Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius: Kai ant savivaldos visus šunis karia

Savivaldybių asociacija tapo dokumentų iš ministerijų savivaldybėms persiuntėja. Savivaldybės asociacijai moka metinį nario mokestį, Kretingos rajono savivaldybė už 2025 m. sumokėjo 26 tūkst. eurų, tai didelė pinigų suma. 

Jeigu LSA mums deramai atstovautų, nė žodžio prieš nesakyčiau, deja, taip nėra. LSA metinis biudžetas – beveik 1,9 mln. eurų, dirba 21 darbuotojas. 

Manau, už tokius pinigus galime pasamdyti labai gerus advokatus, kurie užsiimtų savivaldybių lobizmu. 

LSA lyderystės, veikimo sprendžiant savivaldybių reikalus pasigendame nuolatos ir, jeigu situacija negerės šių metų pabaigoje, manau, iš LSA išstosime. LSA darbu taip pat nepatenkintos didžiosios šalies savivaldybės, rudenį, rugsėjį, turėtume diskutuoti ir spręsti dėl LSA ateities. 

Merai pasigedo LSA veikimo dėl akcinės bendrovės „Via Lietuva“ savivaldybėms perduodamų dalies respublikos kelių. 

Tie keliai savivaldybėms turėtų būti perduoti nuo 2026 m. sausio 1 d., tačiau iki šiol neaišku, kas juos prižiūrės, greideriuos, „lopys“. Nėra išspręsta, jei tame kelyje yra tiltas, kas jį tvarkys, rekonstruos. 

Yra savivaldybių, kurios nori prisiimti vieną ar kitą kelią, kuriam remontuoti eilė nežinia kada prieis, ar išvis prieis. Tokį norą yra išreiškusi mūsų kaimynė – Klaipėdos rajono savivaldybė, turinti tikslą ir galimybių greičiau tuos kelius sutvarkyti. Žinant mūsų savivaldybės galimybes, gaunamas Kelių priežiūros programos lėšas, būsime nepajėgūs tinkamai prižiūrėti dar ir naujai iš „Via Lietuva“ perimtus kelius. 

Štai mums nori perduoti kelio Kretinga–Darbėnai–Skuodas ruožą per Darbėnus, tame ruože yra tiltas, kurio remontui reikia kosminių pinigų – milijonų eurų.

Didžiuojamės mūsų Savivaldybės pasiekimais sveikatos apsaugos, švietimo srityse. Pavyzdine šalyje yra tapusi mūsų Kretingos ligoninė, net gydytojų ligoninei nebetrūksta, tai gero vadovavimo įstaigai rezultatas. 

Tačiau turime grėsmę – viršplanines paslaugas Valstybinė ligonių kasa apmoka tik 50 proc. 

Ką tai reiškia mūsų ligoninei, kurios operacijų planas per metus yra 1 tūkst. 100, o per penkis šių metų mėnesius ligoninės chirurgai jau yra padarę 1 tūkst. 300 operacijų. 

Pagal tokią apmokėjimo tvarką ligoninė gali negauti nuo 800 tūkst. eurų iki 1 mln. eurų – tai lėšos gydytojams išlaikyti. Iki vasaros vidurio gydytojas atlieka operacijas ir jam už jas sumokama 100 proc., o už kitą pusmetį atliktą darbą – 50 proc.? Kai šalies didžiosioms ligoninėms Valstybinė ligonių kasa už visas paslaugas sumoka visus 100 proc. 

Esant tokiai neteisybei, Kretingos ligoninė vėl gali prarasti gydytojų, kito medicinos personalo. Ir vėl jų trūks, ieškosime tų, kurie dirbtų už mažus atlyginimus.

Gyventojams vos spėjus pasidžiaugti labai reikalinga pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslauga, metų viduryje jos teikimas sustabdytas. 

Savivaldybei buvo pranešta, kad paslauga stabdoma išnaudojus šiemet tam skirtas lėšas. Ką pasakyti ligoniui? Nebevežame, nes valstybė pinigų pritrūko? 

Rugsėjį Savivaldybės taryboje spręsime, galbūt pavyks iš viršplaninių Savivaldybės biudžeto lėšų skirti ir paslaugą tęsti, nors taip neturėtų būti teisinėje valstybėje.

Švietime neišspręstas klausimas dėl mokinių skaičiaus III–IV gimnazijos klasėse. Jeigu klasėje yra mažiau negu 21 mokinys, Savivaldybė 50 proc. klasei išlaikyti lėšų turi skirti iš savojo biudžeto. 

