Koks bus ateities Klaipėdos atvirukas: bačkos ir kaminai ar patogiam žmonių gyvenimui skirti statiniai?

Tai yra kryptingų visos miesto bendruomenės pastangų rezultatas. 

Tačiau tai nėra visiems suprantama ir garantuota tendencija. Vis dar pasitaiko bandymų, vardan verslo interesų, atsukti laiką atgal ir įsiterpti į miestiečių gyvenimo ritmą su miesto centrui svetimais industriniais statiniais.

Uosto įmonės gigantiškos bačkos miestiečių panosyje

Klaipėdoje nutinka paradoksai. Visiškai neseniai miestas visam pasauliui pristatė naujai atstatytą Klaipėdos pilies bokštą. 

Atraktyvus statinys iš esmės pakeitė centrinės miesto dalies vaizdą. Dabar pilies bokšto panorama atsiveria pačiu netikėčiausiu rakursu iš įvairių Klaipėdos senamiesčio gatvelių  vietų. 

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, kaip siektiną tikslą ateityje, įvardino visos pilies komplekso atstatymą.

Paradoksas yra tame, kad, kaip rodo Google maps duomenis, tik už 2,2 km nuo istorinės Klaipėdos piliavietės, uoste veikianti UAB „Bega“ įmonė miesto teritorijoje nori statyti grandiozinių rezervuarų kompleksą.

Pagal įmonės planus naujas inžinerinis statinys atsirastų žemės sklype, esančiame Žuvėdrų Tako g. 4, kur šiuo metu yra nenaudojami valymo įrenginiai.

Įdomu yra tai, kad UAB „Bega“ atstovai savo teisę statyti tokio tipo naują terminalą grindžia tuo, kad miesto BP (Bendrajame plane) šioje vietoje numatyta „Pramonės ir sandeliavimo teritorija“. 

Papildomai skleidžia informaciją, kad šiai teritorijai yra „įteisinę“, taip vadinamą „Sanitarinę apsaugos zoną“ (SAZ). 

Dar labiau keista, kad į ją papuola ir šalia esantys gyvenamieji namai, ir net viešbutis „Aurora“, kurie apie tokią situaciją sužinojo tik kilus diskusijoms apie planuojamus statyti rezervuarus.

Paaiškėjo, kad įmonė remiasi jau seniai neegzistuojančios SSRS laikais, kažkada priimtam sprendimui, teritoriją priskirti planuotiems statyti celiuliozės gamybos atliekų valymo įrengimų kompleksui. 

Nors jie, taip ir nebuvo paleisti į eksploataciją, bet šiandien UAB „Bega“ atstovai manipuliuoja tokiu absurdišku SAZ-o teisėtu egzistavimu.

Visame Klaipėdos uoste, vadinamieji SAZ- ai buvo panaikinti. 

Jeigu išimtinai vienai bendrovei Sanitarinė apsaugos zona yra palikta, tai kyla labai rimtų klausimų Aplinkos ministerijos tarnautojams: kokiu pagrindu tokia privilegija yra palikta?

Numatomame objekte būtų pastatyta 11 naujų rezervuarų. 2 iš jų būtų itin dideli: kiekvieno rezervuaro skersmuo siektų 32 m, užimamas plotas 804 kv.m., aukštis- 18,7 m, talpa- 11 000 kubinių metrų. 

Pagal projektą, kiti 9 rezervuarai būtų šiek tiek mažesni- 17,30 m aukščio ir 20 m skersmens. 

Bendra sumanyto statyti rezervuarų komplekso talpa siektų net 60 700 kubinių metrų. Tokio skysčio tūrio pakaktų užpildyti net 24 olimpinius baseinus. 

Pramoninį rezervuarų kompleksą, kuris užimtų apie 8500 kv.m. plotą, yra numatyta apjuosti 3,5 m aukščio betonine tvora.

Sakoma, kad saugyklose bus tik aliejus, bet ar tikrai?

UAB „Bega“ pageidaujamo statyti rezervuarų komplekso projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad minėti rezervuarai būtų užpilami tik aliejaus jūra ir niekuo daugiau. 

Vagonais ir sausumos transportu į įmonę atvežamas aliejus būtų pumpuojamas į naujuosius rezervuarus, o iš jų į laivus. 

Tačiau, kalbinti specialistai atkreipia dėmesį, kad pastatytų rezervuarų technologinės savybės ir įdiegta valdymo sistema gali būti naudojama, bet kokiai skystai medžiagai transportuoti. Įskaitant ir naftos produktus ar chemines medžiagas. 

Nėra jokių garantijų, kad pasikeitus krovinio nomenklatūrai ar sudarius naujus sandorius, naujuose talpose gali būti saugomi žmonėms ir aplinkai kur kas pavojingesni kroviniai.

Minijos gatvę reikėtų pervadinti į „cisternų“ gatvę

Industrinio projekto vystytojai argumentuoja, kad dabar esančiame sklype stovi apleisti, jau daugelį metų niekam nereikalingi valymo įrenginiai. 

