Mantas Varaška: Kiek esame laisvi ir nepriklausomi šiandienėje Lietuvoje

Turime bankus, ar bankai turi mus ir diktuoja savo sąlygas?

Pasirenkame prekes ir produktus, ar prekybcentriai jas parenka mums (karteliai)?

Valdome savo lėšas ar sėdime ant primestų paskolų ir palūkanų?

Renkamės kuro, elektros kainas ar esame priklausomi nuo jų tarpininkų?

Sprendžiame vaikų auklėjimą ar už mus sprendžia "vaikų tarnybos"?

Turime teisę į savo kultūrą/pažiūras ar esame lenkiami (įskaitant LRT) vienai nuomonei?

Turime teisę į tradicijas ar valdžios valia lenkiamės mažumoms?

Esame laisvi rinktis fondus (pvz. pensijų kaupimo), ar esame pririšti prie jų ir jų sąlygomis?

Galime laisvai judėti, ar baimintis jog valdžia tai vėl neteisėtai ribos, net neatsiprašius?

Valdome savo institucijas ar išlaikome augančią biurokratiją ir jų savitikslius popierius?

Galime dalyvauti šalies valdyme be partijų ar tik su jomis (savivaldos komitetų žlugdymas)?

Turime teisę į savo privatumą, duomenis ar tai liko tik tušti žodžiai?

Tai tik dalis klausimų su numanomais atsakymais, bet jų esmė ta pati. Daugelis mūsų nesame jokioje laisvėje, orume ar sprendimo pasirinkime. Esame išnaudojami. Vieni vėliau prišelpiami, kiti už visus išmelžiami (dirbantieji).

Buvo ir liko laisvė išvykti į kitas šalis. Tuo pasinaudojo beveik milijonas tautiečių. Šiuo metu Lietuvoje gyventojų tiek kiek 1960 m. LTSR. Suprantame, kad grafiko kreivė leisis toliau.

Nenoriu nieko konkrečiai kaltinti, tiesiog jaučiuosi sumautai kaip jau kelintą 03/11 sukaktį. Lyg ir suprantame kad toliau ritamės žemyn, bet nieko dėl to nepadarome.

Lygiai taip pat suprantu, kad daliai šventiškos nuotaikos žmonių mano mintys nepatiks. Neperšu to Jums. Leiskite man jas pasilikti savo fb ir tebūna bent tokia nuomonių laisvė.