Kuriuo keliu vis dėlto nueis rajono savivalda?

Tiesa, pats meras tikėjosi, kad pastaruoju susitikimu bus padėtas taškas užsitęsusiame ginče tarp Savivaldybės administracijos ir Darbėnų bendruomenės. Ar mero viltys pasiteisino? Ar jo ketinimais galima patikėti?

Grįžkim į Darbėnus, kurie, kaip ir daugelis Lietuvos miestelių, seniūnijų, turi savo herbą. Darbėnų herbas vaizduoja keturių kelių susikirtimus, ir ne be reikalo. Simboliška, kad šiuo metu kaip tik verda keturių skirtingų interesų kova: verslo grupuočių, atvykėlių investuotojų, vietos savivaldos ir bendruomenės narių.

LR vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi LR Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę.

Ši teisė įgyvendinama per savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą. Savivaldybės priimti sprendimai neturi pažeisti įstatymu garantuotų atskirų gyventojų teisių, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant savivaldos reikalus, veiklos viešumo ir skaidrumo, ir pan.

Deja, pastarųjų dviejų mėnesių įvykiai parodė, kad savivaldybė atsiribojo nuo savo tiesioginių principų, tai yra nuo atsakomybės savo bendruomenei, nuo teisėtumo.

Po paskutinio kovo 8-osios Kretingos rajono savivaldybės mero susitikimo su bendruomene išryškėjo ir praraja santykyje su Tarybos nariais. Tarybos opozicija nebuvo informuota apie Tarybos daugumos ir mero nuomonės pasikeitimus. Vidinės kovos ir politinės ambicijos bujoja bendruomenės interesų sąskaita.

Taip neturėtų būti. Bendruomenė neturėtų tapti politinių žaidimų dalyve ir įkaite. Bet tai, matyt, neišvengiama.

Bet grįžkime prie paskutiniojo susitikimo su gyventojais, kuriame jau trečią kartą nuskambėjo mero ir dabar jau ir Tarybos daugumos pažadas „Darbėnuose vandenilio ir metanolio gamyklos neleisime statyti.“

LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PAV) numato, kad jeigu nebuvo rengiama PAV programa, o tik ataskaita – šiuo atveju taip ir yra, tai savivaldybės taryba per 20 darbo dienų po ataskaitos gavimo gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Deja, bet iki šios dienos visi mero žodžiai – tai tik skambūs pažadai, neturintys jokios teisinės galios...

Kaip teisinė praktika rodo, net ir esant pradiniam sutarimui su bendruomene, įvykiai gali pakrypti paskutinę minutę priešinga kryptimi. Ir tokios kalbos, kad „Artimiausiu metu susitiksiu su investuotojų atstovais ir pasakysiu, kad gamyklos toje vietoje nebus“, neatrodo rimtai.

Esant teigiamam PAV sprendimui, kažin, ar meras ras teisinių argumentų investuotojams neleisti keisti žemės sklypo paskirties, kuri jau numatyta Bendrajame rajono plane, ir neleisti statyti cheminės gamyklos.

Dar reiktų paminėti, kad PAV įstatymas numato, jog PAV subjektai, tarp jų ir savivaldybės administracija, jei savivaldybės taryba nėra priėmusi neigiamo motyvuoto sprendimo, turi pateikti savo išvadą, kurioje taip pat gali išsakyti savo nepritarimą, tačiau ši išvada nesustabdo PAV veikimo, nes lemiamą sprendimą vis tiek priima Aplinkos apsaugos agentūra.

Teismų praktikoje taip pat numatyta, kad PAV subjektas – rajono savivaldybės administracija – neturi teisinio pagrindo atsisakyti suderinti pareiškėjo užsakymu parengtos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, motyvuodamas aplinkybe, jog šiai ataskaitai nepritarė visi viešo svarstymo metu dalyvavę suinteresuotos visuomenės atstovai arba siekiant santarvės bendruomenėje.

Laikydamasi vietos savivaldos principų, rajono savivaldybės administracija privalo įvertinti, ar suinteresuotos visuomenės atstovų nurodomos ir vietos savivaldos institucijų kompetencijai priklausančios aplinkybės, dėl kurių jie išreiškia nesutikimą su parengta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, yra teisėtos ir motyvuotos.

Be to, rajono savivaldybės administracija turi atsižvelgti į poveikio aplinkai vertinimo organizatoriaus (užsakovo) ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo šiais klausimais pateikiamus argumentus, ir priimdama neigiamą sprendimą, privalo aiškiai nurodyti tokio sprendimo aplinkybes, argumentus ir teisinį pagrindą.

Trumpai tariant, rajono Savivaldybės administracija kaip niekad turi artimai bendrauti su suinteresuota bendruomene, išgirsti jos nuomonę, rimtai įvertinti jos turimą surinktą informaciją, aiškiai suvokti vietos savivaldos kompetenciją, funkcijas ir savo rajono strategines vizijas bei galimas pasekmes.

Tik tokiu atveju priimtasis sprendimas galutinai nesupriešins Savivaldybės administracijos bei mero su Darbėnų seniūnijos bendruomene.