Naujų mokslo metų pradžioje 21 mokinio klasėse galime neturėti Vydmantų ir Salantų gimnazijose, tokiu atveju, kad šios mokyklos neprarastų gimnazijos statuso, Savivaldybei iš biudžeto prisidėti teks apie 100 tūkst. eurų. 

Merai siūlė, kad savivaldybės atlygintų ne pusę nustatyto klasės komplekto išlaidų, o tik už komplektui trūkstamus mokinius. LSA ir čia miega – atsakydama pasiūlė susitvarkyti švietimo įstaigų tinklą savivaldybėse.

Trūksta policijos pareigūnų, ir kiekviena savivaldybė šią problemą atskirai bando spręsti, visokiausiais „bonusais“ siekia juos privilioti. Kretingos rajono savivaldybė skiria 5 tūkst. eurų įsikūrimui, suteikia nuolaidų į baseiną. 

Ką daryti mažosioms šalies savivaldybėms, kurių galimybės menkesnės? Medikų, policininkų, mokytojų trūksta visose savivaldybėse, ir visur savivalda paliekama viena pati tą spręsti.

Vyriausybė gražiai, įtikinamai pateikė mokinio padėjėjo pareigybę, jos reikalingumą. Pareigybė reikalinga, nes yra vaikų, kurie paprasčiausiai yra kitokie – labai aktyvūs ar per daug liūdni, bet jie irgi turi gauti išsilavinimą.

Mokinio padėjėjus vėlgi savivaldybėms išlaikyti užkrovė. Ir šiais metais mokykloms administruoti, mokinio padėjėjams išlaikyti Savivaldybės biudžete suplanuotų pinigų neužtenka, papildomai reikės iki 2,8 mln. eurų. Tai dar vienas neišspręstas ir rajono Savivaldybei spręsti paliktas klausimas.

Nuo 2026 m. iš savivaldybių nori paimti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir atiduoti valstybės gynybai. Kretingos rajono savivaldybė šiandieną atiduoti turėtų apie 800 tūkst. eurų, o Savivaldybės metiniam biudžetui augant ši suma didės. 

Nepritardami tokiam savivaldybių pajamų mažinimui, pagalbos kreipėmės ir į LSA, kuri persakė mūsų išreikštą poziciją Vyriausybei, Seimui, tačiau nedaro jokių žingsnių, kad tą sustabdytų.

Vasarį su kolegomis iš kitų savivaldybių lankiausi Briuselyje. Su Lietuvos europarlamentarais kalbėjomės ir apie 2021––2027 metų ES paramą Lietuvai, ar nėra galimybių pratęsti tos paramos panaudojimo laikotarpį. Vasarį didžiausią pažangą iš ES valstybių padariusi Airija buvo panaudojusi 11 proc. paramos, kitos valstybės mažiau ir gerokai mažiau. 

Lietuva yra palyginti neblogoje pozicijoje, pirmame dešimtuke, bet tai neguodžia, žinant, kad per dvejus likusius metus teks įvykdyti didžiumą su ES parama susijusių projektų, ir rangos darbams sukritus į dvejų metų laikotarpį, auga tų rangos darbų kaina, didėja finansinė našta tiek savivaldybėms, tiek valstybei. Mums buvo atsakyta, kad paramai panaudoti skirtas laikotarpis keičiamas nebus.

Dar praėjusią vasarą iš 13-os ES 2021–2027 m. paramos laikotarpio programų Lietuvoje suderintos buvo tik 6-ios, nežinojome, pagal kokius kriterijus dirbsime, nors jau buvo praėję finansinio laikotarpio 3 metai. 

Ir šiandieną Centrinė pirkimų organizacija dar stabdo ES paramos lėšų panaudojimo procesą vertindama, pervertindama savivaldybių projektus ES paramai gauti, gaišdama laiką paklausimais, kai rangos darbai brangsta ne dienomis, o valandomis. 

Todėl visi projektai, kuriuos planavome įgyvendinti už 2–3 mln. eurų gali kainuoti gerokai daugiau. ES paramą Kretingos rajono savivaldybėje esame suplanavę Akmenos upės Kretingoje pakrančių sutvarkymo, bendruomeninio gyvenimo namų statybos, socialinio būsto plėtros, lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ renovacijos projektams, žalinimo projektui bei kt. 

Dalies vandentvarkos, vandenviečių sutvarkymo projektų turėjome atsisakyti dėl besikeičiančių reikalavimų, finansavimo taisyklių keitimo: iš pradžių rajono Savivaldybės prisidėjimas buvo 50 proc. projekto kainos, vėliau – 80 proc., ir tokia našta – apie 2,8 mln. eurų – Savivaldybės biudžetui būtų buvusi per didelė. 

