Lietuvos ir pasaulio galiūnas Žydrūnas Savickas: Valdžia tarnauja farmacijos pramonei

Sporto ir sveikatingumo sektoriaus atstovai spaudos konferencijos metu išdėstė savo bėdas, su kuriomis susiduria dėl nesibaigiančių karantinų ir dėl to, jog iki šiol neleidžiama dirbti sporto klubams. Pasak jų, jei staigiai nebus suteikta pagalba, klubai bankrutuos. O aštriausiai rėžė 20 pasaulio rekordų galiūnų sporte savininkas Žydrūnas Savickas: „Valdžiai net ir iki pandemijos nerūpėjo sveikatingumas, nes jis nenaudingas farmacijos pramonei."

„Aš 12 metų dirbu sveikatingumo sektoriuje. Net iki pandemijos valstybei visiškai nerūpėjo sveikatingumo sektorius. Niekada jis nerūpėjo, galima tiesiai šviesiai tą pasakyti, nes tai yra nenaudinga farmacijos pramonei.

Nežinau, kodėl taip yra. Atrodo, kai asmeniškai su Seimo nariais kalbi, jie supranta, kad sveikatingumas yra valstybės pagrindas, norint turėti sveikus piliečius. Tačiau, kai ateina sprendimų laikas, sveikatingumo sektorius yra pamirštamas", - konstatavo Ž.Savickas.

a

Spaudos konferencijos dalyvius Ž.Savicką ir 26 metus veikusio Kauno sporto klubų tinklo „Fankas" vadovą Andžejų Michmelį pristatęs parlamentaras Dainius Kepenis akcentavo, kad Ž.Savickas yra vienas iš didžiulės armijos atstovų, kurie su COVID-19 kovoja savo būdu - vykdydamas Seimo nutarimą dėl sveikatos tausojimo bei Seimo rezoliuciją dėl imuniteto stiprinimo.

"Tiek metų atlikdamas tokį svarbų Lietuvai darbą dabar bankrutuoja".

Kaip ir A.Michmelis, daug metų atidavęs žmonių sveikatinimui ir dabar bankrutuojantis tik todėl, kad nedalyvauja tam tikrų jėgų projektuose, kurių tikslas - kuo daugiau užsidirbti visame šitame farse.

Lietuvoje yra daugiau nei 100 tūkst. žmonių, kurie kiekvieną dieną savaip skiepijasi - rytais daro mankštą, grūdinasi, vakare apsilieja šaltu vandeniu ir taip kas 12 valandų atnaujina atsparumą ligoms. Tačiau jų balsas niekur neina, nes tikslas - parduoti kuo daugiau kaukių, skiepų, testų, dezinfekavimo skysčių.

Archyvų nuotr.

Mes tame farse nedalyvaujame", - rėžė D.Kepenis, primindamas Vydūno išmintį: „Žymiai svarbiau sveikatą stiprinti, o ne ligas gydyti." Taip pat pastebėdamas: „Kuo daugiau valstybė rūpintųsi sveikatinimu, tuo daugiau sutaupytų, nes nereikėtų tiek daug išlaidų gydymui."

Ž.Savickas sakė, kad visą sporto ir sveikatinimo bendruomenę nustebino Vyriausybės sprendimas uždaryti sporto klubus - juk sportuojantys žmonės stiprina savo imunitetą ir nepatenka į rizikos grupę. Pagrindinės rizikos - antsvoris, širdies bei kraujagyslių ligos ir cukrinis diabetas, o jas sumažinti galima sportuojant.

„Tačiau, uždarius sporto klubus, rizikos grupė didinama. Kuo didesnė rizikos grupė, tuo didesnė galimybė, kad daugiau žmonių susirgs COVID-19. Deklaruojame, kad kovojame su liga, tačiau didiname auditoriją žmonių, kurie gali užsikrėsti.

Vakar girdėjau, kad skiriamos subsidijos, kurios galėtų išgelbėti sporto klubus. Bet jei jos pasieks tik po mėnesio, dviejų ar trijų, nieko nebeišgelbės. Jų reikėjo jau vakar", - akcentavo
Ž.Savickas.

Anot jo, Europos sveikatingumo klubų asociacijos atliktas tyrimas atskleidė, kad sporto klubai - ta vieta, kur rizika užsikrėsti koronavirusu yra maža.

„Dar galima suprasti, kad klubai buvo uždaryti per pirmą karantiną, nes nežinojome, kaip virusas plinta. Tačiau sprendimas per antrą karantiną - nepamatuotas", - įsitikinęs Ž.Savickas.

Jam antrino A.Michmelis, pasak kurio, „Fanke" keletas žmonių buvo užsikrėtę, tačiau persirgo itin lengva forma, nes sportuoja, sveikai maitinasi ir taip stiprina savo imunitetą. A.Michmelis paskaičiavo, kad per 26 metus, kai gyvuoja „Fankas", jis padėjo saugoti sveikatą daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Per pirmą karantiną jis savo santaupomis - 22 tūkst. eurų - bandė išgelbėti „Fanką, tačiau jos išseko.

„Deja, dabar turime užverti duris. Atsiprašau už tai, kad nesugebėjau išsilaikyti šiomis COVID-19 sąlygomis".

"Labai gaila, kad sprendimą užsidaryti turėjau priimti ne savo noru, priimdamas sprendimą verkiau. Tikrai stengiausi iki paskutinės minutės, neatleidau nė vieno darbuotojo, gelbėjau „Fanką" savo asmeninėmis santaupomis. Deja, santaupų neužteko, o ir deramos valstybės pagalbos nesulaukiau. Apmaudu, kad sveikatingumo sektorius Lietuvos valdžiai rūpi mažiausiai", - sakė A.Michmelis.

Klaipėdos sporto klubų tinklo „Apelsinas" vadovas Tomas Martinavičius informavo, kad iš trijų klubų vieną dėl susikaupusių skolų teko parduoti pusvelčiui. Tinklui kas mėnesį susikaupia po 11 tūkst. skolų, tad per 5 pastaruosius mėnesius jų prikapsėjo jau 55 tūkst.

„Nepakanka, kad subsidijuojami darbuotojai, nes klubai žlugs ir jie nebeturės kur grįžti", - įspėjo T.Martinavičius.

Anot jo, keista, kad valdžia dabar šneka apie prekybos alkoholiu laiko liberalizavimą, kai kurių narkotikų dekriminalizavimą, lyg nėra kur daugiau švaistyti savo energijos bei laiko.„Aš 12 metų dirbu sveikatingumo sektoriuje. Net iki pandemijos valstybei visiškai nerūpėjo sveikatingumo sektorius. Niekada jis nerūpėjo, galima tiesiai šviesiai tą pasakyti, nes tai yra nenaudinga farmacijos pramonei.

Žydrūnas Savickas. Stasio Žumbio nuotr.

Sidebar placeholder