Pasak karybos ekspertų nuo šiandien Baltarusija gali nustoti egzistuoti kaip valstybė

Politinis strateginis lygmuo

Ant kilimėlio iškviestas Baltarusijos apsišaukėlis prezidentas Aleksandras Lukašenka šiandien ir ryt bučiuos ranką ir dar kai ką Rusijos fiureriui Putinui.

Kremliaus burna D. Peskovas paaiškino, kad taip vadinami šalių lyderiai susitikime akis į akį aptars A. Lukašenkos raginimą nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje.

Jeigu šis pasisakymas netyčia išsprūdo iš Lukašenkos burnos – kas labai įtikėtina – bulvių generalisimas gaus rykščių.

Visgi, žymiai svarbesnė, tikroji susitikimo priežastis yra greičiausiai ta, kad rytoj, balandžio 6 d. įvyks „Sąjunginės valstybės“ Aukščiausiosios Tarybos posėdis.

Neatmetame, kad Baltarusija jame visiškai praras savo savarankiškumą. Putiną jau kurį laiką akivaizdžiai nervino Lukašenkos trypčiojimas ir pirsčiojimas.

Nors Sąjunginė valstybė egzistuoja kaip aljansas be sienų, Rusijos vladyka nori absoliutaus savo klouno Lukašenkos paklusnumo.

Visiška ne tik faktinė, bet ir teisinė Baltarusijos aneksija. Mainais už rusiškus Iskander kompleksus, galinčius leisti raketas su branduolinėmis galvutėmis.

Be šantažo ir grasinimo Vakarams, tai yra Baltarusijos teisinio suverenumo laidotuvių laužas. Ar girdit, kaip Kremliaus orkestras groja tušą carui?

Prancūzijos prezidentas nepakeldamas sumaišties, kurią sukėlė stumdamas pensijų reformą ir parodydamas špygą Jungtinės Karalystės karaliui, išvyko į Kiniją.

Emmanuelis Macronas per savo trijų dienų valstybinį vizitą tikisi išspręsti mažiausiai du klausimus: palenkti Kiniją į savo pusę taip, kad ji užspaustų Rusiją nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje ir sureguliuoti vis labiau išsiderinančius prekybos ryšius su didžiausiu pasaulio fabriku.

Mažų mažiausiai, ko siekia E. Macronas, tai įtikinti Kiniją nesiųsti ginklų ar jų dalių Putino režimui, kuris vykdo ukrainiečių genocidą ir tyčiojasi iš pasaulio saugumo architektūros, pirmininkaudamas JT Saugumo tarybai.

Kol Prancūzijos galva bus Pekine, Prancūzijos pusgalviai – profesinės sąjungos – ketvirtadienį surengs 11–ąjį nuo sausio mėnesio visoje šalyje vykstančių demonstracijų ir streikų turą.

Be to, jam bandant derėtis dėl prekybos sąlygų ir pobūdžio, kažkaip teks išlaviruoti tarp minų, kurias jam ir sau pačiai sudėjo Europos Komisijos vadovė U. von der Leyen, beje, taip pat vykstanti į Pekiną.

Europos Sąjunga turi būti pasirengusi parengti priemones, skirtas apsaugoti prekybą ir investicijas, kuriomis Kinija gali pasinaudoti savo saugumo ir kariniais tikslais, dar visai neseniai kalbėjo ji Briuselyje.

Prieš kelionę žibalo į liepsną kliūstelėjo ir ES vyriausiasis diplomatas. „Negalima palaikyti agresoriaus“, – prieš ES Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kelionę į Pekiną sakė Josepas Borrellas.

„Iš nuolatinės (JT) Saugumo Tarybos narės aiškiai tikimasi, kad ji gins tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamą tvarką, o Kinija kaip moralinę pareigą laikys prisidėjimą prie teisingos taikos.“

Nors Kinija yra ES prekybos partnerė, kartu ji yra ir varžovė, kurios ekonominė ir karinė galia gali kelti grėsmę Vakarų saugumui. O kur dar žmogaus teisių pažeidimo klausimai. Tą supranta ir E. Macronas, ir EK vadovė.

Todėl mums labai įdomu stebėti, kaip pasaulio galingieji užsidėję zuikučio kaukes bando apgaudinėti ir save, ir savo partnerius. Dar visai neseniai tą stebėjome Vakarams šokant valsą su teroristine Rusija, bet, atrodo, Vakarų inteligentui su fraku sunkiai sekasi mokytis.

Kad nevalia vienu metu tarnauti ir Dievui, ir Mamonai kalba ne tik Jėzus, bet ir Lietuva.

Naujame Lietuvos pasiūlyme ES raginama įvesti sankcijas Rusijos branduolinės energetikos pramonei, išimtį taikant Vengrijai. Siūloma per dvejų metų laikotarpį laipsniškai nutraukti galiojančias sutartis su „Rosatom“.

Kol kas šis siūlymas nėra viešas, bet mūsų galva, labai teisingas. Be maisto, dujų ir naftos, kiti labai svarbūs Rusijos įtakos ir hibridinės galios instrumentai yra atominė energetika ir ortodoksų pravoslavų Bažnyčia.

Džiugina, kad Kremliaus hidrai po truputį kapojamos galvos sankcijomis, bet privalome suprasti, kad jos širdį vis tiek reikės persmeigti „Abramso“ vamzdžiu.

Rusija, naudodamasi tuo, kad yra JT ST pirmininkė, į šios dienos neoficialų posėdį pakvietė Rusijos vaikų teisių įgaliotinę, kuriai yra išduotas tarptautinio arešto orderis.

Marija Lvova–Belova, paieškoma dėl karo nusikaltimų, vaizdo ryšiu kalbės apie „Vakarų pareigūnų ir žiniasklaidos skleidžiamą dezinformaciją apie į Rusiją išvežtus Ukrainos vaikus.“

Tai jau ne cirkas. Turime konstatuoti, kad tai – iškrypimas.

Jungtinė Karalystė pareiškė, kad protestuodama užblokavo posėdžio transliaciją iš išorės ir nesiųs savo ambasadoriaus. Jai pritarė JAV atstovybė pareiškusi, kad į susitikimą taip pat nesiųs savo ambasadoriaus.

Operacinis lygmuo

Antradienį Pentagonas pranešė, kad Ukrainos kariams rengiantis pavasario puolimui prieš Rusijos pajėgas, JAV artimiausiais mėnesiais atsiųs Ukrainai apie 500 mln. JAV dolerių vertės šaudmenų ir įrangos bei išleis daugiau kaip 2 mlrd. dolerių amunicijai, radarams ir naujiems ginklams, kurie padės Kyjivui kovoti su dronais, pirkti.

Į paketą įtrauktos bent dvi naujos ginklų sistemos, skirtos kovoti su bepiločiais orlaiviais – konkrečiai Irano gamybos „Shahed“, kuriuos Teheranas tiekia Rusijai ir kurie yra plačiai naudojami per išpuolius prieš Ukrainos miestus.

Ukrainos vadovas V. Zelenskis sureagavo į pranešimą sakydamas, kad „laukiame šaudmenų HIMARS, raketų priešlėktuvinės gynybos sistemoms, artilerijos sviedinių ir kitos svarbios įrangos. Ruošiamės okupuotų teritorijų išlaisvinimui“.

Tuo tarpu karo instruktorius lakūnas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas, karo ekspertas Romanas Svitanas patvirtino, kad iki puolimo liko nedaug laiko.

„Priešas pereina į kurčią gynybą ir bando išsisklaidyti.

Gynyba sustyguota taip, kad pridengtų atsitraukimą, okupantai planuoja atsitraukimą. Iš šiaurės į pietus priešas vykdo tam tikras gynybos priemones. Rusai jau mato bendrus mūsų puolamųjų veiksmų kontūrus ir tikėtiną fronto liniją.

Todėl pietiniame fronte priešo puolamųjų veiksmų tikrai nebus“, – pabrėžė Svitanas.

Pasak karinio eksperto, Donecko ir Luhansko frontuose priešui kovinių pajėgumų užteks tik dar kelioms savaitėms.

Pergalė jau ne už kalnų.

Ukrainos prezidentas yra pakviestas į liepos mėnesį vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje.

„Stipri nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinio regiono stabilumui, todėl tikimės susitikti su prezidentu V. Zelenskiu <...> Vilniuje“, – sakė J. Stoltenbergas.

Ruošiamės Ukrainos prezidento vizitui ir planuojame, kurioje vietoje ir kaip apsirėdus mums geriau su juo būtų pasidaryti selfius.

Taktinis lygmuo

Per praėjusią dieną priešas surengė 3 raketų ir 47 oro smūgius, kurių metu, be kita ko, buvo panaudota 17 „Shahed–136“ tipo bepiločių orlaivių.

Gynėjai perėmė 14 iš jų. Priešas surengė 42 atakas iš salvinių ugnies sistemų. Dėl jų nukentėjo civiliai gyventojai.

Raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainoje išlieka didelė, o Rusija Juodojoje jūroje padidino karo laivų skaičių.

Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos apylinkėse Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė daugiau kaip 60 priešo atakų.

Kai kurie Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų padaliniai toliau vykdo užduotis pasienio su Ukraina teritorijose. Rusijos Federacija toliau naudosis Baltarusijos Respublikos oro erdve, teritorija ir karine infrastruktūra.

Priešas toliau bando užimti Bachmuto miestą.

Per parą Ukrainos karinės oro pajėgos 9 kartus sudavė oro smūgius į rusų karių ir karinės technikos susitelkimo vietas. Ukrainos gynybos pajėgos numušė didelio tikslumo bepilotį orlaivį „Cube“.

Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 3 vadavietes, 2 rusų karių koncentracijos vietas, 2 BM–21 „Grad“ ir rusų elektroninės kovos stotį.