Aš esu šokiruota to, ką išgirdau iš Finansų ministro lūpų: „Siūlau apmokestinti įmonių pelną nuo 16 iki 17 proc., išplėsti Nekilnojamojo turto mokėtojų ratą, atsisakyti PVM lengvatos šildymui ir didinti PVM įmonėms, įvesti „cukraus mokestį“, didinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), jį diferencijuoti ir sumuoti visas gyventojo pajamas, papildomai apmokestinti sveikatos draudimą“.
Paklausus kodėl šiuo metu, kai žmonės jau drįsta pakelti galvas ir ima jaustis truputį europiečiais, būtina imtis tokių drastiškų mokestinių permainų, kurios palies kiekvieną Lietuvos pilietį, o ypač tuos, kurie stengiasi daugiau mokytis, daugiau dirbti, daugiau uždirbti ir nuolankiai vykdyti mokestinius įsipareigojimus valstybei.
Būtent nuolankaus šių žmonių mokestinių įsipareigojimų vykdymo dėka valstybė gali pasirūpinti socialinę atskirtį patiriančiais, mažesnes pajamas turinčiais, senyvo amžiaus ir ligotais savo piliečiais.
Mokestinę reformą siūlo tie, kurie gyvenime nėra niekada pabandę uždirbti to 1 proc. pelno, nėra pabandę sukurti ir išlaikyti bent vienos darbo vietos, uždirbti 21 proc. pajamų, kad galėtų sumokėti PVM valstybei, uždirbti 15 proc. pajamų, kad galėtų sumokėti GPM, darbuotojų papildomą sveikatos draudimą. Kodėl turėsime mokėti mokestį už turtą, kurį įsigijome tik sunkaus darbo dėka, paveldėjome iš savo tėvų ir senelių?..
Gali būti bet kokiu šalies patriotu, bet jei valstybė tave pradeda smaugti nepakeliamais mokesčiais, belieka susikrauti lagaminą ir važiuoti ten, kur labiau vertinamas tavo triūsas, investicijos ir pastangos.
Mokesčių reforma nėra reikalinga. Teigiu tai atsakingai, susipažinusi su 2025 m. gegužės 15 d. Valstybės kontrolės ataskaita dėl „2024 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatų“.
Valstybės kontrolės išvadoje teigiama, kad auditoriai negali patvirtinti 7 mlrd. eurų vertės turto apskaitymo teisingumo, negali nustatyti 0,7 mlrd. eurų valstybės išlaidų panaudojimo paskirties.
Valstybės kontrolė pasakė, kad Valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje duomenų iškraipymai, trūkumai apskaitos procesų organizavime yra tokie reikšmingi, kad auditoriai negali nustatyti ir pateikti nuomonės dėl praeito laikotarpio valstybės veiklos rezultatų ir ateinančių laikotarpių galimybių. Tai reiškia, kad negalima nustatyti kokia valstybės finansinė būklė.
Finansų ministras iš tribūnos teigia, kad mokesčių didinimas yra reikalingas norint surinkti daugiau lėšų šalies gynybai ir norint gauti papildomus 400 mln. eurų iš ES Asignavimo fondo (RRF). Tai yra netiesa.
Valstybės gynybos fondą planuojama papildyti iš taip vadinamo „saugumo įnašo“, kuris 10 proc. tarifu apmokestintų ne gyvybės draudimo įmokas (sveikatos draudimo įmokas), dalimi padidinto pelno mokesčio, dalimi „cukraus mokesčio“, nekilnojamojo turto mokesčio valstybės biudžeto pajamomis, dalimi padidinto ir diferencijuoto gyventojų pajamų mokesčio. 2026 metais gynybai po mokesčių įvedimo planuojama surinkti 345,7 mln. eurų, o 2027 m. – 513,5mln.eurų.
Šiuos pinigus galime sugeneruoti tinkamai surinkdami jau šiuo metu galiojančius mokesčius ir efektyviai juos naudodami, pvz. mažindami išlaidas valstybiniam aparatui išlaikyti ir valstybės funkcijų vykdymo įgyvendinimui.
Užlopykime spragas valstybės turto apskaitoje ir disponavimo juo apmokėjimo srityje, išsiaiškinkime kur buvo panaudoti 0,7 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų dėl kurių savo išvadoje pasisakė Valstybės kontrolė. Būdų yra įvairiausių.
Kategoriškai nepritariu mokesčių didinimui ir nė vieno naujo mokesčio įvedimui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą