Savo feisbuko paskyroje ekonomistas tikina, kad tokia suma yra didesnė už metinį finansavimą skiriamą Krašto apsaugos arba Vidaus reikalų ministerijoms.
„Vieno nelegalaus migranto išlaikymas per dieną Lietuvai kainuoja 30 eurų, arba 11 tūkstančių eurų per metus.
Vidaus reikalų ministerija neatmeta galimybę, kad į Lietuvą per metus gali patekti 40 tūkst. nelegalių migrantų (vidutiniškai po 110 pabėgėlių per dieną).
Tokiu atveju migrantų išlaikymas per metus Lietuvai kainuotų 440 milijonų eurų.
Visgi šis scenarijus yra gana optimistinis, nes reikia suvokti, kad nelegalūs migrantai vyksta ne į Lietuvą, o į Vakarų Europos šalis per Lietuvą.
Kadangi bendras nelegalių migrantų srautas į Vakarų Europą siekia apie 600 tūkst. per metus, tai jei srautai pasiskirstytų tolygiai (tarp vakarinio, centrinio ir rytinio Viduržemio jūros bei Juodosios jūros ir Lietuvos maršrutų), Lietuva galėtų tikėtis apie 120 tūkst. nelegalių migrantų per metus, t. y. vieną penktąją viso srauto.
Tokiu atveju migrantų išlaikymas per metus Lietuvai kainuotų 1,32 mlrd. eurų, t. y. daugiau nei Lietuva skiria finansavimo Krašto apsaugos ministerijai (1,0 mlrd.) ar Vidaus reikalų ministerijai (845 mln.)“, – savo feisbuko paskyroje prognozėmis dalijasi Ž. Mauricas.
Jis priduria, kad tai nėra pats blogiausias scenarijus. Ekonomistas mano, kad yra grėsmė, jog Lietuva taps pagrindiniu pabėgėlių maršrutu į Europą, nes kitos valstybės – Graikija, Vengrija – jau turi pasistačiusios iššūkius nelegaliems migrantams keliančias sienas.
Tad Ž. Mauricas teigia, kad į Lietuvą gali atvykti dar daugiau migrantų, jeigu Talibanas po JAV karių išvedimo iš Afganistano, dar labiau sustiprins savo pozicijas šalyje.
Jeigu bus atidaryti skrydžiai iš Kabulo, Islamabado ar Teherano į Minską, Lietuvą pasieks rekordiniai nelegalų skaičiai.
Anot ekonomisto, Lietuva privalo mažinti paskatas migrantams vykti į Lietuvą ir pasinaudoti Australijos taikomu modeliu – aiškiai komunikuoti, kad nelegalūs migrantai nėra laukiami ir visi, kurie nelegaliai kirs sieną, neturės galimybės pasilikti nei Lietuvoje, nei bet kurioje kitoje ES valstybėje.
Ž. Mauricas pabrėžia ir tvoros statybas, kurios sutrukdo migrantams patekti į šalį: „Kita alternatyva yra sienos statyba, kuri, priklausomai nuo aukščio, kainuotų arba 40 milijonų eurų (2,5 metro aukščio, tokia, kokią Lietuva yra pasistačiusi pasienyje su Rusijos Karaliaučiaus sritimi ir panaši į tas, kurias yra pasistačiusi Latvija, Estija ar Slovėnija) arba apie 400 milijonų eurų (4 metro aukščio, tokia, kokią yra pasistačiusi Graikija, Bulgarija, Vengrija, Norvegija ir Prancūzija aplink Kalė miesto uostą).
Visgi kitų šalių patirtis rodo, kad vien siena visiškai neapsaugo nuo nelegalios migracijos, tad paskatų migruoti į Lietuvą mažinimas bet kuriuo atveju turėtų likti kaip vienas iš prioritetų (juolab kad jis kone nieko nekainuoja).“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą