Nusivylimas vietoje šventės: Sąjūdžio iniciatoriai kalba apie prarastą vienybę
Buvę Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai teigia, kad šiandien Lietuvoje stokojama istorinės atminties, visuomenės susitelkimo ir pagarbos ankstesniems idealams. Jų vertinimu, Sąjūdžio dvasia nyksta, o valstybės ir visuomenės santykis tampa vis labiau įtemptas ir nutolęs nuo tų principų, kurie kadaise vienijo žmones kelyje į Laisvę.
Sąjūdiečiai ragina tautiečius atsikvošėti
Vakar buvo minimos 38-osios Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) įsteigimo metinės. Valdžia dalijosi skambiais sveikinimais, tačiau patys sąjūdiečiai neslepia, kad nuotaikos - ne tokios ir šventinės. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis sako, kad Sąjūdis guli karste, o Lietuvai - galas. Nusivylimo neslepia ir kiti sajūdiečiai.
35 narių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo įkurta 1988 metų birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje. Tą vasarą ir rudenį Sąjūdis organizavo daug mitingų, kuriuose žadino Tautą, šalies miestuose kūrėsi iniciatyvinės LPS grupės.
Sąjūdžio metinių proga vakar tradiciškai skambėjo valdžios sveikinimai, tačiau tikriesiems sąjūdiečiams rūpėjo ne jie.
„Sąjūdžio metai - 38, jau brandos amžius. Kiek palikuonių? Vienas, ar du vaikai? Daugumos - nė vieno. Lietuvių jaunimas tik 15-20 proc. nori turėti vaikų. Jeigu taip, Sąjūdis guli karste, o Lietuvai galas. Jeigu tikėjimo gyvybe yra dar nors grūdas - atsikvošėkite, lietuviai ir tėvynainiai", - tokiu įrašu šventinę dieną socialiniame tinkle pasidalijo A. Juozaitis.
Jam antrina bendražygiai.
„Kažkodėl nepastebėjau, kad šiai datai būtų skiriamas didelis dėmesys, kad būtų publikuojami kokie nors prisiminimai.
Atrodo, kad šiai temai dėmesio visai neliko. Lietuvos politika savo istorijos atžvilgiu pastaruoju metu yra ne tik abejinga, bet turi ir tam tikrą savęs naikinimo atspalvį. Štai artėja ir Birželio sukilimo jubiliejus.
Bet, išskyrus vieno ar kito piliečio iniciatyvą, valstybės dėmesio tam nematyti. Nereikia tapatinti valstybės su valdžia, bet tai rodo valdančiojo elito požiūrį.
Jis yra paniekinantis Lietuvos istoriją ir Lietuvą", - teigia Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila.
Jis sako, kad Sąjūdis veikė savo iniciatyva, dėl vidinių žmonių įsitikinimų: „Visi siekė bendro tikslo. Niekas to neprašė ir niekas nieko nevertė.
Taip, buvo jausmas, kad mes visi kartu kuriame istoriją. Aš ir mano aplinka nebuvo iš tų, kurie įsivaizdavome turtingą Lietuvos ateitį, bet mūsų tikslas buvo laisva Lietuva. Tai pavyko pasiekti. Bet tai, ką dabar matome...
Žodžio laisvė, tradicinės vertybės, šeimos samprata, kalba kaip vertybė... Visa tai dabar tampa nebereikalinga. Bent jau valdančiajam elitui. Tai lyg kažkoks užtemimas. Aš tai matau kaip išdavystę to, dėl ko Sąjūdžio metais buvo tiek stengiamasi ir kuo buvo tiek tikėta.
Vienas iš Sąjūdžio tikslų buvo suverenumas. Bet 2014 m. Konstitucinis teismas pasakė, kad nebėra suverenumo. Neva jeigu kažkas išplaukia iš ES, tai turi viršenybę prieš mūsų Konstituciją, tai yra ir prieš mūsų suverenumą. Neatrodo, kad ateitų bent kažkoks atsipeikėjimas.
Mums sakoma, kad tai demokratija, bet mes leidome įsivyrauti tokiai tvarkai, kuri labiau yra pseudodemokratija.
Nėra daugiau ko kaltinti kaip tik save pačius. Bet, nepaisant visko, yra daug žmonių, kurie mato, kas vyksta. Tikiu, kad sąmoningi piliečiai susitelks ir sugrąžins Lietuvą iš klystkelių į tikrąjį kelią."
Komentuoja Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Zigmas VAIŠVILA:
Iš vienos pusės - tai eilinė diena, bet iš kitos - tai visgi šventinė diena. Kyla įvairių asociacijų ir minčių. Štai ir diskusija dėl Sporto rūmų.
Matome, kad kartas nuo karto įvyksta kažkas, kas supurto žmones, nors yra daug tokių, kurie prarado viltį kažką pakeisti.
Atsiminkime tą 1988 metų birželio 3 dieną. Padėkime ranką prie širdies ir pasakykime: ar kas nors tikėjomės, kad galima tikėtis kažko labai didelio?
Šiandien yra puiki proga pagalvoti ne tik apie tas dienas, bet ir apie tai, kad ir šiandien reikėtų kažkaip vienas kitą išgirsti ir padaryti kažką realaus.
Į ką atsiremti? Ne į vieną ar kitą asmenį, bet į susitelkimą. Jo labiausiai ir pasigendu. Sąjūdis pakėlė žmones, nes pirmiausia tai buvo taiki iniciatyva, o žmonės buvo ištroškę tiesos. Ieškojome tos tiesos visi drauge. Sąjūdis niekada nesiūlė imtis jokių perversmų ar smurto. Ir tada tikrai negalėjome pasakyti, kuo tai baigsis.
Pasakysiu, kad tikrai ne tokią Lietuvą įsivaizdavau, kokia ji yra dabar.
Dabartinė valdžia, nors ir pamini tokias datas, sąmoningai sąjūdį stumia į istorijos užmarštį, o sąjūdiečius - į visuomenės paraštes. Prisidengiant demokratijos lozungais daroma demokratijos parodija.
Valdžioje matome melagius, nekompetenciją, kai atsisėdus į kėdę pradeda atrodyti, kad visi kiti - tik žemės kirminai. Ir nėra jokio pokalbio. Yra milžiniškas atitrūkimas tarp valdžios ir žmonių. Ir tai yra kelias į niekur.
Parengta pagal Respublika.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą