Linas Kojala: Taktikos keitimo variantas - didesnis spaudimas Rusijai, būtų pagrįstas

Tai, jog Kremliaus vadas neatvyko į Stambulą, yra ne tik atsisakymas susitikti su Zelenskiu. 

JAV prezidentas, pabrėžęs pasiryžimą keisti planus bei dalyvauti pokalbyje, tam pasitelkė savo politinį kapitalą.

Vietoje to, Putinas atsiuntė ne aukščiausio lygio delegaciją. Ir rėmėsi kabliuku, kurį jiems suteikė JD Vance’as - kai tarptautinėje spaudoje skambėjo jo tezė apie tai, jog “Rusija nori per daug”, pabrėžiau, jog buvo ir antroji sakinio dalis. 

Jos esmė: šiuo metu paliaubos nėra svarbiausia siekiamybė, esmė - susodinti abi puses prie stalo.

Sunku įsivaizduoti Rusijos delegaciją turint mandatą priimti sprendimus, kurie išjudintų situaciją iš mirties taško. 

Net ir Ukrainos prezidentui ką tik patvirtinus, jog ukrainiečių atstovai su jais susitiks.

Išskyrus klausimus, kurie ir taip reguliariai išsprendžiami (pvz., apsikeitimas karo belaisviais).

Bet ir šį epizodą Trumpo aplinkoje vertins iš dviejų perspektyvų.

Pirmoji, kuriai priskirtinas Witkoffas, tam tikra prasme ir JD Vance’as, konstatuos susitikimo faktą kaip sėkmę. 

Juk prie Bideno tiesioginės derybos tarp Ukrainos ir Rusijos nevyksta nuo 2022 m. 

Todėl forma - susitikimas - bus svarbiau, nei pokalbių turinys / rezultatas. 

Pastebėkite, kad šią grupę ir bando mobilizuoti Lavrovas (ne sprendimų priėmėjas, tačiau nuostatų anonsuotojas), kaltindamas Europą reikalaujant pirmiausiai paliaubų, o tik tada - derybų - ir sakydamas, jog amerikiečiai to neprašo.

Trumpo šiandien išsakytas teiginys, kad tik susitikimas su Putinu gali išspręsti reikalus, šiai mąstymo trajektorijai priimtinas.

Antroji, kurioje galima matyti Kelloggą, galbūt - Rubio, neleis nepastebėti, kad Kremlius nerodo didelės pagarbos. 

Ignoravo JAV-Ukrainos kovo 11-osios susitarimą dėl paliaubų; skelbė pseudo ugnies nutraukimą kelioms dienoms, kuris neįtikino net ir Vašingtono; dabar atmetė galimybę trišaliam prezidentiniam susitikimui.

Todėl taktikos keitimo variantas - didesnis spaudimas Rusijai, apie kurį užsiminė ir Trumpas - būtų pagrįstas.

Sprendimą lems tai, kuri iš šių grupių bus įtikinamesnė (panašiai kaip su muitais, kur vyko (ir tebevyksta) konkurencija tarp “tarifai yra gėris savaime” ir “tarifai yra įrankis deryboms”).

Kol kas, Ukrainos atveju, dominuoja pirmoji - nepaneigiant fakto, kad neatšaukiamų sprendimų nėra priimta (JAV teikiama karinė ir žvalgybinė pagalba, taip pat Starlink yra strateginės reikšmės Ukrainai).