Išeitį rado Savivaldybės įmonė „Kretingos vandenys“, geriamojo vandens kokybės neužtikrinančias vandenvietes sutvarkys ūkio būdu ir keliskart pigiau – 14 vandenviečių už 338 tūkst. eurų.

Per visą Lietuvą bus su 2021–2027 m. laikotarpio ES parama vykdomų projektų, kurių dėl išaugusių rangos darbų kainų savivaldybės nepajėgs įgyvendinti, ir ateis laikas, kai dėl tų įstrigusių projektų ministerijos pirštais badys į savivaldybes, kad šios nesugebėjo pasinaudoti joms tekusia ES parama.

Treti kadencijos metai, kai savivalda dirba pagal naują modelį, pagal kurį daug daugiau galių suteikta merui. 

Meras gali pasirinkti savo komandą. Mano komanda labai stipri, esame labai daug padarę, politinio komiteto Kretingos kraštas rinkimų programą per pusę kadencijos jau įvykdė ar šiuo metu įgyvendina 80 proc., valdančiosios koalicijos – apie 75 proc.

Džiugina pastarųjų metų pokyčiai rajono švietimo, sveikatos apsaugos srityse, čia esame vieni lyderių respublikoje. Iš duobės išlipo „Kretingos vandenys“, šiek tiek buksuoja Autobusų parkas, bet, manau, susitvarkys. 

Visi Savivaldybės projektai vykdomi sklandžiai, nevilkinami, kaip anksčiau, metų metais. Sėkmingai vykdome ir rajono sporto aikštynų atnaujinimo programą, iki kadencijos pabaigos atnaujinsime ir Salantų bei Vydmantų gimnazijų stadionus, pradėsime rengti stadionų Kartenoje ir Jokūbave rekonstrukcijos projektus. 

Teisingas sprendimas buvo Šaulių stadiono Kretingoje rekonstrukciją skaldyti į 2 dalis, nuo stadiono rekonstrukcijos atskirti tribūnų ir su jomis susieto pastato atnaujinimą. Stadiono rekonstrukcijos darbai netrukus bus baigti, tribūnas su pastatu sutvarkysime bendradarbiaudami su „Minijos“ futbolo klubu.

Naujame savivaldos modelyje neišspręsta liko vicemero pareigybė: vicemeras negali pavaduoti mero vedant Tarybos posėdį, tai nonsensas. 

Dabar merą, prireikus, pavaduoja vienas Tarybos narių ir jis netenka balsavimo teisės, tuo metu sprendžiant klausimus, priimant sprendimus nebeatstovauja savo rinkėjams. 

Vicemeras būna labiau įsigilinęs į sprendimų projektus negu merą pavaduojantis Tarybos narys, geriau žino siūlomų sprendimų esmę, nes Savivaldybėje dirba kiekvieną dieną. Vicemeras negali pasirašyti Savivaldybės dokumentų, kuriais meras, administracijos direktorius dabar yra užversti. 

Dalis savivaldybių tą problemą sprendžia nusižengdamos įstatymui ir įsteigdamos administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybę. 

Situacijos absurdiškumą dėl merui, administracijos direktoriui tenkančių dokumentų gausos patvirtina ir blaškymasis per tuos dvejus metus: finansinių dokumentų našta kadencijos pradžioje mūsų Savivaldybėje buvo užkrauta merui, vėliau ją perdavėme administracijos direktoriui, paskui vėl iš direktoriaus – merui.

Kitas klausimas: kam tarnauti ateinančiam merui reikalinga programa, kai jis yra vykdomoji valdžia? Kas atsitiktų su mero programa, jeigu meras neturėtų jam palankios Savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos? 

Savivaldos modelis, Vietos savivaldos įstatymas turi keistis, būti tobulinamas, tam pritaria dalis savivaldybių merų – turėtume merui sugrąžinti Tarybos nario teises, teisę balsuoti. 

Rudenį LSA šia tema inicijuosime diskusiją. Siūlysiu Savivaldybės modelį: meras, vicemeras, administracijos direktorius ir jo pavaduotojas. Didesnėse savivaldybėse vicemerų gal ir daugiau reikėtų.

Savivaldybes iš visų valstybės institucijų gyventojai vertina geriausiai. Nuolat kartojame Seimui, Vyriausybei – pasitikėkite savivalda, suteikite jai daugiau galių, teisių.