Tam, kad jis keistųsi, tereikia labai nedaug – didesnio rinkėjų aktyvumo bei atidumo renkantis tarp kandidatų. Ilgos blakstienos ar prabangus kostiumas su užveržtu kaklaraiščiu – ne kriterijus atiduodant balsą už kandidatą.
- Žmonės Seimą, kaip valdžios instituciją, vertina gana nepalankiai. Ar įmanoma pataisyti Seimo reputaciją?
- Kalbant apie Seimo reputaciją, tai ją gadina ne tik skandalingas kai kurių jo narių elgesys, iš kojų verčiantys pareiškimai, nuolatinės peštynės, prekyba balsais, posėdžių nelankymas, skandalai dėl parlamentinių lėšų panaudojimo, bet ir registruojami teisės aktų projektai.
Dažnai politikų sprendimams įtaką daro lobistai arba įvairios interesų grupės.
Vis dažniau savęs klausiu ir bandau surasti atsakymą, kodėl žmonių išrinkti politikai, kuriems buvo pavesta rūpintis bendruoju gėriu, atstovauti Lietuvos visuomenės interesams, ima ir pradeda kenkti juos delegavusiems, rinkusiems žmonėms?
Daro viską, kad žmogus priimtų sprendimą išvykti iš Lietuvos.
Seimo reputaciją gali pataisyti tik sąžiningi ir Lietuvos žmonėms atsidavę atstovai. O kad tokie žmonės atsirastų valdžioje, visų pirma reikėtų skatinti rinkėjų aktyvumą, tiek balsuojant ir dalyvaujant rinkimuose, tiek atsakingai pasirenkant tinkamiausią kandidatą.
Žinoma, tarp saldžių rinkiminių pažadų pasiklysti yra pakankamai lengva, tačiau mano rekomendacija būtų pasidomėti kandidatų išsilavinimu, praeitimi, nuveiktais darbais, interesais. Rinkti tik nepriekaištingos reputacijos asmenis, kurie darbais bendruomenei įrodė, kad yra pasirengę atstovauti žmonėms.
- Kaip sekasi įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus? Dažnai politikai pamiršta juos jau sekančią dieną po rinkimų.
- Aš nepamiršau. Jaučiu atsakomybę juos įgyvendinti kasdien. Taip pat nenorėčiau jų vadinti pažadais. Labiau įvardinčiau juos tikslais.
Buvau užsibrėžusi daugiausia dėmesio skirti aplinkosauginiams klausimams (aplinkos taršos mažinimui, aplinkos apsaugos sektoriaus pertvarkai ir veiklos efektyvumo stiprinimui, atsakomybės už taršą griežtinimui), kovai su korupcija ir valdininkų atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnyba griežtinimui bei daugiabučius namus aptarnaujančių įmonių veiklos skaidrinimui, korupcijos mažinimui.
Galiu pasidžiaugti, kad dalį užsibrėžtų tikslų jau pavyko įgyvendinti. Kai kurie mano registruoti pasiūlymai dar laukia Seimo kolegų verdikto, o treti - intensyvioje rengimo stadijoje.
Deja, bet vis dar ne iki galo išspręsta nemalonių gamybinių kvapų gyvenamojoje aplinkoje problema. Džiaugiuosi, kad būtent aktyvus bendruomenės įsitraukimas buvo pagrindinė paskata atsakingoms institucijoms priimti reikalingus teisės aktus, o įmonėms pradėti ieškoti priemonių kvapams ir taršai suvaldyti.
Tiesa, kai kurie Seime priimti teisės aktai įsigalios tik nuo 2024 metų, nes buvo nuspręsta verslams duoti papildomai laiko įdiegti labiau aplinkai draugiškas technologijas, pakeisti gamybos procesus į tvaresnius. Tas laikas, rodos, taip lėtai eina kai karštyje reikia gyventi uždarais langais.
Taigi labai svarbi darbo dalis jau atlikta. Jau turime įstatymuose apibrėžtus keliskart griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus ir kontrolės mechanizmus, o įmonės, supratusios bendruomenių galią, nebevengia diskusijų ir sprendimų ieškojimo.
Tačiau matydama gyventojų skundus bei pati vis dar užuosdama nemalonius kvapus gyvenamojoje aplinkoje nenoriu nuleisti rankų ir tiesiog laukti 2024 m. Imuosi iniciatyvos ir organizuoju diskusijas su įmonių atstovais ir savininkais, periodiškai prašau pateikti informaciją apie įgyvendintas priemones. Gyventojus taip pat raginu nepasiduoti, kol negalėsime plačiai atverti langų.
Apmaudu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai per dvejus metus neparodė jokios iniciatyvos sprendžiant šias problemas, o juk jie pirmiausia turėtų nešti atsakomybę už gyventojų teisės į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką įgyvendinimą bei gynimą.
- Į Seimą buvote išrinkta 2020 metų rudenį. Prieš metus dalinotės įspūdžiais iš pirmųjų darbo metų Seime. Minėjote, kad jaučiatės važiuojanti amerikietiškais kalneliais. Ar taip pat jaučiatės ir šiandien?
