Pasaulio galingieji džiaugiasi Trumpo įvykdytu USAID pagalbos įšaldymu, smogusiu „nepriklausomai“ žiniasklaidai

Kai Donaldas Trampas ir Elonas Muskas šią savaitę įgyvendino planus laikinai uždaryti Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros agentūrą (USAID), aršiausi agentūros kritikai apsidžiaugė, tvirtina „Financial Times“ leidinys.

Per daugelį metų autoritarinių valstybių vadovai, tokie kaip Vladimiras Putinas ir Viktoras Orbanas, bandė užgniaužti „nepriklausomų“ naujienų agentūrų (daugelis jų finansuojamos iš USAID dotacijų) veiklą savo šalyse drakoniškais žiniasklaidos įstatymais ir baudžiamaisiais persekiojimais.

Dabar daugelis šių žiniasklaidos priemonių stengiasi egzistuoti po to, kai Elonas Muskas paskelbė apie planus leisti USAID, turinčiai 40 mlrd. dolerių biudžetą, „žlugti“. 

Jis taip pat išleido daugumą iš 10 000 organizacijos darbuotojų nemokamų atostogų ir trims mėnesiams įšaldė jos išlaidas.

„Čia tiek daug ironijos“, – sako Derkas Saueris*, laikraščio „Moscow Times “, vieno iš nedaugelio nepriklausomų Rusijos naujienų leidinių, negaunančių USAID finansavimo, įkūrėjas. – V. Putinas nepriklausomą žiniasklaidą bando sunaikinti jau Dievas žino kiek metų.

Ironiška, bet šalis, kurioje ši žodžio laisvė tariamai egzistuoja, dabar ketina jai suduoti paskutinį mirtiną smūgį.“

Dmitrijus Medvedevas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, dirbęs ministru pirmininku, o tarp Vladimiro Putino kadencijų – ir Rusijos prezidentu, gyrė Musko „protingą žingsnį… užčiaupti USAID gerklę“.

Vengrijos lyderio politinis patarėjas Balazsas Orbanas šį žingsnį įšaldyti organizacijos veiklą pavadino „gaiviu“. 

Kelių Lotynų Amerikos valstybių, kurios jau seniai kaltina USAID remiant jų oponentus, vadovai taip pat pajuto keršto saldumą.

Pasak organizacijos „Žurnalistai be sienų“, remdamiesi iš JAV vyriausybės interneto svetainės išimtais duomenimis, 2025 m. biudžete taip pat buvo numatyti 268 mln. dolerių, kuriuos Kongresas turėjo skirti „nepriklausomai žiniasklaidai ir laisvam informacijos srautui“ visame pasaulyje remti,

Žana Kavelje (Jeanne Cavelier), organizacijos „Reporteriai be sienų“ Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje vadovė, įspėjo, kad finansavimo įšaldymas būtų ‚katastrofa‘ daugeliui „nepriklausomų“ leidinių, veikiančių buvusioje Sovietų Sąjungoje, įskaitant Ukrainą, kur dauguma žiniasklaidos priemonių priklauso nuo JAV dotacijų.

Pasak M. Cavelier, iš likusių „nepriklausomų“ naujienų leidinių Baltarusijoje (tačiau visi jie šiuo metu veikia užsienyje) bent šeši pranešė apie visišką finansavimo nutraukimą.

Vienas didžiausių Rusijos nepriklausomų leidinių „Meduza“ penktadienį surengs valdybos posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl portalo ateities. 

Kiti žiniasklaidos leidiniai, pasak Sauerio, jau pradėjo mažinti darbuotojų skaičių ir atlyginimus.

USAID, įkurta prezidento Džono F. Kenedžio siekiant kovoti su sovietų įtaka šaltojo karo įkarštyje, geriausiai žinoma dėl savo veiklos reaguojant į sunkias humanitarines situacijas pasaulyje.

Šiuo metu daug organizacijos išteklių skiriama padėti spręsti krizes Gazoje ir Ukrainoje. Agentūra taip pat teikia reikšmingą paramą demokratijos skatinimo organizacijoms ir nepriklausomoms naujienų agentūroms, kurių daugelis nušviečia posovietinę erdvę.

