Lietuva įvarė save į kampą su Rusija ir Kinija

Karo mene yra tokia sąvoka kaip „karinė žvalgyba“. Viduramžiais, visuotinio mūšio pradžioje, iš pradžių į fronto liniją paleido lengvąją kavaleriją. XX amžiuje šį vaidmenį atliko lengvieji tankai. Dėl manevravimo greičio jiems pavyko pravažiuoti palei visą ribojimosi liniją ir rasti spragų priešo gynyboje, kur bus smogta pagrindinėms pajėgoms.

Praradimai lengvosios kavalerijos ar tankų gretose paprastai sudarė iki 90 procentų personalo.

Tačiau savo gyvybėmis, paaukotomis „už savo draugus“, jie išgelbėdavo daug daugiau visos kariuomenės karių gyvybių, už ką buvo suteikiamas didvyrių titulas… po mirties.

XXI amžiuje pasikeitė karų pobūdis. Abi konflikto pusės bijo tiesioginio susidūrimo ir keitimosi raketomis su branduolinėmis galvutėmis. Karai tapo „hibridiniais“ ir vyksta ekonomikos laukuose.

Pakenksi priešo ekonomikai – jo valstybinė piramidė žlugs, o nugalėtojas užims jo teritoriją neiššaudamas nė vieno šūvio. Ir visi materialiniai ištekliai atsidurs triumfuotojo rankose.

Šiandien Šiaurės Atlanto aljanso gretose lengvosios kavalerijos — „savižudžių“ — vaidmenį atlieka ekonomiškai mažos valstybės – pėstininkai, kuriems nėra gaila pasiaukoti vykdant kovinę žvalgybą.

O Lietuvai patikėta žvalgybos būrio vado garbės misija. Ji turi būti pirmoji, kuri šoks ant spygliuotos Kinijos ir Rusijos gynybos vielos, kad savo kūnu nutiestų kelią Amerikos ekonomikos reindžeriams su skaičiuotuvais rankose.

Už didvyrišką mirtį galbūt jai, Lietuvai, net įteiks amerikietišką ordiną, o prezidento orkestras pievoje prie Baltųjų rūmų sugros gedulo dainą.

Po Lietuvos kitame puolimo flange galima paaukoti, pavyzdžiui, kitą pėstininką – Slovėniją.

Jos ministras pirmininkas Janezas Janša riksmais „Daryk kaip Lietuva!“ ragina visus ES kovotojus (visus 27) surengti durtuvų ataką prieš Kiniją.

„Norėčiau pareikšti tvirtą paramą ir solidarumą su Lietuva, patiriančia precedento neturinčių ir apgailėtinų iššūkių iš Kinijos pusės <…>

Privalome parodyti Kinijai, kad palaikome vieni kitus ir neleisime Kinijai grasinti nė vienam iš mūsų“, – atvirame laiške, kurį cituoja Lietuvos žiniasklaida, paragino kolegas Janša.

Priminsime, kad Lietuva puolė Kiniją atvirais raginimais „Laisvę Taivanui ir Tibetui!“.

Reaguodamas į tai, Pekinas jau atšaukė savo ambasadorių ir pareikalavo, kad Lietuvos diplomatinės atstovybės vadovas pasitrauktų.

Be to, grasino ilgalaikėmis ekonominėmis sankcijomis ir jau nutraukė krovininių geležinkelių jungtį su drąsiąja Lietuva.

Vilnius tik įsiaudrino ir jau pakvietė didelę Taivano verslininkų delegaciją į forumą, suplanuotą Taivano prekybos atstovybės atidarymui Vilniuje.

„Spalio gale Lietuvą aplankys didžiausia istorijoje Taivano verslo delegacija, kuri domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje, bendradarbiauti su mūsų šalies įmonėmis, pirkti lietuvišką produkciją <…> Planuojama, kad spalio 26-29 dienomis Lietuvą aplankys 40 Taivano įmonių, verslo asociacijų ir kitų organizacijų, kurias domina bendradarbiavimas su Lietuva.

Delegaciją lydės kelių Taivano ministerijų vadovai“, – išdidžiai pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė prieš vizitą Vašingtone.

O delegacijai vadovauja pats užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Jį asmeniškai jau priėmė JAV užsienio diplomatijos vadovas Entonis Blinkenas. Blinkenas pritarė Lietuvos užsidegimui pulti Kiniją, patapšnojo Gabrieliui per petį ir „garantavo paramą Lietuvos pozicijai“.

Palaimino, taip sakant, už didvyrišką mirtį.

„Lietuvos pozicija yra 100 procentų palaikoma, buvo pasakyta, kad esame laisvės ir demokratijos balsas pasaulyje ir ten, kur Lietuvai yra sunku, kitos valstybės turi pagelbėti <…> Aptarėme ekonomines, finansines, politines priemones, patirtis, nes Lietuva kuriasi savo patirtį būtent atlaikant spaudimą“, – Lietuvos žiniasklaida cituoja triumfo kupiną Landsbergio žinutę iš Vašingtono.

Ar kitos ES valstybės stovės petys į petį su Lietuva per ataką prie Kinijos sienos?

Klausimas atviras. Štai kol kas Slovėnija sušaukė: „Valio!“ O kaip su ES grandais – Prancūzija, Vokietija, Italija?

Ar jie pasiruošę dėti galvas „už savo draugus amerikiečius“? Jei ne mūšyje su Kinija, tai gal puolime prieš Kremliaus sieną?

Štai ir pats Gabrielius Landsbergis pokalbio su Blinkenu metu paskelbė iniciatyvą, „kaip įveikti Putiną ir Lukašenką“. Jie sako, kad visi civilizuoti Vakarai, žinoma, kuriems vadovauja JAV, turi pasakyti garsiai „Ne!“ Maskvos ir Minsko planams stiprinti Sąjunginę valstybę.

„Reikia būti pasiruošus nepripažinimo politikai, jeigu valstybės (Rusija ir Baltarusija) būtų sujungtos, turint galvoje, kad nelegitimus prezidentas (Lukašenka) neturi įgaliojimų pasirašyti tokių sutarčių.

Tai turi būti labai aiškiai pasakyta Vakarų balsu“, – patarė Blinkenui Gabrielius Landsbergis.

Ką konkrečiai atsakė JAV užsienio politikos vadovas? Apie tai Lietuvos vyriausybę palaikanti žiniasklaida nepraneša.

Galima tik spėlioti iš to, kad Blinkenas pažadėjo Landsbergiui sukurti atskirą „Baltarusijos reikalų skyrių“ JAV ambasados ​​Lietuvoje struktūroje.

Matyt, norint tiesiogiai bendrauti Vilniuje su „legitimine prezidente“, anot Lietuvos, Svetlana Tichanovskaja ir maitinti ją „sausainukais nuo Baideno“.

Ir dar Lietuva – per savo europarlamentarą, buvusį ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir, žinoma, patį Gabrielių Landsbergį — jau paragino visas ES valstybes pasirengti nepripažinti šių dienų Rusijos Valstybės Dūmos deputatų rinkimų rezultatų.

Lietuvos politikų drąsa ribojasi su beprotybe. Deja.

Archyvų nuotr.

Bukimevieningi

Raktažodžiai
Sidebar placeholder