytinę Klaipėdos miesto dalį su dabartinio miesto dalimi.

Kas, jūsų manymu, trukdo mūsų miesto vystymuisi?

Pas mus daug partijų, visi politikuoja ir veržiasi į valdžią. Kažkas laimi ir tada reikia užimti postus. Visų norai dideli, bet pritrūksta gebėjimų ir dėl to nukenčia kai kurie dalykai: sulėtėja veiksmai, darbai, keičiasi mąstymas, suvokimas.

Praeina ketveri metai, vėl rinkimai, vėl nauji žmonės ir vėl viskas nuo pradžių. Tokie stabdžiai natūraliai veikia miesto vystymąsi.

Kai meras buvo R. Taraškevičius, sakiau jam, kad jeigu koks namas bus nepadažytas, nieko baisaus, bet jeigu blogai bus prižiūrimos miesto gatvės, bus duobėtos, nesutvarkytos, laiku nerekonstruotos, nublanks visi kiti geri dalykai.

Visada džiaugiuosi, kai miestui vadovauja patyrę žmonės.

Vien noro vadovauti neužtenka, reikia ir sugebėjimų. Kai kada partijos, matyt, neturėdamos tarp savo narių gebančių ir turinčios tik norinčių vadovauti žmonių, padaro meškos paslaugą miesto vystymui. Savivaldybėse turėtų būti mažiau politikavimo.

Ar šiuo metu miesto gatvės yra gerai prižiūrimos?

Vystant gatvių tinklą, tvarkant jas padaryta nemažai. Džiaugiuosi, kad sutvarkyta daug gatvių - ir Liepų, ir Dariaus Girėno, ir Taikos pr.

Pagaliau įrengta Baltijos ir Šilutės plento sankryža, kas turėjo būti padaryta prieš dešimt metų. Viskas užsitęsė dėl kai kurių valdininkų kaprizų arba neišmanymo. Ką padarysi, svarbu, kad šiandien jau turime sankryžą.

Klaipėdos miestas susiformavo taip, kad turime tris svarbias magistrales: Uosto g., Minijos g. iki pat Vakarų laivų gamyklos, Taikos pr., kita magistralė - Liepojos g., Herkaus Manto g., ta pati tiesė eina per miesto centrinę dalį nuo pat šiaurinės dalies, nuo ligoninių miestelio iki pat Jūrininkų pr. pietinėje dalyje. Trečia magistralė - Šilutės pl., Mokyklos g.

Nuo pat 1967 metų, nuo mano veiklos dalyvaujant Klaipėdos miesto vystyme pradžios, kai atėjau dirbti į savivaldybę, turėjau aiškią nuomonę - mieste, kurį upė dalina į dvi dalis, niekada nebus per daug tiltų.

Labai apgailestauju, kad per 34 metus vien tik diskutuojama, o to sąlyginiu pavadinimu Bastionų tilto reikalai iki šiol dar nepajudėjo į priekį.

Iki šiol per Danės upę nepastatėme nė vieno naujo tilto, nors buvo numatyta dar vieno tilto statyba. Jo reikia atsižvelgiant į tai, kad už Danės upės kairiajame krante į rytų pusę nuo Tauralaukio iki Liepų g. bus vystomi gyvenamieji kvartalai.

Susisiekimas per Danės upę darosi kaskart vis sunkesnis tiek per piko valandas ryte, tiek vakare.

Ką jūs darytumėte kitaip tvarkant miesto gatves?

Mano supratimu, padaryta smulki klaidelė. Kai vystėme Klaipėdos miestą, pradedant nuo Senojo turgaus pietine kryptimi Taikos pr. iki dabartinės Sausio 15-osios g., miestas jau buvo užstatytas.

Nuo Sausio 15-osios g., Paryžiaus Komunos g. link ir toliau Kauno g. link užstatymas buvo padarytas toks, kad ateityje būtų galima išplatinti Taikos pr.

Kas padaryta? Per pastaruosius 5-10 metų įrengtos parkavimo aikštelės, o eismo juostų neatsirado. Įdėti pinigai. Grįžti dabar prie išplatinimo žymiai brangiau kainuos.

