Nuo Sudavičiaus iki Subačiaus: Vilniaus universitetas 2025 - du politrukai vietoj vieno

(1)

Stebiu, kaip du rektoriaus patarėjai auklėja profesorę Ainę Ramonaitę, ir galvoju: Kodėl sovietmečiu Vilniaus universitetui pakako vieno politruko, vieno „politinio vadovo“? Juk dešimtmečius su tomis pareigomis puikiai tvarkėsi Bronius Sudavičius. 

Kodėl šiandien senajam mūsų universitetui reikia net dviejų politrukų –  Pauliaus Gritėno ir Pauliaus Subačiaus?

Ir kodėl akademinė bendruomenė turėtų juos išlaikyti?

Nejaugi ši bendruomenė taip ir liks neatgavusi orumo ir pamatinės mąstančio žmogaus teisės – teisės abejoti?

Apie šią kertinę teisę profesorius Donatas Sauka, atkūrus valstybę, rašė:
„Toje sistemoje, iš kurios ateiname, 50 metų visokiomis įmanomomis formomis, grubia prievarta ar rafinuotai manipuliuojant visuomenės sąmone, buvo paminta pamatinė Cogito teisė.

Teisė abejoti. Neribota teisė abejoti viskuo. 

Kuria nesinaudojant nepradedama savarankiškai mąstyti. 

Pratinant protus prie privalomo argumentavimo „klasikų“ raštais, prie suaktualinimo pagal paskutinio partijos suvažiavimo nutarimus..., kelių kartų sąmonės gelmėje be ribų plėtėsi nyki tuštuma, kurią normaliomis sąlygomis būtų turėjęs užpildyti tiesos siekimo džiaugsmingas jaudulys.“

/ Donatas Sauka, „Fausto amžiaus epilogas“, 1998, p. 462./

Kalbėjo Donatas Sauka apie sovietmetį, apie tuo metu gniuždytą savarankišką mąstymą. 

O ir apie dabartį, ir apie mus.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder