„Lietuva lietuviams“ ir diskusijos apie lietuvybę: Ar Lietuva tampa priešiška baltarusiams?

Gali atrodyti, kad Lietuvoje verda tarpetninis konfliktas, apie kurį prieš penkerius metus niekas negirdėjo. Iš kur jis kilo ir ar tikrai egzistuoja?

Liepos 28-osios rytą Dmitrijus ir Olga Furmanovai, kaip įprasta, atėjo atidaryti savo baltarusiškų suvenyrų parduotuvės siauroje gatvelėje senojo Vilniaus centre.

Vieta perpildyta žmonių, todėl Olgos per daug nenustebino išdaužtas langas. „Manėme, kad taip atsitiko todėl, kad čia daug barų, gal kas nors negražiai pasielgė“, - pasakoja ji BBC.

Tačiau tada pora pastebėjo ant sienos užrašą „grįžkite namo, baltarusiškos kiaulės“.

Dmitrijaus Furmanovo parduotuvė tapo vandalų taikiniu 2024 m. vasarą/  Autoriaus nuotrauka / Instagram

„Pretenzijų Lietuvai nėra“

Teoriškai galima daryti prielaidą, kad NATO šalyje, esančioje už 30 kilometrų nuo Baltarusijos sienos, kai kurie vietiniai gyventojai nelabai džiaugiasi baltarusiais dėl įtarimų dėl ryšių su Baltarusijos režimu.

Tačiau Dmitrijaus ir Olgos istorija yra klasikinis politinių pabėgėlių kelias.

Į Vilnių jie persikėlė po 2020 m. rinkimų, abu Baltarusijoje buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dmitrijus buvo sulaikytas Gardine, Sovetskaja aikštėje, kai rinko parašus už kandidatę į prezidentus Svetlaną Tihanouską.

Olgos ir Dmitrijaus tėvai paskelbė bado streiką ir dešimt dienų miegojo gatvėje prie pat įėjimo į ikiteisminio sulaikymo centrą. 

Olga į Vilnių išvyko 2020 m., o Dmitrijus - iš karto išėjęs iš kalėjimo, praėjus pusantrų metų po sulaikymo.

„Manau, kad būtent šis Oli su tėvais veiksmas turėjo įtakos tokiam mažam terminui“, - sako Dmitrijus.

Olga (dešinėje) miega gatvėje per bado streiką.

Dabar vandalų suvenyrų parduotuvė Vilniaus centre yra pagrindinis šeimos su mažamečiu vaiku pajamų šaltinis.

„Būtent Lietuvai, lietuviams nėra jokių pretenzijų. Mes manome, kad tai ne Lietuva, tai greičiausiai [Aleksandro] Lukašenkos provokacija, kad susipyktų, atvirkščiai, baltarusiai ir lietuviai“, - sako Olga.

„Galbūt kažkas tiesiog chuliganiškai elgėsi...“

Nuo to laiko praėjo penki mėnesiai, per kuriuos vandalai užpuolė dar penkis su baltarusių bendruomene susijusius pastatus.

Rugsėjo 3 d. buvo išdaužyti Ivano Luckevičiaus muziejaus Vilniuje langai. Spalio 26 d. nežinomi asmenys padegė to paties pastato duris ir raudonais dažais apipylė baltarusių freską.

Įtarimai vėl krito ant vietinių barų.

„Pirmą kartą galvojome [...] na, nėra kaip, žinote, čia toks rajonas, bet kas gali ateiti, gal tiesiog kažkas chuliganiškai elgėsi. 

O antrą kartą [...] čia irgi buvo parašyta, kaip, baltarusiai, išeikite. [...] Jau buvo aiškiau“, - sako centro savanoris Jevgenijus Keppulas.

Jevgenijus tiksliai nežino, kas stovi už šių išpuolių, bet mano, kad tai „specialiai apmokyti žmonės“, kurie „kursto situaciją“.

Baltarusijos kultūros centro savanoris Jevgenijus Keppulas sako, kad vandalai jų namą užpuolė du kartus: išdaužė langą, padegė duris ir apipylė freską dažais

„Pirmiausia tai palanku Kremliui, - sako jis. - „Jų tikslas - apskritai destabilizuoti padėtį Europos šalyse ir, taip sakant, kurstyti tautinę ir tarpetninę, tarpvalstybinę nesantaiką.

Rugsėjo 4 d. nežinomi asmenys šaudė į patalpų, kuriose vyko Baltarusijos bažnyčios pamaldos, langus. 

Lapkričio 5 d. ant gretimo pastato, kuriame įsikūręs baltarusių restoranas „Karchma 1863“, sienos atsirado užrašas „Lietuva lietuviams“.

Rugsėjo 5 d. ant pagalbos baltarusių ir ukrainiečių pabėgėliams centro „Dapamoga“ vartų liko užrašas „Baltarusijos parazitams čia ne vieta“.

2024 m. lapkričio mėn. vandalų išniekintas restoranas Vilniuje / Autoriaus nuotrauka / Instagram

„Žmonės, kurie praėjo kalėjimus“

„Dapamoga“ - tai trijų aukštų, 700 kvadratinių metrų ploto dvaras Vilniaus pakraštyje. Jį supa pramoninės teritorijos, o praeivių beveik nėra. Vargu ar vandalai čia galėjo užklysti atsitiktinai.

Namas priklauso Natalijos Kollegovos šeimai, kuri prieš 24 metus persikėlė į Lietuvą iš Baltarusijos. Natalija taip pat mano, kad už vandalizmo stovi kaimyninių šalių režimai, tikriausiai pasamdę ką nors Lietuvoje. 

Ji sako, kad Baltarusijoje buvo areštuotas jos turtas, be to, jai jau seniai iškelta baudžiamoji byla dėl pagalbos į ES pabėgusiems tautiečiams.

Natalija Kollegova sako, kad Baltarusijoje jai iškelta baudžiamoji byla dėl pagalbos pabėgėliams

Po 2020 m. rinkimų, kai Lietuva atidarė humanitarinį koridorių politiniams pabėgėliams, Natalija pradėjo juos apgyvendinti dėl pandemijos ištuštėjusiuose šeimos viešbučiuose. Tarp jų yra ir dvaras, kurį ji vadina „baltarusiška pilimi“.

„Trečiame aukšte vienu metu gyvena apie 20 žmonių, pirmas aukštas skirtas renginiams, apačioje yra sandėlis su humanitarine pagalba ir virtuvė. Bet kada galima ateiti išgerti arbatos ir pajusti kažkokią giminystę“, - sako ji.

Natalija rodo kambarius su židiniu ir tinkuotomis lubomis, sakydama, kad namas kadaise priklausė čigonų baronui. Atvykome prieš pat monospektaklį apie emigraciją; tokie renginiai tradiciškai suburia žiūrovus „pilyje“.

Virtuvėje kažkas pjausto sumuštinius, kažkas dalina saldumynus, visi paeiliui siūlo arbatą. Antrame aukšte, salėje su Baltarusijos vėliavomis ir istorinėmis nuotraukomis, kažkas stato kėdes spektakliui. Svetainėje su židiniu svečiai iš Varšuvos susipažįsta su tautiečiais iš Bresto.

Tūkstančiai baltarusių migrantų praėjo pro pagalbos centrą „Dapamoga“.

„Tai žmonės, išgyvenę kalėjimus“, - sako Natalija. Pasak jos, per organizaciją praėjo daugiau kaip du tūkstančiai žmonių: kažkas ateina išgerti arbatos, kažkam reikia kažkur pernakvoti, kažkam reikia padėti susitvarkyti dokumentus. Ne visiems pasiseka.

„Pilies“ prižiūrėtojas yra mokslų daktaras, tęsia Natalija, jis 11 metų kalėjo Baltarusijoje. Jam buvo leista gyventi Lietuvoje.

Yra vaikinas su specialiaisiais raidos poreikiais, neįgalusis, kuris dvejus metus kalėjo griežto režimo kolonijoje už dalyvavimą protestuose, kur „mėtė akmenukus“. Jis taip pat kol kas gyvena Lietuvoje.

Buvo viena mergina iš lesbiečių poros, kurią Lietuva laikė grėsme nacionaliniam saugumui. Jai teko išvykti į Lenkiją.

„Dapamogos“ centras sako, kad kas trečias asmuo turi problemų dėl legalizacijos Lietuvoje.

„Tokios lengvos legalizacijos baltarusiams kaip po 20 metų dar nėra buvę (...) 2020 m. lietuviai gyveno kaip baltarusiai“, - sako Natalija.

Dabar, praėjus beveik trejiems metams nuo karo pradžios ir beveik ketveriems metams po protestų Baltarusijoje, apie 30 proc. prieglaudos „klientų“ sulaukia atsisakymų, sako ji. Pagrindinė priežastis - grėsmė nacionaliniam saugumui.

„Patriotas iki gyvo kaulo“.

Garsiausias atvejis atsisakymų virtinėje - Vasilijaus Veremeičiko, kuris dabar yra kažkur Baltarusijos kalėjime ir, pasak jo žmonos Jevgenijos, gali sulaukti mirties bausmės, istorija.

 Kitaip tariant, jam gresia mirties bausmė.

„Aš labai pykstu ant Lietuvos dėl visos šios situacijos, dėl to, ką jie nuolat daro su baltarusiais“, - sakė ji. - Žiūrėkite, Rusijos Federacija įvedė užsienio agento stigmą. 

Baltarusija turi ekstremizmo stigmą. Lietuva pasiėmė stigmą - grėsmė nacionaliniam saugumui. Ir pagal ją apibendrinami patys absurdiškiausi atvejai“.

Jevgenija mano, kad jos vyras Vasilijus buvo nepagrįstai laikomas grėsme nacionaliniam saugumui.

Su Jevgenija susitikome jos namuose viename iš Vilniaus bendrabučių rajonų. Ji gyvena su dukra ir Sibiro katinu, nuotoliniu būdu dirba IT srityje ir svajoja grįžti namo.

Su Vasilijumi susipažino mokykloje, vėliau jis įstojo į Karo akademiją ir šešerius metus tarnavo Baltarusijos kariuomenėje. Ji tam neprieštaravo.

„Vasia visada buvo labai patriotiškas. Ir tikriausiai dėl savo amžiaus jis kažkaip romantizavo Baltarusijos kariuomenę. Jis tikėjo, kad ji gali padėti mums išsilaisvinti iš kažkokios... nežinau... Rusijos įtakos“, - sako Jevgenija.

Paskui, pasak jos, Vasilijus nusivylė ir suprato, kad Baltarusijos kariuomenė „nėra ta vieta, kuri kažkada kažkur kažką išgelbės“. 

Po 2020 m. rinkimų Jevgenija buvo sulaikyta du kartus ir gavo dvi administracines bylas, Vasilijus`- dvi baudžiamąsias bylas.

Jam pavyko išvykti į Ukrainą, tačiau netrukus prasidėjo didelis karas su Rusija.

Jevgenija ir Vasilijus susipažino dar mokykloje.

„Vasia labai apgailestavo, kad 14-oje klasėje tarnavo Baltarusijos kariuomenėje. Jis neturėjo galimybės būti Donbase. Bet jis visada sakydavo, kad jei jie (Rusijos kariuomenė - BBC) pasieks Kijevą, jis būtinai ten bus“, - prisimena Jevgenija.

Jau 2022 m., pasak žmonos, Vasilijus dalyvavo Kijevo srities (Bučos, Irpino) išvadavime Kastuso Kalinovskio pulke, suformuotame daugiausia iš baltarusių savanorių. Ten jis buvo sučiuptas, paskui kovėsi Mykolajivo srityje. Tada pulke kilo konfliktas.

„Jis man pasakojo, kad miega su granata po pagalve, nes labai bijojo pulko vadovybės“, - prisimena Jevgenija.

„Jis norėjo grįžti į karą.“

Buvęs Kalinovskio pulko savanoris Oleksandras Klačko su Vasilijumi susipažino brigados „Azov“ bazėje Kijeve. „Kartu su juo dalyvavau savo pirmojoje kovinėje išvykoje. Man tai buvo šturmas. 

Lozovajos kaimo Chersono ir Nikolajevo sričių pasienyje užėmimas. Ir mes net turime bendrą nuotrauką. Sėdime ten viename griovyje“, - sako jis.

Būtent šturmuojant Lozovajos kaimą, pasak Aleksandro, Kalinovskio pulke prasidėjo konfliktas: pulko vadovybė davė įsakymą atsisakyti dalyvauti operacijoje, o ukrainiečių vadovybė tikėjosi baltarusių paramos. Vasilijus nuėjo.

Po šio epizodo, pasak Aleksandro, sekė kiti, Vasilijaus santykiai su buvusia pulko vadovybe galutinai sugedo. Tačiau šių metų vasarą pulko vadovybė pasikeitė, ir dabar buvę kolegos aktyviai stengiasi padėti Veremeičikui.

Vasilijus Veremeičikas ir Aleksandras Klačko buvo Kalinovskio pulko savanoriai 

„Vasilijus Veremeičikas tikino, kad būtent šis konfliktas su buvusia Kalinovskio pulko vadovybe iškrėtė šį piktą pokštą su tuo, kad vėliau, kai jis norėjo grįžti į Ukrainą į karą, [jam] buvo neleista įvažiuoti“, - sako Oleksandras.

Apie draudimą įvažiuoti į Ukrainą Vasilijus sužinojo jau Lietuvoje, kur atvyko aplankyti žmonos ir dukters. Ten jis kreipėsi dėl leidimo gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslu.

„Vasilijus buvo pasirengęs paaukoti savo gyvybę, kad sustabdytų šį karą“, - sako Jevgenija.

Po dešimties mėnesių atėjo atsisakymas. Lietuvos valdžios institucijos Vasilijų laikė grėsme nacionaliniam saugumui dėl jo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje. Taigi jis atsidūrė Gruzijos gyventoju, Eugenija liko Lietuvoje.

Iš Gruzijos Vasilijus išvyko atostogauti į Šri Lanką, susitiko su šeima, o paskui nusprendė gyventi Vietname, nes „ten buvo pigūs bilietai. Vietname jį sulaikė vietos žvalgybos tarnybos.

Ji pasakoja, kad iš Vietnamo Vasilijus buvo pervežtas į Maskvą, o iš ten - į Baltarusiją, kur Kalinovskio pulkas pripažintas teroristine organizacija. 

Šeimos pasamdytam advokatui su juo susitikti neleidžiama, o Jevgenija nežino straipsnių, pagal kuriuos Vasilijus kaltinamas: „Bet jei kalbėsime teismų praktikos kalba, visa ši istorija atitinka aukščiausią bausmę Baltarusijoje. Tai yra mirties bausmė.“

„Tariamai kovojo už Ukrainą.“

„Vasilijaus Veremeičiko atvejis rodo [...], kokia padėtis yra su Baltarusijos veteranais ir jų šeimomis, iš tikrųjų mums nėra jokios sisteminės paramos“, - sako Aleksandras Klačko.

Jis pats kaip tik dabar laukia dokumentų Lietuvoje ir sako, kad jei grįš į Baltarusiją, jam gresia apie 25 metus kalėjimo už dešimt baudžiamųjų bylų. 

O Lietuvoje jis neturi teisės nei į darbą, nei į medicininę priežiūrą - nepaisant žaizdų ir negalios „dėl Bachmuto“.

Kalbamės vienoje iš Vilniaus aikščių, kur baltarusiai kiekvieną savaitę rengia piketus ir bando pasiekti vietos valdžią.

Aleksandras negali grįžti į Baltarusiją. O Lietuvoje jis neturi teisės nei į darbą, nei į medicininę priežiūrą - nepaisant jo negalios

Aleksandras negali grįžti į Baltarusiją. Lietuvoje jis neturi teisės į darbą ar medicininę priežiūrą - nepaisant jo negalios.

Kaip tik dabar Lietuvoje darbą pradeda nauja Vyriausybė, kurios vadovas Gintautas Paluckas rinkimų naktį BBC pareiškė, kad reikėtų peržiūrėti požiūrį į pabėgėlius iš Baltarusijos.

„Mes, kaip valstybė, kaip visuomenė, raginame nuo režimo bėgančius baltarusius atvykti į Lietuvą. Ne visi atvykusieji yra politiniai pabėgėliai. 

Kai kurie yra tiesiog ekonominiai migrantai, atvykę į Lietuvą ieškoti galimybių. Ir tai nėra blogai, nes jie prisideda prie mūsų ekonomikos“, - sakė G. Paluckas. - Viena iš dabartinės (dabar jau buvusios - BBC) vyriausybės klaidų buvo bandymas pakeisti sąlygas.“

Pasak jo, grėsmė nacionaliniam saugumui egzistuoja, tačiau ją būtų galima pašalinti atliekant kruopštesnius patikrinimus. 

Tokie patikrinimai kelia problemų daugeliui baltarusių, tačiau Lietuva mano, kad be jų šalis būtų pernelyg pažeidžiama provokacijų ir sabotažo atžvilgiu.

Lietuvos parlamento Nacionalinio saugumo komiteto vadovas Gedrimas Jeglinskas mano, kad Lietuva yra atsakinga už į Lietuvą atvykusių baltarusių patikimumą.

Jis mano, kad sprendimas dėl Veremeičiko yra teisingas:

„Ten, žinoma, yra daug detalių ir jos yra suskirstytos į kategorijas. Jis (Veremeičikas) neva kovojo Ukrainos pusėje prieš Rusiją. 

Bet tai taip pat, žinote... kaip buvęs žvalgybos pareigūnas ir kaip kiekvienas, kuris domisi šia sritimi ir dabar dirba šioje srityje kaip [nacionalinio saugumo] komiteto pirmininkas, sakyčiau, kad tai būtų gera maskuotė. Puiki. [...] Mums turi būti aišku, kad .... būtent taip galėtų pasielgti Rusijos ar Baltarusijos agentai, tai būtų gudri technika.“

Kieno Vilnius

Migracijos departamento duomenimis, 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 58 tūkst. užsieniečių, 2024 m. pradžioje - jau 222 tūkst. 

Per penkerius metus beveik keturis kartus - nuo 2 proc. iki 7,7 proc. išaugo ne Lietuvos pilietybę turinčių žmonių dalis. Dauguma užsieniečių yra baltarusiai, ukrainiečiai ir rusai.

Remiantis 2023 m. pabaigoje atliktos sociologinės apklausos duomenimis, lietuviai iš šių trijų grupių geriausiai elgiasi su ukrainiečiais, blogiausiai - su rusais. Baltarusiai yra per vidurį. Tuo pat metu daugiau respondentų pasisakė prieš politinių pabėgėlių priėmimą nei už - 47 % prieš 44 %.

Gedrimas Eglinskas sako, kad Lietuva vis dar pasirengusi ištiesti pagalbos ranką bėgantiems nuo totalitarinių režimų: „Mes visada buvome demokratijos švyturys.

Tačiau jis pripažįsta: toks didelis užsieniečių skaičius savaime yra iššūkis bet kuriai šaliai, ypač mažai Lietuvai.

Per didelė gyventojų dalis, nemokanti valstybinės kalbos, iš karto tampa tarpusavio įtarumo ir etninių konfliktų priežastimi.

2023 m. rugpjūtį žiniasklaidoje pasirodė istorija: kažkoks baltarusių migrantas viename iš vietinių barų neva bandė įrodyti lietuviams, kad Vilnius yra istoriškai baltarusiškas, o ne lietuviškas miestas.

Lietuvos žiniasklaida antrus metus diskutuoja apie „litvinizmo“ teoriją, pagal kurią Vilnius yra baltarusiškas, o ne lietuviškas miestas

Apie tai žurnalistams papasakojo vienas dialogo dalyvis iš Lietuvos pusės, ir jie išsiaiškino, kad tokia koncepcija tikrai egzistuoja. Ji vadinama litvinizmu.

Nuo to laiko šis žodis neišnyko iš Lietuvos ir Baltarusijos žiniasklaidos darbotvarkės, o rusiškoje Vikipedijoje net yra atskiras straipsnis šia tema.

Teorijos esmė ta, kad Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš tikrųjų valdė baltarusiai, jie tarsi įkūrė Vilnių ir iš tikrųjų buvo vadinami lietuviais. O lietuviai buvo tarsi vadinami žemaičiais.

Litvinizmo sąvoka, kaip BBC pasakoja Vilniaus universiteto istorikas Eugenijus Saviščevas, atsirado XIX amžiuje. Vėliau, sovietmečiu, buvo išleista savilaidos knyga „Mito pėdomis“, o devintojo dešimtmečio pradžioje šią teoriją perėmė kai kurie baltarusių nacionalistai.

Dabar su ja, be kita ko, flirtuoja Aleksandras Lukašenka.

„Mes niekada nereiškėme pretenzijų į kieno nors kito duoną ar žemės gabalą. Mes turime pakankamai savų. Šiandien neprimename, kad Balstogė ir Balstogė yra baltarusiškos žemės. 

Vilnia taip pat yra baltarusiškas miestas. Ir aplink jį esančios žemės. 

Mes apie tai nekalbame“, - 2021 m. patriotinių jėgų forume ‚Vienybės simbolis‘ sakė A. Lukašenka.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija tikrai paini. Savo klestėjimo laikotarpiu ji užėmė dabartinės Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Ukrainos, Rusijos ir kitų valstybių teritorijas. Pavyzdžiui, Smolenskas taip pat priklausė LDK.

Eugenijus Saviščevas nelaiko litvinizmo rimta teorija 

Pasak E. Saviščevo, čia daugiausia gyveno lietuviai ir rusėnai. Kas yra rusėnai, yra atviras klausimas. Pasak istoriko, jie yra slavai, bet ne Maskvos rusai.

Sunku juos vadinti tik baltarusių protėviais, nes rusėnai gyveno ir dabartinio Kijevo teritorijoje. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad rusėnai taip pat gyveno Slovėnijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje.

Taigi pokalbį apie tai, kokiam etnosui XV a. priklausė šiuolaikinis Vilnius, galima tęsti be galo. Tačiau lietuviai ne visada džiaugiasi šiomis diskusijomis.

„Vidutiniam lietuviui tai kutena širdį. Ką jūs norite pasakyti, kad Vilnius, turintis lietuvišką vardą, tampa nelietuvišku miestu? - sako istorikas. - Joks lietuvis nesikėsina į Baltarusijos teritoriją. Bet iš baltarusių pusės mes girdime apie Vilnių.

Dirbtinis konfliktas?

Remiantis Lietuvos migracijos tarnybos metinėmis ataskaitomis, 2023 m. šalis Baltarusijos piliečiams išdavė kiek daugiau nei 35 tūkst. leidimų gyventi šalyje ir patenkino 306 prašymus suteikti pabėgėlio statusą.

Tuo pat metu pastaraisiais metais daugėja baltarusių, kuriems nurodyta išvykti iš Lietuvos: nuo dviejų 2020 m. iki 22 2023 m. Sprendimų išsiųsti iš šalies skaičius taip pat auga: nuo 10 2020 m. iki 61 2023 m. Tais pačiais metais baltarusiams išduotų vizų skaičius sumažėjo nuo 60 iki septynių tūkstančių.

Politologas Vytis Jurkonis nuo 2020 m. bendradarbiauja su baltarusių bendruomene, padeda tvarkyti dokumentus ir tarpininkauja dialoge su valdžios institucijomis.

Jis tvirtina, kad Lietuvos visuomenės susiskaldymas yra gerokai perdėtas, o baltarusių, kuriems šalis atsisakė išduoti dokumentus, yra gerokai mažiau nei tų, kurie juos gavo.

2024 m. pradžioje Lietuvoje oficialiai gyveno 62 tūkst. baltarusių, t. y. maždaug tris su puse karto mažiau nei 2020 m. pradžioje.

Politologas Vytis Jurkonis mano, kad baltarusių ir lietuvių konfliktas yra perdėtas

Kalbant apie lietuvybę ir vandalizmą prieš baltarusių bendruomenės objektus, Vytis Jurkonis mano, kad tai yra Maskvos arba Minsko provokacijos.

Pasak jo, totalitariniams kaimynams naudingas susiskaldymas Lietuvos viduje: „Atrodo, kad tai dirbtinis bandymas veikti pagal klasikinį metodą ,,skaldyk ir valdyk“.

 Manau, kad tai yra iš tokio totalitarinio vadovėlio, pagal kurį Kremlius, veikia visose kaimyninėse valstybėse“.

BBC pasiteiravo Lietuvos policijos ir prokuratūros, ar visuose šiuose įvykiuose esama Rytų įtakos pėdsakų. Atsakymo negavome. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija ir Baltarusijos ambasada Lietuvoje publikavimo metu taip pat mums neatsakė.

Šaltinis: BBC NEWS