Ligita Girskienė: "Patys savo neapgalvotais veiksmais išprovokavo tokią situaciją?"

Šiandien pramonininkai pakvietė Klaipėdos mieste išrinktus Seimo narius pokalbiui. Pokalbis  truko net tris valandas. Svarbiausias ir daugumą verslo įmonių neraminantis klausimas – įtampa verslo sektoriuje dėl politinių sprendimų, susijusių su Kinija, Baltarusija, o taip pat darbo jėgos trūkumas ir kt. 

Pramonės įmonių vadovai klausė, kokias pagalbos priemones politikai planuoja dėl santykių krizės su Kinija ir Baltarusija bei įvestų sankcijų milijardinius nuostolius patirsiančiam verslui.

Klausė, kaip bus gelbėjamas Klaipėdos uostas ir "Lietuvos geležinkeliai". Pasirodo, Vyriausybė neturi jokio plano... Eilinį kartą.

Tiek Simonas Gentvilas, tiek Arvydas Pocius su Audriumi Petrošiumi siūlo stambių pramonės įmonių vadovams pakentėti ir nevertinti esamos situacijos tik per pelno prizmę.

Žinoma, ką gali pasakyti politikas, kuris gyvenime nėra sukūręs nė vienos darbo vietos...

Nė vienas net nėra dirbęs privačiame sektoriuje, kur už sprendimus reikia atsakyti, o žalą atlyginti.

Verslas supranta, kad vertybinė politika yra svarbi, bet reiškia priekaištus politikams, kad prieš imdamiesi veiksmų Vyriausybės nariai neįvertina galimų impulsyvių sprendimų pasekmių verslui, nesikonsultuoja ir nesitaria su ekspertais bei verslais, kuriuos tiesiogiai palies politinių sprendimų pasekmės.

Buvo prašoma pirmiausia sudėti planuojamą veiksmą ir atoveiksmį ant svarstyklių. 

Pritariu, kad šios Vyriausybės nariai eina į ringą neįvertinę savo varžovų ir į ringą lipa pirmi, o "gavę į akį" nuo stipraus varžovo, žvalgosi, kas juos užstos.

Valdančiosios daugumos atstovai sako nepagalvoję, kad smūgis (t.y. sankcijos) bus toks stiprus.

Galvoję, kad paskaudės tik truputį... Verslininkai klausia, kodėl Lietuva daugeliu atveju "bėga traukinio priekyje", nors artimiausi kaimynai to nedaro.

Atsakymų nesulaukia...

Liūdna, nes dėl šios Vyriausybės neprognozuojamos politikos verslai bijo investuoti Lietuvoje, plėtoti savo verslą ir ieško galimybių savo įmonių veiklą perkelti į kitas šalis.

Tai reiškia, kad tiek mokesčiai, tiek darbo vietos atiteks kaimynams ir valstybėms, kurių vykdoma politika yra nuoseklesnė ir stabilesnė.

Verslas jau dabar patiria nuostolius dėl sustojusio krovinių tranzito ir eksporto, bet laukia dar sunkesnis metas, kada gali tekti stabdyti gamybą dėl komponentų, naudojamų gamyboje, trūkumo ir taip neįvykdyti įsipareigojimų klientams. 

"30 metų kūrėm įmones, ieškojom rinkų, klientų, pradėjom nuo nulio.

Iškentėm Vyriausybės įvestus ribojimus ir pandemijos valdymo priemones, dabar nori mus pribaigti visai su savo vykdoma politika" - sako verslininkai.

Kadangi nepavyksta susikalbėti su valdančiaisiais, pakviečiau verslo įmonių atstovus bendradarbiauti su opozicijoje esančiais politikais.