Ligita Juknevičiūtė: Policinė valstybė prieš kriminalinę visuomenę

Jei žvelgsime iš dvasingumo perspektyvos, galime pasidžiaugti, kad kai kurie per pandemiją tapome ypatingai išmintingi, atsipūtę ir įžvalgūs. Tie, kas laiku pradėjo domėtis ne tik oficialiais šaltiniais apie tai, kas vyksta pasaulyje, seniai suprato, į kokį niūrų eksperimentą esame įtraukti.

Tai supratę, tapome gal ir ciniškesni, bet ir laisvesni.

Nors ir gyvename suvaržymų laikais, viena mano pažįstama bent kartą per mėnesį man paskambina ir padėkoja, kad dar pandemijos pradžioje nusiunčiau jai vaizdo įrašą iš sąmokslo teorijų skrynelės, kurio šiandien jau net neatsimenu, bet buvo tikrai įdomus.

Prisiekiu. Tad ji pradėjo tokius vaizdo įrašus žiūrėti, nustojo viruso bijoti, pradėjo gaudytis politikoje ir net išmoko melstis bei medituoti, nors dar visai neseniai mėgo pabrėžti, kad netiki jokiu Dievu.

Sako, Ligita, jei nebūčiau pamačiusi to įrašo ir pradėjusi domėtis alternatyviais šaltiniais, iš baimės jau būčiau išprotėjusi, tikėdama, kad tuoj mirsiu nuo „kovido" ir dar kitus apkrėsiu.

Persirgo ji, beje, šia liga gana lengvai, o šiandien laikosi neutralios pozicijos, gyvena „įjungusi" tokį durnių, jog gražu žiūrėti. Nesuprasi, ar skiepyta, ar ne; ar turi Galimybių pasą, ar svetimus rodo, kai paprašo.

Viską stebi, krizena ir dar mane palinksmina paskambinusi su savo įžvalgomis apie tuos, kurie uoliai laikosi partijos direktyvų ir tiki mokslu, Dulkiu ir ,,visagale" vakcina.

Kare kaip kare. Šiandien suvaržymų daug, bet jei esi laisvas ir orus, niekas neatrodo sudėtinga. Tiesa, ne viskas į gera.

Aš pati savyje pastebėjau, kad ėmiau įžūliau vairuoti, aišku, nekeldama grėsmės, bet dabar tuščioje gatvėje galiu ir dvigubą juostą kirsti, nors anksčiau buvau itin pavyzdinga vairuotoja.

Kodėl? Nes giliai viduje, matyt, suvokiu, kad valstybė tapo prievartos aparatu, ir, jei norime likti orūs, turime tam pasipriešinti.

Tai ir priešinamės, kartais pasąmoningai ir neadekvačiai, gal net kvailai, bet taip, matyt, veikia smegenys.

Atrodo, nedrausmingi tapo tik antivakseriai, bet tai netiesa. Taip, yra tokių, kas nedėvi kaukių, kas su svetimais Galimybių pasais varinėja, kas net nepraneša niekam, jei suserga „kovidu", nes netiki jo egzistavimu, o tada nesigydydami, jei prasideda komplikacijos, vos išgyvena arba net miršta.

Bet lojalieji, tikintys mokslu ir vakcinavęsi irgi tapo nusikaltėliais, noromis ar nenoromis.

Su Galimybių pasais jie irgi eina „va bank", slapčia tikėdamiesi, kad skiepas tikrai apsaugo, daugiatūkstantinėmis miniomis varinėja po SEL koncertus, šėlsta vakarėliuose, giminių baliuose, darbo vakarėliuose, naktiniuose klubuose, taškydamiesi prakaitu ir seilėmis.

Kiek tautiečių buvo įtraukti į aferą ,,padaryk netikrą pasą draugui" arba susikombinuok europinį sertifikatą už keletą šimtų euriukų? O kiek vakcinuotų ar persirgusių ,,paskolino" savo Galimybių pasus draugams, giminėms ir pažįstamiems, kurie jų neturi ar negali turėti dėl daugelio priežasčių?

Kadaise mes gelbėjome žydus, gabenome kontrabanda knygas, slėpėme partizanus, rizikuodami laisve ir net gyvybe, tad paskolinti savo Galimybių pasą net išlepusiam šiuolaikiniam snobui neatrodo labai didelis žygdarbis.

Tačiau idiotų valdžia įsivaizduoja, kad galima kvailinti Tautą metų metus ir bauginimais laikyti ant trumpo pavadžio.

O kiek paauglių su svetimais Galimybių pasais vaikšto? Nežinote? Nesikalbate su savo vaikais? Tai pakalbėkite.

Tie vaikai juk irgi daro nusikaltimą, jei jau už tokius nusižengimus šiandieninėje Lietuvoje gresia šimtatūkstantinės baudos ir net laisvės atėmimas.

Ar dar liko Lietuvoje tokių, kurie nepažeidė nė vienos valdžios nustatytos taisyklės?

Ar tokių, kurie, matydami, kaip Tauta taškosi renginiuose, kasryt su baime skaito apie naujus atvejus ir tiki, kad tai juk bjaurybės nevakcinuoti ir needukuoti, sėdėdami namie ir maudydamiesi eketėse, jau išguldė pusę Lietuvos?

Taigi, policinė valstybės politika pavertė beveik visą visuomenę nusikaltėliais.

Net ir tauriosios, be penkių minučių šventosios matronos, anksčiau kovojusios už vargšų, vaikų ir moterų teises, tapo nusikalstamai abejingomis furijomis, kurios tyli, apsimesdamos, kad nemato šąlančių basų mamų, po visiškai nereikalingu skiepu bandomų pakišti vaikų ir visos Tautos, prievartaujamos įvairiausiais būdais jau antrus metus.

Matronos tapo matrosovais, pasiryžusiais dėl savo statuso stabilumo ir įvaizdžio įskųsti tėvą ar motiną, jei šie elgsis ne pagal nurodomą partijos liniją.

Ar šiame policinės valstybės kare prieš kriminaline tampančią visuomenę gali būti nugalėtojas? Pagyvensim, pamatysim.

Kol kas valdžia laimi, nes visuomenė yra gudri ir moka prisitaikyti, tiesą sakant, išmoko dar sovietmečiu. „Įjungti durnių". Vaidinti, kad esi lojalus ir paklusnus. Kad laikaisi įstatymų ir taisyklių, o paslapčia namie mezgi ,,štukes" ir spekuliuoti jomis Rusijoj. Ką mokam, tai mokam.

Dabar mužikai kantrūs, dar nuo tada, kai taip apie juos pasakė ponas Gruinius. O kai mužiko kantrybė baigiasi, jis tampa nebeturinčiu ką prarasti plėšiku Tadu Blinda, kuriam nusišvilpt į viską.

Nes juk dar didysis maištautojas ir kovotojas prieš sistemą, o šiandien lojalus ir pavyzdingas pilietis Svaras, dainavo, kad ,,tie, kurių bijo visi, bijo tų, kurie nieko nebijo".

Ai, tiesa, Biblijoje sakoma, kad kerštą reikia palikti Dievui, tad mes kol kas pavaidinsime durnelius, juk įgūdžiai kasdien gerėja, gal net tapsime pasaulio čempionais, nors mūsų tik trys milijoooonai.

Nes, „įjungus durnių", žinokit, per gyvenimą eiti labai lengva ir paprasta, kas bandė, tikrai žino. Skrydis virš gegutės lizdo geroj kompanijoj dar smagesnis, tiesa?

Tad palinkėkime vieni kitiems sėkmės šiame skrydyje, nes eina gandas, kad Dulkys su Šimonyte ruošiasi naujiems karantinams. Arba irgi „įjungę durnių" gąsdina mus, kad bangų nekeltume.

Juk tas žaidimas ,,įjunk durnių" plinta greičiau ir lengviau nei ,,o, makaronas".

Pažiūrėkit SEL koncerto nuotraukas ir suprasit.