- Turbūt ir šiandien pasilikčiau prie to apibūdinimo „amerikietiški kalneliai“ tik norėtųsi geriau paaiškinti, ką turiu minty. Aš darbą Seime vertinu kaip kelionę – su džiaugsmą nešančiais pakilimais ir laimėjimais, su netikėtais posūkiais, kelionę, reikalaujančią didelio tempo, kuriai reikia drąsos ir ambicingumo, bet svarbiausia - suvokimo, kad turim pakankamai trumpą laiką padaryti taip, kad atliktu darbu būtume patenkinti ne tik mes, bet ir mūsų rinkėjai.
Nenoriu būti standartinis biurokratas, kuris gavęs postą, nurimsta, praranda užsidegimą, apleidžia savo miestą, žmones, problemas. Būdama Seimo nare kasdien jaučiu didžiulę atsakomybę prieš Klaipėdos gyventojus. Ir visai nesvarbu, kokiose pareigose bebūčiau, man Klaipėdos ir Lietuvos gyventojų gerovė yra prioritetas, todėl neskaičiuodama kilometrų ir darbo valandų stengiuosi suderinti darbą Seime ir Klaipėdos miesto biure.
Grafikas - labai intensyvus. Per praėjusius metus nuvažiavau apie 40 tūkstančių kilometrų. Kiekvieną pirmadienį, pabaigusi darbą biure, sėdu į automobilį ir lekiu į Vilnių.
Tris dienas posėdžiauju Seimo rūmuose, o ketvirtadienį po vakarinio posėdžio grįžtu į Klaipėdą. Penktadieniais vėl aktyviai dirbu Klaipėdoje ir skiriu šią dieną susitikimams su gyventojais, bendruomenėmis, įvairių įstaigų, įmonių ir organizacijų atstovais, kurių metu aptariame jiems ir miestui aktualius klausimus, problemas bei diskutuojame apie galimybes jas spręsti.
Net savaitgaliais veiklos netrūksta. Su malonumu dalyvauju tiek bendruomenių renginiuose, tiek konferencijose, diskusijose. Mano tikslas - išnaudoti suteiktus įgaliojimus pilna apimtimi.
- Pagrindinis Seimo nario darbas yra teisės aktų rengimas. Tačiau, tikriausiai, turite ir kitos veiklos?
- Tai žinoma. Juk rengiant teisės aktus negali užsidaryti kabinete, turi betarpiškai jausti ir gilintis į visuomenei svarbias problemas. Todėl visada siekiu būti arčiau žmonių – noriu matyti, girdėti ir padėti, kiek tai leidžia mano įgaliojimai ar tiesiog paprastas žmogiškumas.
Kiekvieną penktadienį priimu gyventojus savo biure Tiltų g. 8. Noriu būti arčiau žmonių, todėl organizuoju konferencijas, parodas, moksleivių ekskursijas, stengiuosi pagal galimybes dalyvauti Klaipėdos miesto renginiuose. Noriu pasidžiaugti, kad mane Seimo rūmuose dažnai aplanko klaipėdiečiai moksleiviai.
Praėjusiais metais suorganizavau net septynias ekskursijas. Taip pat surengiau 5 konferencijas, moksleivių aplinkosaugos forumą, parodą rašytojos I. Simonaitytės 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
Diskutavome ir apie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės kryptis. Galiu pasidžiaugti, kad mano kvietimu į Klaipėdą buvo atvykę Aplinkos apsaugos komiteto nariai, kurie aplankė uostą ir keletą pramonės įmonių, domėjosi žaliaisiais technologiniais sprendimais bei buvo supažindinti su Klaipėdos miesto aplinkosauginėmis problemomis.
Periodiškai organizuoju susitikimus su įmonių, kurios kelia problemų dėl kvapų, atstovais. Susitikimų metu atstovai pristato įgyvendintas kvapų suvaldymo priemones ir ateities planus.
Taip pat gausus būrys klaipėdiečių susirinko į susitikimą dėl automobilių parkavimo problemų, planuojamų statyti gamyklų. Ligoninių pertvarkos iššūkius aptarėme su Klaipėdos miesto gydymo įstaigų vadovais.
Nuolat domiuosi Klaipėdos miesto politikų sprendimais, pasisakau dėl prieštaringų sprendimų. Mano prašymu buvo sukviesta Klaipėdos miesto ekstremalių situacijų komisija pasitarti dėl grėsmių ir reagavimo invazijos atveju.
Po pasitarimo miesto administracija ėmėsi šalinti spragas, peržiūrėti ugdymo įstaigų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir pan. Aktyviai bendravau su Klaipėdos miesto tautinių bendrijų atstovais, savanoriavau ir gelbėjau nuo karo Ukrainoje pabėgusiems žmonėms.
Net ir nepamenu jau visko. Esu dėkinga, kad žmonės mane kviečia į savo bendruomenių renginius, skambina, rašo, užeina aplankyti į biurą. Klaipėdiečiai mane delegavo atstovauti juos ir man svarbiausia nenuvilti žmonių.
Redakcijos pozicija neturi sutapti su nuomonės autoriaus pozicija. Todėl už nuomonės autoriaus turinį atsako pats autorius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą