Maro metu turčiai kraunasi milijonus, o smulkieji verslininkai priversti išgyventi už 260 eur. Kodėl?

Kaip ir reikėjo tikėtis, rinkėjų mažumą atstovaujantys politikai gynė tik mažumos interesus!  Į mano tiesų klausimą: kodėl turgaus prekybininkas net ir visuotinės krizės sąlygomis yra išstumiamas iš rinkos, nors epidemiologų ir sveiko proto požiūriu jo darbo sąlygos niekuo nesiskiria nuo prekybos maksimose..., norfose..., rimi..., atsakymo taip ir neišgirdau.

Ministrė pirmininkė I.Šimonytė suprato, kad posėdis vyksta ne pagal jos viešųjų ryšių specialistų planelį tik tada, kai pasakiau, kad tarp turgų prekybininkų bręsta protesto nuotaikos. Sekė standartinė reakcija: „Jūs mums grasinate!” Ne, miela premjere, tikrai ne, tiesiog atkreipiame jūsų dėmesį, kad  pjaunate šaką ant kurios patys sėdite!

Katastrofos metu, į kurią mus atvedė ne tik Covid-19 infekcija, bet ir išskirtinai prastas krizės valdytojų darbas, visuomenėje ypač sustiprėja socialinio teisingumo jausmas ir žmonės, matydami, kad vyriausybė, kuri turėtų užtikrinti vienodas išgyvenimo galimybes visiems ekonomikos subjektams demonstratyviai palaiko vienus ir naikina kitus!

Kodėl vyriausybė mano , kad žmonės akli: pavyzdžiui didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėms galima prekiauti ne maisto produkcija, o smulkiajam ir vidutiniam verslui, turgavietėms ir prekyvietėms kažkodėl draudžiama.

Tokioms įmonėms kaip „Palink“, kuri valdo parduotuvių tinklą „Iki“ leista atidėti mokesčius ir yra teikiamos mokestinės lengvatos, nors jų veikla visiškai nebuvo apribota, kai tuo tarpu individualia veikla besiverčiantiesiems Lietuvos piliečiams, kurių yra tarp 200-250 tūkstančių pragyvenimui per mėnesį yra teskiriama, kukli ir žeminanti žmogaus orumą 250 EUR suma, iš kurios reikia pragyvenimui nusipirkti maistą, vaistus, rūbus, apsimokėti bankų paskolas ir komunalinius mokesčius, išlaikyti vaikus ir senelius.

Vien ko vertas faktas, kad „Nepriklausomų ekspertų patariamojoje taryboje“, patarinėjančioje Prezidentui ir LR Vyriausybei (kurios sudėtį galima rasti www.koronastop.lt puslapyje) priiminėjant svarbiausius sprendimus niekada nebuvo jokio smulkiojo verslo atstovo, nors tenais pastoviai stovyklauja tokios asmenybės kaip - vyriausioji Lietuvos skautininkė, Lietuvos pramonininkų ir Verslo konfederacijų atstovai. Apmaudu, kad gyvename tokios amoralios politikos ir ypač žemos stambaus verslo etikos šalyje. Aš jau nekalbu, apie tokius Vyriausybės juokelius, kai bandydama palaikyti Baltarusijos opozicinius judėjimus mūsų valdžia organizuoja šimtatūkstantines gyvų žmonių grandines pandemijos įkarštyje ir tuo pat metu draudžia turguje prekiauti gryname ore…

Būdamas ekonomistu norėjau šios vyriausybės narių paklausti: ar jūs suvokiate smulkaus verslo svarbą valstybės ir visuomenės gyvenime, ar tik matote didžiuosius, kurie gali ženklia suma paremti jūsų partijėles arba sumokėti mokesčiais nepalyginamas su smulkiųjų verslininkų įmokomis sumas? Todėl noriu atkreipti jūsų dėmesį:

1. Smulkusis verslininkas išsilaiko pats

Jis nieko neprašo iš valstybės ar visuomenės. Jis nestovi darbo biržoje kaulydamas išmokų. Jis išlaiko savo šeimą ir dažnai pensijinio amžiaus giminaičius.

Tik netrukdykite jam savo politikėle, skirta palaikyti monopolistus. Lietuvos vyriausybės, leisdamos steigti stambiąsias didžiųjų prekybos tinklų parduotuves miestų centruose, ko neleido daryti nei viena savo piliečius ginanti ES valstybė, sunaikino daugelį smulkiųjų prekybininkų, privertė juos emigruoti ir mokėti mokesčius svetimuose kraštuose.

Paskaičiuokite kada nors, laisvu nuo posėdžių metu, jeigu milijonas emigrantų, dėl jūsų žaidimų priverstų palikti tėvynę, būtų mokėjęs mokesčius Lietuvoje, nuo vidutiniškai uždirbamo 1000 EUR per mėnesį…

2. Pinigai lieka Lietuvoje

Smulkusis verslininkas savo uždirbtus pinigus išleidžia Lietuvoje. Skirtingai nei jūsų proteguojami stambiųjų prekybos tinklų savininkai ar užsienio bankai, besiganantys Lietuvos rinkoje ir išvežantys svetur čia uždirbtus pinigus, smulkusis verslininkas yra ir pirkėjas ir pardavėjas šioje rinkoje. Viskas, ką jis sukuria lieka čia, Lietuvoje.

Smulkus verslas daug prisideda stabilizuojant Lietuvos rinką. Taip, aš suprantu, kad jūsų, tai yra valdžios požiūriu, smulkusis verslininkas, būdamas nuo jūsų nepriklausomas yra nepatogus ar netgi pavojingas! Jums kur kas patogiau valdyti apmokamus iš biudžeto klerkus, tarnautojus ir apskritai algas gaunančius žmones.

Juos lengviau paspausti taip, kad net cyptelti nedrįs. Jeigu ne juos tai jų darbdavius jūs mokate spustelti puikiai. Su smulkiais verslininkais taip neišeina, ar ne? Ar ne čia tas jūsų pasiutęs noras sunaikinti smulkųjį verslininką ir prekybininką?

3. Identitetas

Smulkusis verslininkas, amatininkas, tautodailininkas ar tiesiog smulkus ūkininkas tai ne tik ekonominis subjektas, gamintojas ar mokesčių mokėtojas. Tai mūsų visuomenės narys, daugelio tradicijų perteikėjas, specifinių žinių ir įgūdžių nešėjas.

Tada, kai savo ignorancine politika jūs sunaikinsite šiuos žmones, paversite juos savo Darbo biržos išmokų paprašaikomis, jūs sunaikinsite ir dalį mūsų tautos identiteto. Aš, žinoma nesitikiu, kad sėdėdami vyriausybėje ir taip protingais patys sau atrodydami, jūs kreipsite savo dėmesį į tokį anachronizmą, kaip tautinis identitetas.

Bet patikėkite, tie keturi metai, kuriuos jūsų nuomone turi kentėti Lietuvos visuomenė, nes jus išsirinko, greitai praeis. Ir išsirinko jus tik mažuma, nes daugumai jūs buvote tokie neįdomūs, kad net į rinkimus neatėjo. Todėl kartais net ir nedidelis savo atsakomybės už nemokšišką veiklą pajautimas turėtų būti nesvetimas ir LR vyriausybei.

Pabaigai paskaičiuokime „svetimus“ pinigus

Jūsų įdomumui, štai pavyzdžiui gabaus verslininko Nerijaus Numos (buvusio Numavičiaus) netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima LT“ pernai (t.y. karantino metu!) uždirbo net 219,7 mln. eurų grynojo pelno ir tai yra iškalbingi 2,6 karto daugiau nei 2019 metais susižerti 83,641 mln. eurų, ne karantino metu!. (2021.04.15 www.delfi.lt straipsnis: „Arūnas Milašius. Kodėl parama smulkiam verslui niekuo negali padėti verslui“).

Galima tikrai nesunkiai pasidaryti logišką išvadą, kad analogiškus pasakiškus pelnus neeilinių negandų metu turėjo ir tokie prekybiniai tinklai kaip: lidlai..., makvežos..., depai..., senukai..., bei visi kiti...

Senukų parduotuvių pelnas 2020 m. augo 93 procentais. (2021-02-22 www.vz.lt straipsnis: Jovita Budreikienė ir Rūta Vizbarienė ““Kesko Senukų” pelnas 2020 m. augo 93%”). Priminsiu, kad tradiciškai tai buvo tik specializuotos produkcijos parduotuvės, prekiaujančios ūkinėmis, pramoninėmis ir statybinio asortimento prekėmis. Nors karantino metu buvo draudžiama prekyba ne maisto produktais parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla nėra maisto produktų prekyba!

Pats asmeniškai karantino metu, galiojant apribojimams esu gyvai pirkęs kaloriferį senukų parduotuvėje, kai paletė su šia nemaisto produkcijos preke buvo išstatyta įterpiant ją tarp šaldyto maisto šaldytuvų ir lentynų su makaronais ir nutelomis...

Pasvarstykime, argi nebūtų teisinga ir logiška tokius sėkmingus bei apsukrius verslininkus ir verslus apmokestinti papildomai ir perskirstyti jų susikrautus turtus kompensacijų pavidalu tiems, kas nebuvo pakankamai gabūs krautis kapitalus visuotinės pandemijos ir karantino metais.

Gal už dalį tų pinigų būtų galima nemokamai dalinti vitaminų ir maisto papildų paketus - tai Lietuvos piliečių daliai, kuri pasak oficialios statistikos gyvena žemiau skurdo ribos (mūsų „gerovės valstybėje“ tai kas penktas gyventojas!) ir tokiu būdu padėti tiems žmoniems palaikyti savo imunitetą aukštame lygyje, gal tai padėtų prisidėtų ir prie Covid-19 užkardymo prevencijos?

Galbūt nemažai daliai Lietuvos gyventojų, kurie karantino metu prarado darbus arba jų atlyginimai staiga ženkliai sumažėjo, būti mažiau paveikiems Covid-19 virusui padėtų, pagrindinių maisto produktų krepšelio valstybinis subsidijavimas, juk nepaslaptis, kad būnant pilnu skrandžiu žmogus yra daug atsparesnis bet kokioms ligoms. Bet juk kaip sakoma toje patarlėje, turbūt sotus alkano nesupras.

„Vakarų ekspreso“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone. Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.