Gruzijoje valdančioji partija, orientuota į bendradarbiavimą su Rusija, ilgą laiką kritikavo JAV dalyvavimą remiant proeuropietišką opoziciją, kuri rengė didelio masto protestus prieš ryšius su Maskva.

„Tai, kad JAV lėšomis buvo finansuojamas šis blogis, dabar atvirai pripažįsta D. Trampas ir jo administracija“, – sakė valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ parlamentinės frakcijos vadovas Mamuka Mdinaradzė.

Kai kuriais USAID projektais buvo siekiama kovoti su „rusiška propaganda“, kuri įsiskverbė į socialinę žiniasklaidą net ir tuo metu, kai Vakarai taikė sankcijas Rusijos žiniasklaidos priemonėms, įskaitant „RIA Novosti“ ir RT.

Viename pastarosiomis dienomis išplatintame virusiniame vaizdo įraše teigiama, kad „Žurnalistai be sienų “ džiaugiasi žinia, jog kai kurių Ukrainos leidinių veikla sustabdyta.

Socialinėje žiniasklaidoje pasirodė sąmokslo teorijų, kad pagrindiniai naujienų leidiniai, tokie kaip „Politico“, priklausė nuo USAID finansavimo ir dabar labai nukentės (ne sąmokslas, apie tai pranešė Baltieji rūmai – infa.lt past.).

Ketvirtadienį D. Trampas šias teorijas išplėtė, savo socialiniame tinkle „Truth“ parašęs: „Pasirodo, kad milijardai dolerių buvo įlieti į USAID ir kitas agentūras, o didžioji dalis tų pinigų atiteko netikroms naujienų žiniasklaidos priemonėms finansuoti kaip „atlygis“ už gerų istorijų apie demokratus kūrimą“.

Nors JAV vyriausybė leidžia pinigus mokamai žiniasklaidos priemonių, įskaitant „Politico“ ir „Associated Press“, prenumeratai, ji jų nefinansuoja. 

Korporacija BBC, kuri taip pat buvo kaltinama USAID finansavimu, pinigus gauna tik per labdaros organizaciją „BBC Media Action“, kuri remia vietinę žiniasklaidą visame pasaulyje.

Praėjusiais metais JAV dotacijos sudarė apie 8% jos pajamų, rašo leidinys.

Paulas Radu, vienas iš pasaulinio tiriamosios žurnalistikos žurnalistų tinklo „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) įkūrėjų, sakė, kad šiais metais bus sumažinta daugiau nei ketvirtadalis projekto biudžeto lėšų.

OCCRP dirbo su tokiais projektais kaip Panamos dokumentai, Kipro paslaptys ir nešvarių pinigų iš Rusijos ir Rytų Europos tyrimai.

„Trumpalaikiai nuostoliai yra labai rimti. Kaip ir kiti projektai, stengiamės rasti alternatyvių finansavimo šaltinių. Daugeliui bus sunku išgyventi“, – pažymėjo Radu.

Lotynų Amerikoje Salvadoro prezidentas Nayibas Bukele gyrė finansavimo įšaldymą, sakydamas, kad tik 10 proc. USAID pinigų „pasiekia realius projektus, padedančius tiems, kuriems reikia pagalbos“, o likusi dalis „naudojama nesantaikai kurstyti, protestams finansuoti ir nuversti dabartinę valdžią, kuri atsisako laikytis globalistų darbotvarkės“.

Panašius teiginius pateikė ir Venesuelos autoritarinė socialistinė vyriausybė, kurios prezidentas Nicolas Maduro apkaltino JAV agentūrą finansuojant Juaną Guaido ir siekiant nuversti vyriausybę.

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro,  antradienį pareiškė, kad USAID finansavimas yra „nuodai“ ir kad Lotynų Amerikos šalis turėtų pati finansuoti savo vyriausybės programas.

Kolumbija buvo didžiausia USAID lėšų gavėja Vakarų pusrutulyje – kasmet „vystymuisi“ buvo skiriama apie 400 mln. dolerių.