Transporto srautui nuo Sausio 15-osios g. iki Kauno g. palikta tik viena eismo juosta, nes kita atiduota visuomeniniam keleiviniam transportui. Manau, tuometinė valdžia nepakankamai įvertino situaciją. Tokios klaidelės nieko gero neduoda.

Kadangi jūs prisidėjote sprendžiant miesto vystymo klausimus ir sovietmečiu, paklausiu, kodėl Klaipėda vystėsi į ilgį, o ne į plotį?

Anais laikais buvo svarstoma, ar miestas turi būti vystomas į plotį, į rytus nuo Kuršių marių, nuo jūros, ar į ilgį. Reikėjo priimti sprendimą ir rengti miesto generalinį planą (dabar bendrasis planas).

Pagrindinis klausimas buvo, kaip aprūpinti miestą geriamuoju vandeniu. Požeminiai šaltiniai Vakarų regione, aš jau nekalbu apie Klaipėdą, pradedant nuo Plungės, yra riboti.

Geologijos valdyba buvo nustačiusi, kiek reikia paimti geriamojo vandens Klaipėdos miesto poreikiams. Buvo svarstoma, iš kur jo paimti.

Po ilgų debatų nutarta, kad Klaipėdą reikia aprūpinti iš Minijos upės paimtu vandeniu, kuris į miestą patektų per Vilhelmo kanalą. 1971-1972 metais nuspręsta pietinėje miesto dalyje vystyti trečiąją vandenvietę. Tai ir nulėmė miesto vystymąsi į ilgį.

Ar pasitvirtino tas sprendimas su trečiąja vandenviete?

Jau praėjo daug metų, laikai kiti. Nesuprantu, kodėl atsisakyta antrosios vandenvietės. Dabar mieste geriamo vandens poreikis žymiai sumažėjo, nes pasikeitė ir statybos, ir gamyba, tad mažiau reikia geriamojo vandens.

Bet tai, manau, yra laikinas dalykas. Tai reikia vertinti su 15-20 metų - ne mažesne perspektyva.

Kokie miesto vystymo tempai bus po šitiek metų, šiandien gal ir sunkoka pasakyti. Elektros tinklus, dujotiekį galima lengviau nutiesti, o aprūpinimo vandeniu klausimas išlieka labai aktualus visais laikais.

Per tuos daugiau nei 30 metų neteko man skaityti programos, kuri atskleistų situaciją 20-30 metų į priekį, kiek augant Klaipėdos miesto gyventojų skaičiui pramonei gali reikėti geriamojo vandens ir kaip miestas juo bus aprūpintas.

Prieš 40-50 metų, trūkstant geriamo vandens Klaipėdoje, susikooperavus kelioms įmonėms - „Klaipėdos naftai“, Valstybinei rajoninei elektrinei, gelžbetonio gamykloms - buvo pastatytas techninis vandentiekis, kuris per parą duodavo iki 15 tūkst. kubinių metrų vandens.

Paskui tas vandentiekis joms pasidarė nereikalingas ir buvo likviduotas neatstatomai. Taigi ir dabar, ir ateityje Klaipėdoje bus naudojamas tik geriamasis vanduo.

Kaip jūs vertinate norą dėl uosto ir pramoginės laivybos poreikių iškelti trečiąją vandenvietę?

Tai, kad uostas vystosi pietine kryptimi, yra ir pliusų, ir minusų, bet tai jau būtų atskira tema. Pirmiausia, reikia atsakyti į klausimą, iš kur ne tik šiandien, bet ir po 15-30 metų Klaipėdos miestas gaus geriamojo vandens, turint omenyje, kad miestas augs ir gyventojų skaičiumi, ir pramonės, kuri naudoja geriamąjį vandenį, apimtimi.

Atsakymas turi būti gana aiškus ne tik Klaipėdos savivaldybės lygmeniu, bet ir 2021 metų rugsėjį Vyriausybės patvirtinto Lietuvos teritorijos bendrojo plano lygmeniu. Manau, šiuo klausimu turi labai rimtai susirūpinti ir dabartinė, ir būsimos miesto valdžios.