Niekas Žemėje laimingas būti negalės, jei ir toliau nesustos ją žalojęs

1971 m. Jungtinės tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę,  atsirado galimybė  palaikyti šią iniciatyvą, todėl LR Aukščiausioji taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisno ir Lietuvoje. Šią dieną  visur keliama Žemės vėliava. Klaipėdoje  Žemės vėliava pirmą kartą buvo pakelta 1992 m kovo 20 d. Atgimimo aikštėje. Tai  atliko tuometinis miesto meras Benediktas Petrauskas skambant ansamblio „Kuršių ainiai“  trimitams.

Pasaulinei Žemės dienai  buvo pasirinktas pavasario lygiadienis, astronomų  vadinamas pavasario ekvinokcija.  Gamtos atbudimo, Saulės triumfo dieną yra gera proga visiems žmonėms  pamąstyti apie neabejotiną vertybę, kuri jungia visus pasaulio žmones. Tai – Žemė, mūsų planeta. Ji mus rengia, maitina, auklėja... Deja,  žmogus į Žemę graužiasi kaip  vabalas  į obuolį,  ir stengiasi iš  jos pasiiti akmens anglį, naftą, dujas, įvairią rūdą, o Žemei grąžinti kenksmingas atliekas, šildyti atmosferą pertekliniu CO2 dujų kiekiu.. Jau teršiamas kosmosas, kėsinamasi į dangaus kūnus. Ir ne tik tai.

Vis aktyviau  aiškėja, kad  žmogus –Homo sapiens- prarado gebėjimą  gyventi darnoje su  aplinka. Pats būdamas aplinkos dalimi žmogus nebesutaria su savimi, kitais... Todėl   aplinkoje, pasaulyje įsivyrauja discharmonija, chaosas. Pasaulio mokslininkai iš 153  šalių jau garsiai  kalba apie pasaulinę KLIMATO  KRIZĘ.   

Jei nebus stabdomas klimato atšilimas , nebus sumažintas CO-2 ir kitų žalingų dujų išmetimas į atmosferą prognozuojama pasaulinė ekonominė krizė, prilygstama pasauliniams karams. Gali kilti badas, potvyniai, masinė žmonių migracija, audros, daugybės gyvūnų ir augalų rūšių išnykimą.Klimato kaitos  procesas vyksta dideliu greičiu..

 Mūsų motina-planeta  Žemė gyvena nelengvus laikus.

 Sprendžiant žmogaus ir gamtos konfliktą yra  vienas atsakymas. Pradėti elgtis naujai, atsisakyti senojo elgesio, mąstymo..  Atidėlioti tai -  laiko nebeturime. Vartojimo didėjimas ar gamtos išteklių tausojimas? Materialinis komfortas ar sveika  aplinka?  Vien praktiškumo bei vartojimo siekimas jau įpainiojo žmogų į sunkiai išsprendžiamus prieštaravimus ir sukomplikavo jo likimą.

Pamąstykime. Nepamirškime, kad nuo kiekvieno mūsų atsakomybės jausmo stiprumo priklausys , kokia Žemė bus po dešimties ir daugiau metų. Privalome galvoti apie lokalinį bei globalinį problemų tarpusavio ryšį. Pvz.: Akmenos-Dangės  upės taršą nesiejama su Kuršių marių, Baltijos jūros tarša. Kolkas dar daugelis pasižymi visišku netikėjimu ,kad  vienas žmogus gali ką nors nuveikti. Daugelis ES  šalių gyventojų jau neima iš parduotuvių plastikinių maišelių, Jau pripažįstama, kad  imti parduotuvėje  plastikinius maišelius yra  gėdinga...

ES valstybės , pasaulinės  organizacijos svarsto, analizuoja, siūlo  įvairius  projektus. klimato kaitai stabdyti   LR Aplinkos ministerija jau paskelbė Nacionalinę klimato kaitos valdymo DARBOTVARKĘ. 

Metas ir mūsų miesto Klaipėdos atsakingiems politikams, savivaldybės  tarnautojams  kartu su  visuomenininkais-aktyvistais konkrečiais darbais  inicijuoti miesto taršos  aplinkos mažinimo problemas. Kol kas jų ne mažėja. O daugėja..

Klaipėdos m. bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviai   Pasaulinės  Žemės dienai  paminėti surengtama gamtosauginiame forume  diskutuos, analizuos   savo miesto uostamiesčio jūrinę istoriją,  skaitys pranešimus  įvairiomis  jūrinės ekologijos temomis.

 Jau  10-i metai, šis  forumas  skirtas  Žemės dienai, vyksta Valstybinėjė jūrų uosto direkcijoje Ji jau prisijungė prie jaunųjų Gamtos  bičiulių , tapo  miesto  moksleivių  globėja..