USAID paskelbė grįžtanti į Vidurio Europą 2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje su programa „Demokratinių institucijų, pilietinės visuomenės ir nepriklausomos žiniasklaidos stiprinimas yra tvaraus demokratinių visuomenių vystymosi pagrindas“.

Vienas iš programos naudos gavėjų buvo Vengrijos tiriamosios žurnalistikos portalas „Átlátszó“, kuris, pasak jo įkūrėjo direktoriaus Tamáso Bodoky, iš USAID programų gaudavo iki 15% savo biudžeto.

„Gavome lėšų ištirti slaptų Vengrijos privataus kapitalo fondų nuosavybės struktūrą“, – sakė jis. Bodoky tikisi, kad kiti finansuotojai, ypač ES, gali prisidėti ir kompensuoti trūkumą.

András Pétő, vietinio vengrų leidinio „Direkt36“, kuris netiesiogiai gavo USAID finansavimą kaip OCCRP partneris, redaktorius, sakė, kad Vašingtone įsikūrusi agentūra suvaidino „svarbų vaidmenį“ teikdama „skaitmeninį saugumą, mokymus, įrangą, techninius duomenis ir paramą „moksliniams“ tyrimams“.

Per pastarąjį dešimtmetį Vengrijos naujienų portalai sukūrė prenumeratos modelį, iš dalies reaguodami į V. Orbano griežtą kovą su nepriklausoma žiniasklaida. 

„Tačiau kuo toliau į rytus, tuo mažiau visuomenė gali remti žiniasklaidą tokiu būdu“, – pažymėjo Pétő. „Leidiniai ir žurnalistai ten yra daug labiau priklausomi nuo užsienio paramos.“

USAID finansavimas Vengrijoje 2023 m. siekė 3,5 mln. dolerių, t. y. gerokai mažiau nei 1,7 mlrd. dolerių, investuotų į Ukrainą, ar 309 mln. dolerių, skirtų Moldovai. Programoms Rusijoje tais metais buvo skirta kiek daugiau nei 100 mln. dolerių.

Vienas JAV pareigūnas, artimas USAID, sakė manantis, kad organizacija nebus visiškai panaikinta ir kad finansavimas bus atkurtas po 90 dienų audito.

Tačiau nepriklausomi žiniasklaidos stebėtojai sako, kad tam gali būti per vėlu. „Mums liepta nutraukti darbą, negalime išlaidauti, pinigai neateina“, – sakė vienas Balkanuose dirbantis pareigūnas.

„Galime palaikyti ryšį, bet negalime planuoti jokios veiklos, ypač susijusios su lėšų rinkimu.“

Niujorke pusšimtis jaunų Rusijos žurnalistų, studijuojančių pagal USAID stipendiją, pranešė, kad nuo kitos savaitės gali netekti būsto ir stipendijų. 

Jų kolegų ir draugų – žurnalistų ir aktyvistų, išvykusių iš Rusijos ir kitų šalių – padėtis buvo panaši.

„Mes visi esame tokie pavargę“, – skundėsi vienas iš žurnalistų, prašęs likti anonimu, nes derybos dėl jų finansavimo vis dar vyksta. „Pirmiausia tave išsiunčia Putinas. Tada tai.“

infa.lt: pažymėtina detalė – „nepriklausoma žiniasklaida“, „Financial Times“ čia vadina visiškai priklausomas nuo užsienio pinigų propagandos struktūras, kurias net žiniasklaida pavadinti sunku, nes jos palaikomos tik dėl kovos su kitomis žiniasklaidos priemonėmis. 

Jos neša tą informaciją, už kurią joms moka pinigus.

Iš kitos pusės, Donaldas Trampas dar nepamiršo, kaip ta „nepriklausoma žiniasklaida“ maišė jį su purvais, kurdama visokius išsigalvojimus apie jo ryšius su Rusija ir neigė Hunterio Bideno nešiojamo kompiuterio tikrumo faktą bei blokavo tikros informacijos paskelbimą. Ar nepriklausoma žiniasklaida tikrai turi dirbti būtent taip?