Neva, vystant naują projektą, sklypas būtų tvarkomas.

Reikėtų pastebėti, kad čia yra blefavimo, nes sklypas jau seniai galėjo būti sutvarkytas ir integruotas į miesto erdves, tų pačių šeimininkų, jeigu ankstesnės miesto valdžios būtų principingai to reikalavusios. 

Tikėkimės dabartinė valdžia kitaip žiūrės į tokių apleistų teritorijų priežiūrą.

Pagal projektą, didelio skersmens ir aukščio rezervuarus planuojama pastatyti vieną šalia kito. Juos ketinama išdėstyti taip, kad rezervuarų kompleksas, žvelgiant iš Minijos gatvės pusės, atrodytų kaip vientisa, daugiau, kaip 80 m ilgio ir apie 20 m aukščio, siena. 

Ji ypač akcentuotai iškiltų šalia esančių pastatų, kurie yra tik 1-2 aukštų. Užuojauta, šalia gyvenančių šeimų bendruomenei. Akivaizdu, kad tai būtų didelis vizualinės taršos šaltinis urbanizuotoje miesto centrinėje dalyje. 

Kinai turi Didžiąją Sieną, žydai didžiuojasi savo Raudų siena, Klaipėdoje atsirastų „bačkų“ siena.

Jeigu bačka gali būti sandėliu, tai kodėl vonia negali būti baseinu?

Projekto autoriai teigia, kad jie remiasi Miesto Bendrojo (BP) plano patvirtintais sprendiniais ir nieko neleistino nedaro. Bet ar tikrai?

Klaipėdos miesto savivaldybė, dar 2021 m. patvirtino miesto Bendrąjį planą. Atskirais sprendiniais plane siekiama sumažinti ir kompaktizuoti pramonės bei sandėliavimo zonas, kurios kelia diskomfortą šalia esančiai gyvenamajai aplinkai.

Žemės sklypas, esantis Žuvėdrų Tako g. 4, pagal Klaipėdos miesto Bendrąjį planą patenka į Rumpiškės rajono dalies, pavadintos Fabriko kolonijos, teritoriją.

Iš tiesų, kaip ir teigia vystytojai, minėtas žemės sklypas yra priskirtas pramonės ir sandėliavimo zonai. Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad čia tikrai galėtų būti vykdoma sandėliavimo veikla. 

Tačiau, Bendrajame plane yra numatyta labai svarbi detalė. Tokios paskirties statiniai gali atsirasti tik vystant neužstatytus sklypus. Tuo tarpu, minėtame sklype jau daugelį metų stovi vandens valymo įrenginiai. 

Vadinasi, kad šioje vietoje statyti naujų pramonės ar sandėliavimo objektų negalima, nes ji yra užstatyta.
Rezervuarų prilyginimas sandėliams irgi reikalauja didelės fantazijos. Pagal tokią logiką, visos egzistuojančios talpos gali būti prilyginamos sandėliams. 

Taip interpretuojant, net ir vonią galima laikyti baseinu.

Bendrojo plano rengėjai, turbūt nesitikėjo tokių, toli siekiančių „pritempinėjimų“ ir sandėlį funkciškai bei architektūriškai pirmiausiai suprato, kaip sandėlį, o ne bačką.

Kita vertus, mieste yra sėkmingų sandėlių pavyzdžių, kada jie urbanistiškai, komerciškai, socialiai pritaikomi miestiečių gyvenimo poreikiams. 

Toje miesto dalyje, kur gyvena žmonės, veikia paslaugų įstaigos, turi būti leidžiama statyti visuomenei priimtinus statinius. 

Šalia „Švyturio“ arenos pastatyti sandėliai būtent ir atspindi urbanizuotos miesto dalies poreikius ir darnią Klaipėdos plėtrą. 

Šis sandėlys įrengtas su administracinėmis patalpomis ir komerciniais plotais. 
Tai nieko neturi bendro su „sandėlio“ samprata, kurią bando išrasti rezervuarų komplekso statytojai.

Miesto bendruomenė šokiruota

Stebina, kad tokio svarbaus ir daug klausimų keliančio, miesto centrinėje dalyje objekto  statyba planuojama, vengiant plačios visuomenės diskusijos. Jau iš anksto aliejaus bačkose norima paskandinti miestiečių teisę reikšti savo nuomonę ir pastabas. 

Projektas pradėtas ruošti dar 2022 metais. Jau nuo tada numatomo projekto viešinimas nebuvo atliktas tinkamai. Nebuvo informuoti šalia gyvenantys žmonės, verslą vykdančios įmonės. 

Nors projekto įgyvendintojai viešai teigia, kad dėl griovimo darbų reikėjo pakartotinai atlikti ekspertizę, visgi, poveikio aplinkai vertinimo procedūra neatlikta. Kodėl tai yra vengiama padaryti? 

Būtina prisiminti ir tai, kad šalia suplanuoto naujo rezervuarų komplekso ( 60 000 kūbinių metrų), UAB „Bega“ jau valdo 80 000 t talpos skystų trąšų terminalą, 11 500 kubinių metrų skystų maisto produktų terminalą bei 6500 kubinių metrų skystų chemijos produktų terminalą.

Miesto centrinėje dalyje veikianti uosto įmonė savo talpose vienu metu galėtų laikyti daugiau kaip 150 000 kubinių metrų įvairių skysčių (įskaitant tuos, kurie pavojingi tiek aplinkai, tiek žmonėms). 

Tai yra milžiniškas kiekis medžiagų, todėl esant tokiai situacijai, atliekant poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, yra būtina sistemingai įvertinti aplinkybių visumą. 

Tai gali būti nepalanku įmonei. Nepaisant to, yra teisėtas viešasis interesas ir žmonių teisės gyventi saugioje, sveikatai nepavojingoje aplinkoje.

Lygiai taip pat, nerima kelia tai, kad naują terminalą norima statyti išvengiant detaliojo planavimo procedūrų. 

O tuo pačiu išvengiant projekto derinimo su aplinkinių sklypų valdytojais, atsakingomis už miestiečių gerbūvį ir saugią aplinką institucijomis. 

Juolab, kad nuo suplanuoto rezervuarų komplekso labai nedideliu atstumu būtų gyvenamieji namai, viešbutis, kitų ūkio subjektų vykdomos veiklos. 

Dar daugiau, šalia rezervuarų komplekso atsidurtų saugomi nekilnojamųjų vertybių sąrašo pastatai, esantys Nemuno g. 51 bei Lakštučių g. 6.

Matydami, kad šis „aliejumi“ išteptas projektas slysta pro įgaliotų priežiūros institucijų rankas, aplinkinių gyventojų bendruomenė, šalia esantys verslai, skambina pavojaus varpais ir kreipėsi į Savivaldybę, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Visuomenės sveikatos centrą, Aplinkos apsaugos agentūrą, Kultūros paveldo departamentą, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. 

Prašoma stabdyti šio projekto įgyvendinimą, nes jis neatitinka miesto bendruomenės interesų, pažeidžia žmonių teises į saugią ir nepavojingą sveikatai gyvenamąją aplinką, galimai pažeidžia galiojančius teisės aktus bei kelia pavojų miesto vizualinei taršai, aplink gyvenančių žmonių ir verslo įmonių gyvenimo bei veiklos kokybei.

Kaip teigia gyventojai, ir pats aliejus nėra jau toks nekaltas produktas. Plaukai šiaušiasi vien nuo minties, jeigu tokiais neramiais laikais atskristų dronas ir pataikytų į rezervuarus.

Kokio masto katastrofa ištiktų, jeigu užsidegtų toks milžiniškas kiekis aliejaus miesto centre. Šiai dienai mes matome kaip tokie dalykai vyksta Ukrainoje ir kokios skaudžios viso to pasekmės.

Klaipėdos architektų organizacijos skepsis projektui

Rezervuarų terminalo projektas svarstytas ir Lietuvos architektų rūmų regioninės architektų tarybos posėdyje.

Po ilgų diskusijų, Klaipėdos architektai konstatavo, jog nors Klaipėdos miesto Bendrasis planas ir leidžia projektuoti pramonės ir sandėliavimo objektus šiame konkrečiame sklype, bet iššaukia urbanistinį konfliktą, kai greta miesto dalies centro zonos planuojamos pramonės ir sandėliavimo teritorijos su leistinu 20 m aukščio užstatymu.

Tarybos nuomone būtina nedelsiant peržiūrėti ir keisti BP sprendinius šioje ir analogiškose situacijose, kad tokių konfliktų būtų galima išvengti ateityje. 

Rezervuarų terminalo projektas neatitinka darnaus vystymosi principų ir urbanistinio integralumo kriterijų. 

Tuo pačiu, architektai rekomendavo savivaldybės administracijai keisti BP sprendinius bei leistinus svarstomų teritorijų užstatymo parametrus pagal miesto poreikius, siekiant mažinti pramonės ir sandėliavimo teritorijas miesto centro dalyje bei ribojant uosto ūkinę, fizinę ir vizualinę plėtrą į miesto teritoriją.

Kova dėl Klaipėdos ateities dar nebaigta

Šiuo metu sprendžiasi, koks Klaipėdos miesto veidas bus ateityje? 

Ir kiek kokybiškoje aplinkoje gyvens klaipėdiečiai? Kokią mes Klaipėdą paliksime po savęs, ateinančioms kartoms? 

Klaipėdos savivaldybė, įvertinus teisinius argumentus ir vystomo projekto neatitikimą BP raidei bei dvasiai, statybos leidimo „Begos“ rezervuarų terminalui neišdavė. 

Bet panašu, kad kova dėl Klaipėdos ateities dar nebaigta. Per daug pastatyta ant kortos, kad taip ramiai uosto verslo įmonė savo ketinimų atsisakytų...

Autorius išreiškia savo asmeninę nuomonę ir atsako už rubrikoje „Nuomonės“ paskelbtus duomenis